sportas ir politika

Užtenka menkinti sportą
http://www.sportas.info/naujienos/611.html

Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisija siūlo svarstyt galimybę įkurti Lietuvoje Sporto, turizmo ir jaunimo ministeriją ir pakelti sportą į aukštesnį lygį

[Paveikslėlis]
Ž.Šilgalio nuomone, laikas spręsti esminius sporto klausimus
(avgi.lt nuotrauka)

Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos posėdyje svarstyti Kūno kultūros ir sporto įstatymų pakeitimai, nustatantys būsimą Kūno kultūros ir sporto departamento (KKSD) statusą ir pavaldumą. Komisija nusprendė nepritarti įstatymų projektams, nes siūlomas KKSD statuso pakeitimas turėtų neigiamos įtakos sportui. Komisijos pirmininko Žilvino Šilgalio nuomone, norint, jog sportas Lietuvoje užimtų deramą vietą ir būtų tinkamai atstovaujamas, laikas pradėti svarstyti galimybę 2011 ar bent 2012 metais, kai bendra situacija šalyje pagerės, įsteigti atskirą ministeriją, kuri galėtų sujungti tris svarbias sritis, iki šiol atstovaujamas tik departamentų lygmeniu.

„Geriausia išeitis būtų įsteigti Sporto, turizmo ir jaunimo ministeriją, ir visas tris labai svarbias sritis deramai atstovauti. Taip yra daugelyje Europos šalių. Kad sporto statusas Lietuvoje per žemas, svarstant KKSD audito išvadas, dėmesį atkreipė ir Valstybės kontrolė. Šiuo metu, kai savo nenuosekliais veiksmais Vyriausybė faktiškai pripažino, jog žlugo konservatorių inicijuota Vyriausybės reforma, kurios vienas iš tikslų buvo tai, kad prie Vyriausybės neliktų nė vienos įstaigos, nebėra jokio būtinumo dar labiau menkinti sporto statusą, KKSD paverčiant tik viena iš įstaigų prie Vidaus reikalų ministerijos. Ir apskritai laikas nustoti tampyti sportą, o iš esmės pradėti spręsti sporto finansavimą, svarstyti sportui svarbius įstatymus, pagaliau priimti parengtą ir Seimui dar praėjusį pavasarį pateiktą Kūno kultūros ir sporto strategiją iki 2020 metų”, – teigė Ž.Šilgalis.

Įdomi ištrauka:

Sporto kuluaruose svarstoma, kas paskatino liberalcentristus gvieštis KKSD, kuriam šiemet teko rekordiškai sumažėję valstybės asignavimai, vadovo posto. Teigiama, kad politikus gali masinti Valstybės investicijų programoje sporto infrastruktūrai plėtoti numatytos lėšos – beveik 60 mln. litų. Nuo šių metų investicijas į sporto objektus administruoja KKSD.

Iš čia:
http://www.diena.lt/naujienos/sportas/del-valdzios-dvigubi-zaidimai-275560?utm_source=feed_reader&utm_medium=rss&utm_campaign=rss_feed

Įdomi ištrauka:

Sporto kuluaruose svarstoma, kas paskatino liberalcentristus gvieštis KKSD, kuriam šiemet teko rekordiškai sumažėję valstybės asignavimai, vadovo posto. Teigiama, kad politikus gali masinti Valstybės investicijų programoje sporto infrastruktūrai plėtoti numatytos lėšos – beveik 60 mln. litų. Nuo šių metų investicijas į sporto objektus administruoja KKSD.

Iš čia:
http://www.diena.lt/naujienos/sportas/del-valdzios-dvigubi-zaidimai-275560?utm_source=feed_reader&utm_medium=rss&utm_campaign=rss_feed

manau, tikrai tame tiesos galetu buti...

Kas antra Lietuvos įmonė yra linkusi remti sportą
ELTA ir http://www.lrytas.lt/-12761698591275645603-kas-antra-lietuvos-%C4%AFmon%C4%97-yra-linkusi-remti-sport%C4%85.htm?utm_source=rss&utm_medium=rss&utm_campaign=rss
2010-06-10 14:37

Kas antra Lietuvos įmonė yra linkusi remti sportą, tačiau nesulaukia pakankamai iniciatyvos iš paramos gavėjų. Tokią išvadą veiklą pradedanti Sporto vadybos asociacija (SVA), atlikusi tyrimą apie verslo įmonių požiūrį į sporto rėmimą.

Po gegužės mėnesį rinkos tyrimų bendrovės „Synopticum“ vykdytos 300 įmonių apklausos paaiškėjo, kad šešios iš dešimties (58 proc.) sporto neremiančių įmonių svarstytų galimybę teikti paramą, tačiau niekada nėra gavusios pasiūlymo.

Kita vertus, net 80 proc. paramos teikėjų sportui teigia gavę naudos iš rėmimo veiklos, dauguma ketina ją tęsti.

„Tokie rezultatai rodo, kad yra daugybė neišnaudotų sporto ir verslo bendradarbiavimo galimybių“, - teigia SVA valdybos pirmininkas Tomas Karpavičius, kuris yra ir Lietuvos futbolo federacijos viceprezidentas bei Lietuvos sporto federacijų sąjungos (LSFS) prezidiumo narys.

Tyrimo duomenimis, įmonės, linkusios svarstyti paramos pasiūlymus, vertina keletą sporto rėmimo teikiamų galimybių. Visų pirma, verslininkus remti sportą paskatintų ryšių kūrimas su tikslinėmis grupėmis, klientais, rėmėjais - tai nurodė 55 proc. įmonių. Beveik tiek pat įmonių kaip vieną iš pagrindinių bendradarbiavimo prioritetų nurodė įvairius reklamos ir žinomumo didinimo sprendimus. Apie penktadalis bendrovių norėtų įtraukti į sporto veiklą savo darbuotojus.

Po įprastai daugiausiai paramos sulaukiančio krepšinio (52 proc.), antrą vietą tarp rėmėjų prioritetinių sporto šakų užėmė automobilių sportas (29 proc.), trečiąją - futbolas (25 proc.).

T.Karpavičius spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė, kad šis tyrimas griauna mitą, kad sportą gali remti tik didelės kompanijos. Anot SVA valdybos pirmininko, mažesnės įmonės yra linkusios remti sportą.

T.Karpavičius teigė, kad įmonės, į kurias nesikreipta dėl paramos, per metus sportui galėjo skirti beveik 2 mln. litų.

T.Karpavičius teigė, kad balandį įkurtos Sporto vadybos asociacijos pagrindinis tikslas - skatinti ir vystyti sporto vadybą Lietuvoje. „Sieksime glaudesnio sporto, verslo, mokslo ir valstybinių institucijų bendradarbiavimo“, - teigė SVA vadovas. Anot jo, tokio plataus bendradarbiavimo rezultatai būtų aktualūs ir svarbūs visuomenei. Tai padėtų vystyti infrastruktūrą ir sporto objektus, skatinti jaunimo užimtumą, turizmą, geresnių produktų gamybą.

SVA įkūrimo iniciatoriai - verslo konsultantai „Deloitte“, advokatų kontora „Evershed Saladžius“ ir komunikacijos agentūra „VRP Hill & Knowlton“.

Artimiausiu metu asociacijos veiksmai bus susiję su jaunųjų vadybos talentų paieška ir jų skatinimu. Asociacija ketina rengti sporto vadybininkų apdovanojimus.

Asociacijos pristatyme dalyvavęs LSFS prezidentas Rimantas Kveselaitis sakė, kad šiuo metu lėšų pritraukimas į sportą yra viena didžiausių problemų. Anot 70 sporto šakų federacijų vienijančios organizacijos vadovo, sporto visuomenei labai reikia vadybos specialistų, kurie padėtų federacijoms ir klubams pritraukti lėšų ir patartų, kaip efektyviau vykdyti veiklą.

Kauno meras Andrius Kupčinskas – apie futbolą
2010.06.17, 12:49
http://penalty.lt/kauno-meras-andrius-kupcinskas-%E2%80%93-apie-futbola/

Kauno meras Andrius Kupčinskas – sportiškas žmogus. 35 metų vyras dažnai užlipa ant dviračio, o ypač gerai jaučiasi krepšinio aikštelėje. Tačiau dabar vyksta pasaulio futbolo čempionatas, todėl Penalty.lt žurnalistas su meru kalbėjosi apie futbolą.

Valdas KASPERAVIČIUS

– Daugeliui žmonių pasaulio futbolo čempionatas – ilgai laukta šventė. Ar save priskirtumėte prie tokių? – paklausėme A.Kupčinsko.
– Greičiausiai taip, nes nesu abejingas daugeliui aukščiausio lygio sporto varžybų. Nesvarbu, kad Lietuvoje populiariausias krepšinis ir pats jį žaidžiu, „World Cup“ negali neįtraukti į tą pašėlusį verpetą. Be to, vaikystėje po krepšinio treniruočių iki nakties kieme dar gainiodavome futbolo kamuolį, tik paskui pamokas ruošdavome, tad kaip gali likti abejingu?

– Kuris buvo pirmasis jūsų matytas planetos čempionatas, kuris labiausiai įstrigo?
– Sunku dabar atsiminti ir pasakyti, nes jau nuo mokyklos pradžios vasaros atostogų metu stebėdavome kiekvieną čempionatą. Paskui vakare rinkdavomės, susiskirstydavome komandomis ir rengdavome vietinį “kiemų pasaulio čempionatą“. Skaičiuojant pagal amžių, galiu būti stebėjęs jau kokius 6-7 pasaulio čempionatus.

– Kurias rinktines palaikydavote ankstesniais metais, ar dabar yra ekipa, kuriai simpatizuojate?
– „Kiemų pasaulio čempionate“ labiausiai visi norėdavo pakliūti į Brazilijos, Argentinos, Vokietijos, Olandijos ar Italijos „rinktines“. Tad už jas labiausiai ir sirgdavome, nes imponavo Diego Maradona, Ruudas Gullitas, Marco van Bastenas, Lotharas Matthaeusas, Jurgenas Klinsmannas ir kiti.

– Nuo birželio pradžios esate komandiruotėje JAV. Ar lieka laiko pažiūrėti pirmenybių rungtynes? Ar daug jų matėte, kurios labiausiai patiko?
– Prisipažinsiu, kad nelabai randu laiko varžybų žiūrėjimui, nes laiko skirtumas ir dalyvavimas merų kongreso programoje nepalieka daug laiko rungtynėms stebėti. Dar NBA finalas čia vietiniuose TV kanaluose dominuoja, bet jis greitai pasibaigs! Tačiau vakarais pažiūriu visas apžvalgas, seku rezultatus. Be to, vis paskambinu i Lietuvą, kur pirmokas sūnus Jokūbas visas čempionato peripetijas man iškloja.

– Prognozės – nedėkingas dalykas. Vis dėlto pamėginkite atspėti naujuosius pasaulio čempionus ir prizininkus…
– Nesu orakulas, tik dabar susipažįstu su komandomis ir kadangi, kaip sakėte, prognozės – nedėkingas dalykas, tai ir palikime visa tai intrigai, kuri visus labiausiai žavi. Juolab kad šveicarai įveikė Europos čempionus ispanus!

– Futbolininkai savo meistriškumą įrodo aikštėje. Puikus puolėjas muša įvarčius, vartininkas – atremia klastingai varžovų smūgiuotus kamuolius. Kaip politikui tiesiogiai pademonstruoti, kad jis – doras ir gerai atliekantis savo pareigas?
– Čia kur kas sunkiau. Sporte egzistuoja taisyklės, yra teisėjai. Politinėje aikštelėje to nėra, kiekvienas žaidžia pagal savo taisykles, o dažnai rungtynės vyksta išvis be taisyklių, nuošalės, geltonos ar raudonos korteles irgi neegzistuoja. Apie „Fair Play“ taip pat neverta kalbėti! Gal todėl politika nėra tokia populiari kaip futbolas, nes ją suprasti reikia nemažai pastangų, o rezultatai nėra akivaizdūs ir apčiuopiami taip, kaip po teisėjo švilpuko futbolo aikštelėje. Nepaisant to, vis daugiau politikų pasirodo ir sporto aikštelėse, tai teikia vilties, kad susikalbėjimas ir garbingas žaidimas įsivyraus ir politikoje. Tuo tarpu Kaunas yra lyderis bendruose sporto pasiekimuose Lietuvoje, todėl ir merui privalu palaikyti gerą sportinę formą.

[Paveikslėlis]
[Paveikslėlis]

Panevėžys – futbolo ar krepšinio miestas?
Trečiadienis, 16 Birželis 2010 09:27
http://www.panevezieciai.lt/lt/naujienos/paneviei-mintys/4344-panevys-futbolo-ar-krepinio-kratas

Pietų Afrikos Respublikoje vykstantis Pasaulio futbolo čempionatas – puiki proga giliau pastumti jau ir taip užsisenėjusią rakštį į minkštąsias Panevėžio politikų vietas ir pamąstyti apie Panevėžio ateities viziją.

Visada buvo ir dar tebėra universalios „Cido“ arenos priešininkų, tačiau jos nauda Panevėžiui nesuabejojau nei karto. Gal ir smuko bilietų pardavimai į koncertus ir kitus renginius organizuojamus arenoje, gal kas ir pakeitė savo planus atvykti į Panevėžį, tačiau jau dabar akivaizdu, jog arena miestui suteikia daugiau gyvybės, o netrukus ir galimybę užsidirbti. Kalba vyksta apie arenos pastatymo priežastį – artėjanti Europos vyrų krepšinio čempionatą Lietuvoje. Jei tik miesto politikai sugebės išnaudoti progą, čempionato pogrupio varžybos miestui virs didžiulėmis galimybėmis ir neabejotinai – didžiausiu renginiu pritraukusiu daugiausiai užsienio svečių per visą nepriklausomos Lietuvos Panevėžio istoriją. Tikiuosi.

Kaip parodė arenoje rengtos šventės, mes ir svečius priimti mokame, ir gražius renginius organizuoti gebame, tik žinoma, jų galėtų būti ir daugiau. O tikrai galėtų būti, jei mieste turėtume labiau pajėgią krepšinio komandą. Oficialusis Panevėžys galėtų demonstruoti daugiau iniciatyvos, kad mieste suburtume stipresnę, pajėgesnę krepšinio komandą. Tačiau pastarųjų metų įvykiai tik rodo, jog geriau knaisiotis finansinėse ataskaitose ir sėti nepasitikėjimo bei įtarimų sėklą, nei padėti komandai. Kaip tikri lietuviai... Bet arena būtų gyvesnė, jei joje vyktų, kad ir pavyzdžiui, LKL finalo serija tarp Panevėžio „Techaso“ ir Kauno „Žalgirio“ ar Vilniaus „Lietuvos ryto“, o gal net Europos klubinio krepšinio finalai (EUROCUP). Kodėl ne?

Ta pati tema, tik jau ne apie krepšinio vidutiniokus, o apie stipriausią futbolo komandą Lietuvoje – Panevėžio „Ekraną“. Apie komandą, kuri retai sugadina nuotaiką savo sirgaliams ir ne vienerius metus demonstruoja aukštos klasės futbolą. Kita vertus, ar galite įsivaizduoti kas būtų, jei mūsų visų mylima komanda nužygiuotu toliau nei bet kada UEFA čempionų lygos atrankos varžybose? Greičiausiai tektų perkelti „Ekrano“ rungtynes į artimiausią aukščiausios kokybės futbolo stadioną Rygoje ar kitame mieste, nes mūsų stadionas tokio lygio varžyboms mažų mažiausiai netinka. O kad tiktų, reikia kuo greičiau pasukti galvą ir rasti visiems tinkamą sprendimą dėl savivaldybės žemės parinkimo naujo stadiono statybai.

Įsivaizduokite, „Ekranas“ iš miesto net neprašo pinigų stadiono statybai, tik žemės, kurią gali skirti mūsų miesto politikai. Prisimenu kelių dienų istoriją su gražiu Panevėžio politikų sutarimu dėl lėšų skyrimo pasirengimui Europos vyrų krepšinio čempionato pogrupio etapui Panevėžyje ir tikiu, jog tokia dvasia būtų galima priimti sprendimą ir dėl žemės skyrimo stadiono statybai. Kad ir prie tos pačios „Cido“ arenos.

Bent jau man vizija aiški: Panevėžys turi visas galimybes tapti Lietuvos sporto sostine. Supratingų politikų vystoma sportinė infrastruktūra miestui pritrauktų ir investicijų, ir sukurtų naujų darbo vietų, ir garsintų Panevėžio vardą pasaulyje!

Įsivaizduokite, Panevėžys 2015 m.: mieste vyksta Pasaulio dviračių sporto čempionatas, „Techasas“ žaidžia Eurolygos pajėgiausių komandų ketverto finale, o „Ekranas“ pirmą kartą Lietuvos futbolo istorijoje žaidžia UEFA čempionų lygos rungtynes. Nuo ko pradėti? Protingų mūsų valdžios sprendimų.

Martynas Tracevskis

Lietuvos futbolas ir valdžios „dovanėlės“
Alvydas Medalinskas | „Lietuvos žinios“
2010-08-06 07:18
http://www.alfa.lt/straipsnis/10398873/?Lietuvos.futbolas.ir.valdzios.dovaneles=2010-08-06_07-18

Lietuva, kaip ir visas pasaulis, šią vasarą gyveno futbolu. Tačiau mūsų krašte futbolas nėra sportas Nr. 1. Kodėl? Kitą savaitę į savo paskutinę stovyklą prieš Europos čempionato atrankos rungtynes, kurios prasidės rugsėjį, susirinks Lietuvos futbolo rinktinė. Kada sulauksime jos pergalių? Mūsų sirgaliai po prieš mėnesį pasibaigusio pasaulio futbolo čempionato vis svarsto, ko reikia, kad lietuviai futbolą žaistų panašiai, kaip įspūdingai Pietų Afrikoje pasirodę urugvajiečiai?

Prie „Lietuvos žinių“ apskritojo stalo susirinko pakalbėti Lietuvos futbolo federacijos prezidentas Liutauras VARANAVIČIUS, Lietuvos futbolo nacionalinės rinktinės vyriausiasis treneris Raimondas ŽUTAUTAS, buvęs ilgametis Lietuvos futbolo nacionalinės rinktinės vyriausiasis treneris Algimantas LIUBINSKAS, Vilniaus „Žalgirio“ futbolo klubo vykdomoji direktorė Vilma VENSLOVAITIENĖ ir politikos apžvalgininkas Alvydas MEDALINSKAS.

Kodėl Urugvajus, o ne Lietuva?

A.Medalinskas. Kodėl Urugvajus, turintis panašiai gyventojų kaip Lietuva, galėjo taip gerai pasirodyti? Ar gali ateityje tokių rezultatų, tegul patekusi ir ne į pasaulio, bet į Europos čempionatą, pasiekti ir mūsų šalis?

R.Žutautas. Urugvajaus futbolininkai žaidžia Italijos, Anglijos, Ispanijos aukčiausiojoje lygoje. Kai ir Lietuvos nacionalinės rinktinės žaidėjai žais panašiuose futbolo klubuose ir įgaus daug meistriškumo, pasieksime tiek, kiek Urugvajus.

A.Medalinskas. O kodėl nežaidžia?

R.Žutautas. Todėl, kad gimė Lietuvoje. Jei palyginsime Lietuvos vaikų meistriškumą su jų bendraamžiais Brazilijoje, Urugvajuje ar Paragvajuje, tai skirtingi dalykai. Nors pasigirti idealiomis sąlygomis futbolininkams rengti ir jie negali. Brazilai neturi gerų stadionų, bet ten išauga geri futbolininkai. Jų yra 180 mln. ir turi iš ko atsirinkti, pas mus tik 3,5 milijono. Dalis jau pabėgo į užsienį, kiti sėdi prie kompiuterių ir sportuoti neina.

L.Varanavičius. Šiandien tik 5 proc. vaikų kaip popamokinę veiklą renkasi sportą, o Skandinavijoje ar buvusios Jugoslavijos šalyse apie 60-70 proc. vaikų. Lietuvoje visi sportuojantys vaikai nuo 6 metų bandomi daryti krepšininkais. Jei sulaukia 10-11 metų ir paaiškėja, kad krepšiniui netinkami, tokių vaikų tiesiog atsisakoma, nes į kitą sporto šaką persikvalifikuoti dažnai būna jau vėlu. Dėl tokio požiūrio kenčia visos sporto šakos. Todėl nėra galimybės atsirinkti tikrai gerų žaidėjų. Renkamės iš 400-500 vaikų, kuriems 10-13 metų, kai kiti renkasi iš tūkstančių.

A.Liubinskas. Lietuva skiriasi nuo Urugvajaus savo klimatu. Ir futbolininkai ten greičiau bręsta. Vilniuje turime daugiau nei šimtą krepšinio salių, o futbolui - tik dvi tris aikštes. Brazilų vaikai žaidžia ir paplūdimyje. Mes vaikystėje eidavome į pievas žaisti, o kur vaikams dabar eiti?

R.Žutautas. Lietuvos futbolo federacija padarė didelį darbą organizuodama „Ežiogolą“, Lietuvos seniūnijų futbolo rungtynes, įtraukdama į šias žaidynes daugiau nei 700 komandų. Pats ten buvau, stebėjau varžybas ir mačiau, kad auga įdomių vaikų. Bet nustebino, kad šiame renginyje nedalyvavo nė vienas treneris. Tai kaip vaikai užaugs?

A.Liubinskas. Vilniuje ir organizuotoms komandoms, kurių dalyvaujančių pirmenybėse yra apie 130, nėra kur žaisti. Visi stadionai žlugo, o naujų neatsirado. „Vėtros“ stadionas buvo sutvarkytas, bet dabar pati „Vėtra“ dėl finansavimo stokos pakibo. Kiti žaidžia futbolą dirvonuose, buvusiame „Dinamo“ stadione. „Sportima“ žaidžiantiesiems ten vasarą žiemą siūlo pigiau nuomoti salę, bet kas nori žaisti futbolą po stogu vasarą?

Ar Lietuvos politikai prieš nacionalinį futbolą?

A.Medalinskas. Gal trūksta ir valdžios dėmesio? Šiomis dienomis, kai atrankos varžyboms rengiasi Lietuvos futbolo rinktinė, visų akys labiau įsmeigtos į Lietuvos krepšinio rinktinės pasirengimą čempionatui. Kodėl dėmesio nerodo savo nacionalinei futbolo rinktinei ir Lietuvos futbolui?

L.Varanavičius. Tai esminis klausimas, kuriuo nedrįstama diskutuoti krepšinio krašte. Spaudoje jau buvo rašyta, kad jei bent pusė tų milijonų, kuriuos Lietuva be didelės naudos sukišo į krepšinį, būtų atitekę futbolui, mūsų rinktinė (ir taip FIFA reitinge užimanti gana aukštą 49 vietą) beveik garantuotai būtų žaidusi Pietų Afrikoje ir garsinusi Lietuvos vardą ne prasčiau nei Urugvajus. Nenoriu nieko priešinti ir sakyti, kad krepšiniui nereikia skirti pinigų, bet sporto sistema Lietuvoje ydinga. Pamirštame, kad be vaikų užimtumo, jų sportavimo gerų futbolininkų neišugdysime.

A.Medalinskas. O kas trukdo įrengti, sutvarkyti futbolo aikštes prie mokyklų?

A.Liubinskas. Mokyklų futbolo aikštėse koją galima nusilaužti, o specialių aikščių įrengti niekas neleidžia. Pradėjome rengti mažą aikštelę prie Mykolo Biržiškos mokyklos. Atsirado politikų, kurie lipo ant bačkos ir aiškino, kad kamuolių smūgiai trukdys visiems gyventojams. Tada Jono Basanavičiaus mokyklos buvęs direktorius, o dabar Sveikatos apsaugos ministerijos kancleris Rimantas Remeika ėmė agituoti, kad tokios futbolo aikštės nereikia.

L.Varanavičius. Vilniaus savivaldybėje yra sporto priešininkų. Kai kurie jų aiškina, kad sporto aikštės šalia gyvenamųjų namų numuša namo kainą. Pasakytume kokiam vokiečiui, kad prie stadiono gyvens, jis tik pamanytų, kad vertė didesnė, nes jo vaikas bus užimtas, galės žaisti nuo ryto iki vakaro tame stadione.

Miestas, leisdamas statyti ar plėsti gyvenamąjį rajoną, gali reikalauti iš verslininkų, statančių namus, įrengti ten ir aikštę, o dabar turime daug brangių namų, bet vaikai neturi kur sportuoti.

A.Medalinskas. Ar yra Lietuvoje miestas, kur politikai supranta futbolo svarbą?

R.Žutautas. Gargždai. Aš, kaip Gargždų miesto savo komandos valdybos pirmininkas, galiu pasakyti, kad mums labai padeda savivaldybė, meras ir visi kiti. Nėra daugiau Lietuvoje tokio miesto.

A.Medalinskas. O Marijampolė?

L.Varanavičius. Iš pradžių ten buvo puiku. Investavo Europos struktūrinius pinigus ir sąlygos žaisti futbolą tapo labai geros. Bet vėliau...

A.Medalinskas. Kas vėliau?

L.Varanavičius. Yra bendrų bėdų, kodėl futbolas Lietuvoje neįsivažiuoja, ypač klubinis futbolas. Klubai buvo kuriami ne tuo principu. Kai iš dangaus ateidavo pinigai, nuspręsta steigti futbolo klubą. Anksčiau klubų, kurie būtų bendruomenės dalis, turėtų viso miesto palaikymą, praktiškai nebuvo. Dabar atsiranda. Gargždai - labai geras pavyzdys, nes tai miesto klubas, apie kurį buriasi bendruomenė.

A.Liubinskas. Paminėčiau ir savo gimtųjų Kybartų klubą, kuris beveik 90 metų išlaikė savo pavadinimą ir žaidė įvairiose lygose. Daug klubų tik sužiba ir nebelieka, nes nėra futbolo klubų tradicijų. Ir Vilniuje prisisteigę vadinamųjų klubų, akademijų, tačiau jos neturi jokios programos, specialistų, kvalifikuotų trenerių. Ateina iš gatvės, tėvams smegenis pripudrina ir luošina vaikus. Reikėtų visiems vienodų reikalavimų.

R.Žutautas. Kol to nėra, ir vaikai neturi futbolininko ateities. Įsikuria mokykla, paaugina vaikus iki 17 metų, jie baigia mokyklą ir kur toliau eiti? Tėvai veža į užsienį, bet dažnai jie ten nereikalingi su tokiu parengimu.

A.Liubinskas. Ar žinote, kad sportas savivaldybėse iki šiol neprivaloma funkcija. Švietimas yra privalomas, bet lėšų sportui savivaldybė gali visai neskirti. Man pavyko padidinti šios srities finansavimą nuo 2 mln. iki 15 mln. litų, bet dabar vėl sumažėjo.

A.Medalinskas. Tai gal reikėtų priimti teisinius aktus, kad savivaldybės privalėtų finansuoti?

L.Varanavičius. Turime suprasti, kad jokie iš viršaus nuleisti reikalavimai nieko nepakeis ir nesureguliuos. Turime skatinti privačią iniciatyvą.

Jeigu negali valdžia, ar gali privati iniciatyva?

A.Medalinskas. Krepšiniui padeda ne tik valdžia. Kauno „Žalgiris“ remiamas ir miesto savivaldybės, ir privataus verslo. Yra buvusių krepšinio grandų Arvydo Sabonio, Šarūno Marčiulionio, Valdemaro Chomičiaus privačios mokyklos. Ar yra kokių nors planų, kad prasimušęs Europoje ar Rusijoje garsus Lietuvos futbolininkas ir ten uždirbęs net daugiau, nei uždirba krepšininkai, atidarytų panašią mokyklą?

R.Žutautas. Mūsų krepšininkai, kai baigė karjerą ir grįžo į Lietuvą, buvo labai šiltai Vyriausybės priimti. Parodyta daug dėmesio ir suteiktos labai palankios sąlygos krepšinio mokykloms steigti. Jeigu savivaldybė skirtų paramą kokiam nors futbolo klubui, kaip Kauno „Žalgiriui“, kiekvienas klubas dideles aukštumas pasiektų. Ir, matyt, ne tik Lietuvoje.

L.Varanavičius. Iš valstybės finansavimą gavo trys organizacijos: A.Sabonio, Š.Marčiulionio krepšinio mokyklos ir Vilniaus „Žalgiris“, kuris vėliau gavo ir sportinę bazę, bet greitai viso to neliko, nes buvo išparduota.

A.Medalinskas. Tiksliau, „prichvatizuota“? Bet krepšinio mokyklos veikia. O jeigu jums panašios sąlygos būtų suteiktos futbolui vystyti, kaip minėtoms krepšinio mokykloms, ar ryžtumėtės investuoti ir savo lėšas į tokį projektą?

R.Žutautas. Jei tada, kai baigiau karjerą, kas nors būtų davęs stadioną ir pasakęs: „Padaryk sporto mokyklą“, būčiau padaręs. Žinote, kiek kainuoja įrengti paprastą aikštutę? Du su puse milijono litų.

L.Varanavičius. Buvo įvairių projektų: Naujojoje Vilnioje, Jomanto parke, kur savivaldybė turėjo tik padėti sutvarkyti dokumentus. Bet niekas nepadėjo.

A.Medalinskas. Jeigu ateina koks visiškai nežinomas verslininkas ir ne tik pareiškia norą nusipirkti futbolo klubą, bet ir tikisi sulaukti valdžios paramos, ar valdžia turėtų tokiam verslininkui padėti? Verta prisiminti pastarojo meto įvykius su Vilniaus „Žalgiriu“ ir jo buvusiu savininku. Tada kilo įspūdis, kad norima ne pradėti vystyti futbolą ir užsidirbti sau, o prieiti tik prie gerų žemės plotų, kur buvo visos sporto bazės, ir juos privatizuoti. Bet jei interesą kurti futbolo akademiją pareikštų garsūs mūsų futbolininkai, tapę moraliniais autoritetais sporto pasaulyje?

V.Venslovaitienė. Vien pasitikėjimo neužtenka. Juk ir A.Sabonis atidarė akademiją šalia klubo. O kas yra futbolo akademija ant plyno lauko? Niekas, komercinis objektas. Todėl štai tokie verslininkai ir ateina.

R.Žutautas. Kai steigėme akademiją Gargžduose, paskambino du verslininkai ir pasisiūlė pagelbėti atgaivinti futbolą. Susėdome gal dešimt žmonių ir sutarėme, kad reikia prikelti tą klubą. Pradėjome nuo nulio. Stadionas po neaiškaus sandėrio atiteko „Žalgirio“ draugijai, kaip ir kiti stadionai, todėl reikėjo jį atsiimti, rekonstruoti. Sulaukėme lengvaatlečių pageidavimų, kad neišimtume jų bėgimo takų. Tada prireikė restauruoti ir jų takus, kad mes ten galėtumėme žaisti futbolą.

A.Medalinskas. Ir patys sutvarkėte tą futbolo aikštę?

R.Žutautas. Taip. Šiandien tai vienas gražiausių stadionų Lietuvoje. Nedidelis - 2000 sėdimų vietų, bet labai tvarkingas stadionas su naujausia sintetine danga. Kas žaidė, neturėjo jokių nusiskundimų. Stadionas garantuoja vaikų užimtumą. Vienintelis dalykas, ko nepadarėme dėl lėšų trūkumo, - apšvietimas, bet rudenį ir tai išspręsime. Tai didelės investicijos. Jeigu Vilniaus „Žalgiriui“ 4 mln. duotų, o paskui dar pridėtų, jis šiandien būtų šalies čempionas nesibaigus trečiajam ratui.

L.Varanavičius. O jeigu, kaip šalies čempionas, įveiktų Čempionų lygos atrankinėse rungtynėse nors vieną etapą, gautų dar ir du su puse milijono eurų.

A.Liubinskas. Niekas taip paprastai steigti naujų futbolo aikščių neleidžia. Galime prisiminti valdininkijos mentalitetą. Kuo didesnis miestas, tuo brangesnė žemė. Nėra problemų statantiesiems didelius prekybos centrus. Kai tik pradedame kalbėti apie sporto objektų statybas, atsiranda didžiausių kliūčių. Kiek panaudojome Europos Sąjungos pinigų? 19 procentų. O galėjome panaudoti visą šimtą ir gyventi kur kas geriau.

V.Venslovaitienė. Marijampolė taip ir padarė. Miesto valdžia sėkmingai panaudojo Europos pinigus, pasistatė puikiausią maniežą. Jie spėjo panaudoti šioms reikmėms skirtus Europos pinigus, o dabar tie fondai jau uždaryti ir daugiau pinigų nežadama.

Net Vilniaus „Žalgiris“ žaidžia baisiomis sąlygomis

A.Medalinskas. Ar gali mūsų futbolininkai demonstruoti gerus rezultatus, kai net legendinis Vilniaus „Žalgirio“ futbolo klubas turi žaisti ir treniruotis baisiomis sąlygomis?

V.Venslovaitienė. Džiaugiamės nemažu Vilniaus „Žalgirio“ rungtynių lankomumu, nors vasara, kai vyko pasaulio futbolo čempionatas, mums šiek tiek pakenkė, bet vidurkis vis tiek per sezoną buvo 1200-1300 žiūrovų.

A.Medalinskas. Kiek yra vietų „Žalgirio“ stadione?

V.Venslovaitienė. Statistinių formalių vietų yra daug, bet sėdimų apie 5,5-6 tūkstančius.

R.Žutautas. Bet ten nėra gerų sąlygų žmonėms ateiti. Juo labiau su šeimomis. O Gargžduose ateina jau ne tik vyrai, bet ir moterys. Ir ateina šeimomis.

V.Venslovaitienė. Mes irgi kviečiame atvykti šeimomis. Štai surengėme 600 metų „Žalgirio“ minėjimą ir pasikvietėme Gdansko „Lechią“. Deja, „Žalgiris“ šiemet nežaidžia Europos turnyruose, bet mes surengėme draugiškas rungtynes ir nepralaimėjome. Baigėme 0:0. Gdansko „Lechia“ yra iš pirmojo penketuko Lenkijoje. Mūsų komandos kokybinis lygis kyla. Apmaudu, kad žmonės ateina į apgailėtiną stadioną. Patys šluojamės, kėdes valome, kad suteiktume žiūrovams bent elementarias sąlygas.

A.Liubinskas. Bet vieną dieną jie gali išgirsti: eikite lauk. Ir bus viskas.

A.Medalinskas. Kas taip gali pasakyti?

A.Liubinskas. Savininkas.

L.Varanavičius. Stadionas priklauso Ūkio banko investicinei grupei, vadovaujamai Vladimiro Romanovo.

A.Liubinskas. Kai buvo paklota sintetinė danga, liepė ją nuimti, o treniruotis pasiūlė ant smėlio.

A.Medalinskas. O planų statyti stadioną jie turi?

L.Varanavičius. Projektas yra, bet būtų neetiška apie tai kalbėti. Visi leidimai ir detalusis planas yra. Jeigu atsirastų toks stadionas, valstybė lėšų galėtų skirti sporto bazėms. Valstybė turėtų remti bet kurią privačią iniciatyvą. Jei kas nors ateina ir sako, kad nori savais pinigais statyti stadioną, valstybė turi jį remti, kad ta iniciatyva jam atsipirktų. Kai buvo projektuojamas Šeškinės stadionas, siūlyta užuot kišus ten pinigus geriau paremti kokią nors iniciatyvą pastatyti privatų stadioną. Visiems nuo to būtų buvę tik geriau.

V.Venslovaitienė. Bet futbolui neužtenka tik stadiono. Reikia dar mažiausiai trijų natūralių aikščių. Kad galėtų treniruotis 300-400 vaikų, reikia turėti maniežą, porą dirbtinių aikščių: jei treniruojiesi manieže, turi žaisti ant dirbtinės dangos, jeigu žaidi stadione, turi treniruotis natūralioje aikštėje. Tokiame mieste kaip Vilnius reikia 3-4 aikščių, 2 dirbtinių aikščių ir maniežo.

A.Medalinskas. Girdėjome ir apie Naujosios Vilnios projektą. Kas nutiko jam?

L.Varanavičius. Šis projektas parengtas nuo 2004 metų. Iš pradžių ežiukai ten bėgiojo, paskui visi, kas netingėjo, trukdė, kol galiausiai atėjo krizė ir savivaldybė - 50 proc. dalininkė - pasakė, kad nebeturi pinigų. Mes dar laukiame, nes ir Vyriausybė iš pradžių buvo patvirtinusi jo statybą, bet vėliau šis objektas buvusio Sporto departamento direktoriaus Algirdo Raslano dėka išbrauktas iš visų planų.

A.Medalinskas. Ar negalėtų tame objekte, jeigu jis būtų pastatytas, žaisti Vilniaus „Žalgiris“, jei kiltų problemų dėl aikštės, kurioje sostinės komanda žaidžia dabar?

V.Venslovaitienė. Dabar rengiama šio stadiono galimybių studija. Sako, kad stadioną 2012 metais nori baigti. Siekiame, kad Nacionalinis stadionas būtų ir „Žalgirio“ namų stadionas, bet svarbu, kokiomis sąlygomis. Gerai, jei sostinės komandai bus leista šiuo stadionu nemokamai naudotis ir imtis atsakomybės už bilietus į rungtynes, nes klubas iš to gyvena. Mes patys pradėjome Vilniaus „Žalgirio“ gaivinimo darbus, įtikinome savivaldybę, ji prisijungė ir tapo klubo dalininkė. Tačiau nebūtinai Nacionalinis stadionas turi būti toje pačioje vietoje, kur dabar yra statomas. Galbūt verčiau valdžia tegu parduoda negaišdama tą sklypą komerciniam investuotojui, šis įrengs dar vieną prekybos centrą. Vilniuje yra kitų sklypų, o futbolui reikia kitokio stadiono.

Politikų afera su Nacionaliniu stadionu

A.Medalinskas. Tačiau kodėl statyti kitoje vietoje, kai tiek lėšų jau įdėta į šio stadiono statybą? Tiesa, tai priminė labiau ne statybą, o pinigų plovimą. Juk, atrodo, buvo „Maximos“ savininkų įsipareigojimas skirti lėšų stadiono statybai už leidimą statyti šį prekybos gigantą ant Šeškinės kalnų. Kur tie pinigai?

A.Liubinskas. „Maxima“ davė 40 mln. litų savivaldybei, kaip ir buvo sutarta, bet tie pinigai nežinia kur išgaravo.

A.Medalinskas. Kaip? Vilniaus savivaldybė pinigus, kurie turėjo būti skirti stadionui statyti, praganė? Kada tai atsitiko? Kas tada buvo meras?

L.Varanavičius. Tai įvyko „Akropolio“ statybos laikais. Faktas vienas: verslininkai savivaldybei sumokėjo pinigus, kurie turėjo būti skirti stadionui statyti.

A.Medalinskas. Tada buvo lyg ir mero Artūro Zuoko laikai.

A.Liubinskas. Nesu tikras, bet, atrodo, taip.

A.Medalinskas. Dar viena nutylėta afera? Tai baisu. Bet jei tie pinigai ir būtų paskirti stadionui statyti, nelabai ką už juos būtų galima pastatyti. Ir tada, kai Vilniaus miesto meru jau buvo Juozas Imbrasas, Vyriausybė skyrė 100 mln. litų stadionui statyti. Tačiau sakyta, kad už tokius pinigus nieko nepadarysi. Iki šiol nematyti, kas už tuos 100 mln. litų padaryta. O „Maxima“ skyrė tik 40 milijonų. Ką už tokius pinigus galima buvo padaryti? Kiek dar būtų reikėję valstybei pridėti?

V.Venslovaitienė. Už 40 mln. litų galima pastatyti pusę geriausio stadiono.

A.Medalinskas. Tada už 100 mln. litų buvo galima pastatyti visą stadioną. Jo vis nėra, nes savivaldybė sakė, kad Vyriausybė duoda tik trupinius, nes stadiono kaina pagal sąmatą buvo ne vienas šimtas milijonų litų. Kam tą sąmatą taip išpūtė tie, kurie norėjo gauti pinigų stadionui statyti?

L.Varanavičius. Nežinau, bet norėta statyti tokį stadioną, kurio tikrai nereikia.

R.Žutautas. Jeigu toks stadionas, kaip norėta, būtų pastatytas, pagal sąmatą tai būtų, matyt, pats brangiausias stadionas Europoje.

L.Varanavičius. Vemblio stadionas Londone buvo brangesnis, bet jį sugalvota plėsti ir renovuoti, o ten yra gyvenamųjų namų, juos reikėjo išpirkti. Pas mus statyba turėjo vykti plyname lauke. Pastatyti futbolo stadioną, kuriame būtų 20 tūkst. vietų, kainuotų apie 70 mln. litų.

A.Medalinskas. Ar tokio pakaktų, kad Lietuva kiekvieną kartą, kai tik ateina atrankinės ar kokios nors tarptautinės varžybos, nebūtų murdoma į purvą, nes neturi gerų stadionų?

V.Venslovaitienė. Tokio stadiono mums visiškai pakaktų. Tai būtų ketvirtos kategorijos stadionas, turintis puikias sąlygas žaidėjams ir žiūrovams.

L.Varanavičius. Kai buvo duoti tie 40 mln. litų, savivaldybei nedaug tereikėjo pridėti, kad tas normalus stadionas būtų pastatytas.

A.Liubinskas. Tuo metu buvo labai dideli pinigai.

V.Venslovaitienė. Buvo statybų krizė ir už tuos pinigus praktiškai galima buvo atlikti didžiąją dalį darbų.

A.Medalinskas. Kartą buvo skirta 40 mln. litų nacionaliniam stadionui statyti ir nieko nepastatyta. Kai Vilnių valdė partija „Tvarka ir teisingumas“ - jau 100 milijonų. Bet rezultatas tas pats. Tai ar ne politikai atsakingi, kad nacionalinė Lietuvos futbolo rinktinė vis dar neturi tarptautinius standartus atitinkančio stadiono, kur rungtynes galėtų stebėti gausus žiūrovų būrys?

A.Liubinskas. Neužmirškime, 30 mln. auksinių rublių buvo skirta tokiam stadionui statyti ir sovietiniais laikais. Bet architektai projektavo stadioną jau griūnant Sovietų Sąjungai. Ir stadionas liko nepastatytas. Pinigai iš Maskvos nebuvo panaudoti.

L.Varanavičius. Tuo metu, kai jis buvo projektuojamas, 1985 metais, jis buvo modernus. Bėda ta, kad praėjo tiek metų, o jo projekto taip niekas ir nepakeitė.

A.Medalinskas. Kokiam skaičiui žmonių jis buvo projektuotas?

L.Varanavičius. 30 tūkst. žiūrovų. Jei jis būtų buvęs tada pastatytas, būtų kažkas panašaus į Minsko stadioną, kuris nėra blogas, tik statytas ankstesniais laikais pagal tų laikų projektą.

R.Žutautas. Tačiau būtų galima jį rekonstruoti ir sėkmingai žaisti.

L.Varanavičius. Net žinant, kad ten sukišta 100 mln. litų, labiau apsimokėtų jį visiškai nugriauti, perprojektuoti ir pastatyti naują, negu dar kažką daryti. Ir statyti stadioną tik futbolui.

A.Medalinskas. Kodėl tik futbolui? Kai politikai aiškino, kad būtina skirti ne 100 mln. litų, o bent tris kartus daugiau šiam stadionui statyti, tvirtinta, kad Nacionalinio stadiono reikia Tūkstantmečio dainų šventei, lengvaatlečių varžyboms.

L.Varanavičius. Nenoriu įžeisti lengvaatlečių, bet realiai įvertinkime situaciją. Jei tai bus 30 tūkst. vietų olimpinis stadionas, kiek kartų aukšto lygio lengvosios atletikos varžybų gali vykti? Kartą per dvidešimt metų? Kam jis reikalingas? Kaune yra puikus stadionas, į kurį investuoti pinigai ir jį gali naudoti lengvatlečiai. Yra bazė, treniruočių aikštelės. Nacionalinis stadionas, kuriame joks klubas nežais, neturi ateities.

Jeigu būtų nutarta toliau šį stadioną statyti ir įkišti ten dar 200 mln. litų, būtų visiškas nusikaltimas.

A.Medalinskas. Visa šio stadiono statybos ar nestatybos istorija panaši į nusikaltimą. Tada, prieš 12 metų, ir dabar. Tik neaišku, kas konkrečiai sugebėjo pasišildyti iš tokios statybos ir prisikrauti kišenes.

L.Varanavičius. Būtų nusikaltimas dar keletą šimtų milijonų investuoti tam niekam nereikalingam stadionui statyti. Geriau pastatyti modernų už 70 mln. litų, o likusių pinigų, numatytų stadiono statybai, užtektų dešimčiai sporto bazių įrengti.

V.Venslovaitienė. Stadiono statyba jau geriau tegu būna paminklas.

L.Varanavičius. Tokia nereali statyba - tik dalis problemos. Yra atlikti oficialūs ekspertų skaičiavimai, kad, šiam stadionui pradėjus veikti sulauktume 10 mln. litų nuostolio per metus. Apie tai vis kalbame, bet niekas negirdi.

A.Medalinskas. Gal todėl, kad politikai, iki šiol rodę interesą statyti šį stadioną, baigdavo tik aferomis ir nežinia kur išleisdavo pinigus. Jie suinteresuoti didesnėmis sąmatomis, nes gauna didesnę asmeninę grąžą arba „otkatą“ iš tų statybų.

L.Varanavičius. Valstybė turi mąstyti, ypač krizės metu, kokias lėšas skirti ir ką su jomis daryti.

Kaip sakoma posideli, popyzdeli i razošlys, bloga skaityt

Kaip sakoma posideli, popyzdeli i razošlys, bloga skaityt

Tai ir yra politikavimas. Nieko naujo neperskaičiau

Futbolui valstybė nėra dosni
2011.02.21, 19:58
http://penalty.lt/futbolui-valstybe-nera-dosni/" onclick="window.open(this.href);return false;

Lietuvos kūno kultūros ir sporto departamentas paskirstė šių metų sporto biudžetą. Federacijoms lėšos bus skirtos iš sporto rėmimo fondo, kurį sudaro 18,5 milijono litų. Kaip jau įprasta, mūsų valstybė sporto karaliaus pinigais nelepina. Numatyta, kad šiais metais Lietuvos futbolo federacijai (LFF) bus skirta 278 400 litų – 178 400 litų rinktinių reikmėms ir 100 000 litų projektui „Sugrąžinkime vaikus į stadionus“. Dar 350 000 litų atseikėta Kaune esančiai Nacionalinei futbolo akademijai, kuri rengia žaidėjus rinktinėms. Daugiau pinigų už Futbolo federaciją gavo net šešios sporto šakos. Jau įprasta, kad prioritetą valstybė skiria krepšiniui – 2011 metais Lietuvos krepšinio federacijai skirta 2 milijonus litų. Kitų sporto šakų atstovus pasieks gerokai mažesnės pinigų sumos. Lengvaatlečiai gaus 675 tūkst., šiuolaikinės penkiakovės atstovai 515 tūkst., aviacijos sporto šakos 491 tūkst., plaukimas 415 tūkst., ir dviračių sportas 405 tūkst.

Politiniai žaidimai pribloškė futbolo aistruolius
http://www.sportas.info/naujienos/5543.html" onclick="window.open(this.href);return false;
2011 m. vasario 23 d. 14:50

[Paveikslėlis]
Straipsnis iš rinkimų agitacijai skirto leidinio.

Su bendraminčiais legendinam Vilniaus "Žalgiriui" prisikelti padėjęs ištikimiausias klubo gerbėjas nustėro išvydęs vienos partijos rinkimų agitaciją. Vienos partijos rinkimų laikraštyje pasirodė "trenerio Andrejaus Sorokino pamąstymai, užrašyti vieno iš "žalgiriukų" tėčio". Ten buvusio žalgiriečio lūpomis kalbama apie tai, koks geras buvo šiuo metu už grotų Rusijoje sėdintis "Žalgirio" prezidentas Vadimas Kastujevas ir kokie niekšai yra tie, kurie sugebėjo išsaugoti iš futbolo žemėlapio beveik išnykusį legendinio "Žalgirio" vardą ir suburti komandą, iškovojusią Lietuvos čempionato bronzą. Agitacinį laikraštį savo pašto dėžutėję radęs vienas ištikimiausių "Žalgirio" aistruolių nutarė netylėti: Kartais nerašyti tiesiog negali… Kad ir suprastum, kad tikėti kiekvienu žodžiu, priešrinkimininėje partijų agitacijoje neverta, kad purvo pylimas ant konkurentų, nepatinkančių žmonių maišymas su žeme yra šios kovos tradicija, kad tai, kas kiauliška, pretendentams į valdžią – gražu. Bet aš nesu Jūsų konkurentas. Aš nepretenduoju į darbą Vilniaus savivaldybėje. Esu tiesiog futbolo gerbėjas. Galbūt negalintis pasigirti, kad visą gyvenimą jam atidaviau, kaip Tamsta, Andrejau, bet lyjant, sningant ar kepinant saulei kone visada atsirasdavęs to stadiono, kur žaidė “Žalgiris” ar Lietuvos rinktinė, tribūnoje. Ir tada, kai buvau mažas bamblys ir dabar, kai žili plaukai puošia mano šukuosena.

Pamenu šaunų “Žalgirio” gynėją Andrejų Sorokiną. Pamenu, kaip griebdavausi už galvos, kai jis suklysdavo, kaip džiaugdavausi, kai jis nutraukdavo pavojingą varžovo ataką. Ir to džiaugsmo būdavo daugiau negu tų klaidų. Kaip ir Jūs, Andrejau, aš irgi stebėjausi žalgirietiška dvasia ir užsidegimu. Kaip ir Jūs, aš irgi turiu sentimentų “Žalgirio” namams – bazei Žolyno gatvėje. Kaip ir Jums, man dabar irgi begaliniai skaudu matyti, kas iš jos liko. Taip, Andrejau, Jūs teisus, nugalėjo žmonių godumas. Įvardinti kieno? Ar ne to žmogaus, kuris sėdi kaimyninės šalies kalėjime už reketą? Ar ne to žmogaus, kuris atsitikus šiai “nelaimei”, kaip yra teigiama straipsnyje, rūpinosi savo ferariais, žemės plotais Antakalnyje, visu kitu turtu, “Žalgirį” palikęs jo fanų rupesčiui? Kas jei, ne Kastujevas sugriovė "Žalgirį", profesionalų futbolą? Kas jei ne Vadimas svajojo apie “vipinį kvartalą Antakalnyje”? Ir kas “Žalgiriui” padėjo išgyventi? Atkūrė jį nuo nulio? Tada, kai nei Kastujevas Maskvos kalėjime, nei jo vietininkai Vilniuje nė negalvojo apie profesionalų ar net megėjišką klubą. Kai Kastujevas ir jo žmonės netgi į kalbas nėjo apie galimybę atsistatydinti iš "Žalgirio" vadovo posto. Reikalaudami už "Žalgirį" milijonų. Daug. Kaip teroristai su įkaitu: arba sumokat, arba nužudau.

Nepavyko. Futbolininkai sutiko žaisti nemokamai, tapti neprofesionalais. Fanai, žiūrovai, tie, kuriems buvo svarbus “Žalgiris” – liaudis, Jūsų partijos terminologija, iš savo varganai uždirbtų pinigų išlaikė Žalgirį. Išlaikė, kad jis neišnyktų iš Lietuvos futbolo dabarties, sugebėjo padaryti tai, kad po dviejų sezonų po Kastujevo bandymo “Žalgirį” sunaikinti, jis ne tik atsikūrė, kaip profesionalus klubas, bet ir tapo šalies čempionato prizininku. Ko nebuvo per visą tą laiką, kol klubą valdė Vadimas.

Todėl nedrįskit meluoti taip žiauriai, Andrejau. Apie “buterbrodus su lašiša”, apie “peilius nugaron”, apie įvairias draugijas, griovusias Žalgirį. Tai jau peržengia bet kokios politinės demagogijos ribas. Šlovinga “Žalgirio” istorija nepriklauso Vadimui Kastujevui. Ji priklauso mums: futbolininkui, sutikusiam atstovauti “Žalgirį” be atlygio, statybininkui, pardavėjui, valstybės tarnautojui, smulkiam verslininkui, netgi kuklias santaupas aukojusiam bedarbiui, įvairaus išslavinimo, socialinės padėties, politinių pažiūrų žmonėms – liaudžiai. Tiems, kurie išgelbėjo Žalgirį, verslo ryklių pasmerktą mirti. Tie, kurie susibūrė į Vilniaus miesto futbolo draugiją, tie, kurie ir yra "Žalgiris", tie, kurių dvasios nepalauš nei ekonominiai sunkumai, nei priešų melas.Matyt dėl to, kad ta dvasia – žalgirietiška.

Jūs juos įžeidėte, Andrejau. Nuvylėte. Tuos, kurie galbūt galėjo būti Jūsų rinkėjais. Parodėte, kad nepaisant visos pagarbos Jums, kaip futbolininkui, Jūs žadate atstovauti ne liaudies, o kastujevų interesus, jeigu tapsite Vilniaus tarybos nariu.

Ir vis dėl to aš nesu įsitikinęs, kad tai iš tiesų yra Jūsų atsiminimai, Andrejau. Dėl ko? Dėl tos istorijos Brazilijoje. Nebuvau aš Terezinos stadiono aikštėje, nebuvau netgi jo tribūnose. Žiūrėjau televizorių, pergyvenau už Jus ir kitus Lietuvos rinktinės vyrus, džiaugiausi Oresto Buitkaus įvarčiu ir didžiavausi lietuviais, net pralaimėjus 1:3. Būtent 1:3, o ne 1:2, kaip rašoma rinkiminiame laikraštuke. Ir dėl to man sunku patikėti, Andrejau, kad žmogus vienintelį kartą gyvenime žaidęs prieš brazilus, neatsimintų rungtynių rezultato...

Todėl ir nepykstu ant Jūsu. Galbūt partijos „grinčai“ tiesiog pavogė Jūsų vardą?..

Vis dar su pagarba
Ingvaras Butautas

cia kaip suprantu prunskienes partija, tie tai geri aferiugos, ne veltui kunigaikstiene is rusijos finansuojama

2011 m. vasario 27 d. savivaldybių tarybų rinkimai

ANDREJUS SOROKINAS

Savivaldybė: Vilniaus miesto (Nr. 57)
Iškėlė: Lietuvos liaudies partija
numeris sąraše: 20

Jis tikrai yra kniagynės bendražygis.

Premjeras: kol neturėsime sėkmingai žaidžiančių futbolo komandų, tol neturėsime stadionų
http://www.balsas.lt/naujiena/534085/premjeras-kol-neturesime-sekmingai-zaidzianciu-futbolo-komandu-tol-neturesime-stadionu" onclick="window.open(this.href);return false;

Premjeras Andrius Kubilius, anksčiau teigęs, kad Lietuvoje atsiras stadionų, kai čia pradės lankytis Madrido „Real“ ar „Chelsea“ futbolo komandos, ketvirtadienį pareiškė, kad aikštynai rasis, kai šalies futbolas pasieks tokį aukštą lygį kaip krepšinio. „Noriu priminti, kad siūliau ieškoti investicijų ne tik į stadionus, bet ir investicijų į futbolo komandas. Nes iš tikrųjų, kol neturėsime Lietuvoje komandų, kurios sėkmingai žais Europos aukščiausiose lygose, taip, kaip žaidžia krepšinį, tol turėsime tų problemų, kurių nesugebame išspręsti per visus 20 metų su tais pačiais stadionais“, - į parlamentaro, Jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininko Žilvino Šilgalio repliką, ar viešojoje erdvėje susilaikys nuo komentarų sporto tema, atsakė Premjeras, Seime pristatydamas Vyriausybės praėjusių metų veiklos ataskaitą.

Andriau kol mes tau šiknos neišspardisim tu dėl stadiono nepersigalvosi.

Akibrokštas: A.Kubilius nerado laiko priimti UEFA prezidentą M.Platini
http://www.lrytas.lt/-13052900091304837820-akibrok%C5%A1tas-a-kubilius-nerado-laiko-priimti-uefa-prezident%C4%85-m-platini.htm" onclick="window.open(this.href);return false;
Zigmas Jurevičius
2011-05-13 18:17

Karmėlavos oro uoste penktadienio popietę nusileido nedidelis privatus lėktuvas, atskraidinęs UEFA prezidentą Michelį Platini. Europos futbolo strategas Kaune susitiks su LFF vadovais bei Kauno ir Vilniaus miestų merais, tačiau šalies Vyriausybės dėmesio nesulaukė. 55 metų prancūzas, lengvai varstantis daugelio Europos valstybių prezidentų ir premjerų kabinetų duris, Lietuvos vyriausybės atstovams įspūdžio, matyt, nepadarė. Jie nerado laiko ir galimybių priimti vieną įtakingiausių pasaulio futbolo personų. „Norėjome, kad per trumpą vizitą M.Platini užsuktų į Vyriausybę, tačiau mums buvo atsakyta, kad tokių galimybių nėra“, - gūžčiojo pečiais Lietuvos futbolo federacijos (LFF) atstovai.

Buvusi Prancūzijos futbolo legenda Kaune susitiks su naujuoju miesto meru Rimantu Mikaičiu bei Vilniaus miesto vadovu Artūru Zuoku. Drauge su LFF prezidentu Liutauru Varanavičiumi ir šalies kūno kultūros ir sporto departamento vadovu Klemensu Rimšeliu UEFA delegacija kalbėsis apie šalies futbolo pasiekimus ir opiausias problemas. Manoma, kad daugiausia dėmesio teks nacionalinio stadiono klausimui. Kovo pabaigoje Lietuvos vardas vėl plačiai nuskambėjo Europoje. Tąsyk 2012 metų Europos čempionato atrankos varžybų žaisti atvykę pasaulio čempionai ispanai buvo pašiurpę dėl pasibaisėtinos S,Dariaus ir S.Girėno sporto centro stadiono vejos.

Prieš oficialius susitikimus M.Platini apsilankys Nacionalinėje futbolo akademijoje Kaune, kurios atidaryme jis dalyvavo 2007 metais. UEFA prezidentas šalia akademijos esančiame aikštyne paskelbs apie vaikų ir jaunimo varžybų „Ežiogolas“ ir „UEFA Grasroots day - Švęskime futbolą kartu!“ renginio pradžią.

Politikė siūlo nebeįleisti į Lietuvą chuliganiškai nusiteikusių sporto fanų
http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/politike-siulo-nebeileisti-i-lietuva-chuliganiskai-nusiteikusiu-sporto-fanu.d?id=47627963" onclick="window.open(this.href);return false;
2011 liepos mėn. 15 d. 13:57

[Paveikslėlis]

Seimo Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų narė Vilija Aleknaitė-Abramikienė kreipėsi į laikinai policijos generalinio komisaro pareigas einantį Algirdą Stončaitį prašydama atsakyti, kokių įstatymų pataisų dar reikėtų tam, kad aršieji sporto komandų fanai nebebūtų įleidžiami į Lietuvos Respublikos teritoriją ir nebekeltų grėsmės Lietuvos piliečiams. „Nebe pirmą kartą stebime atkaklias Lietuvos policininkų pastangas apginti Lietuvos žmones nuo chuliganų, prisistatančių „futbolo fanais“. Jų veiksmai kelia pasibaisėjimą, o jų bandomi įsivežti į Lietuvos Respublikos teritoriją įrankiai (beisbolo lazdos, peiliai ir netgi kirviai) gąsdina Lietuvos žmones ir kelia grėsmę jų saugumui“, – pranešime spaudai piktinasi politikė. Kreipimesi Seimo narė teiraujasi kokių dar įstatymų (Baudžiamojo, Administracinio, Civilinio kodekso) pataisų reikėtų, kad sporto chuliganai galėtų būti teismo paskelbti nepageidaujamais asmenimis ir ateityje teisėtai nebūtų įleidžiami į Lietuvos Respublikos teritoriją. Anot Seimo narės, Lietuva turi pasipriešinti nežabotam iš užsienio valstybių atvykstančių sporto sirgalių siautėjimui, Lietuvos vardo bei jos žmonių orumo žeminimui. Anot parlamentarės, tokiais savo veiksmais chuliganai nedaro garbės ir savo šalims. Šį klausimą parlamentarė siūlo spręsti kuo greičiau – ateinančios Seimo rudens sesijos metu.

Ką čia siūlyti? Nebeįleisk ir viskas, gi čia tavo kiemas ir neprivalai visų įleidinėt

galėtų tos vištos idėją išbandyti europos krepšinio čempionato metu. Neįleistų agresyviai atrodančių, graikų, ex-jugų valstybių atstovų, lenkų visų be išimties, rusų, o paskui seimas nuspręstų geras čia užmanymas ar ne.

Valstybės dotacijų skerspjūvis: kiek lėšų tenka vienam sportuojančiam ir ar išties krepšinis susižeria daugiausia?
Publikuota: 2012 kovo 26d. 07.25
Autorius: Julius Bliūdžius
http://www.15min.lt/naujiena/sportas/kita/valstybes-dotaciju-skerspjuvis-kiek-lesu-tenka-vienam-sportuojanciam-ir-ar-isties-krepsinis-susizeria-daugiausia-26-206292#axzz1qCogSViZ" onclick="window.open(this.href);return false;

Sporto šakų finansavimas dažniausiai matuojamas lyginant bendras sumas, kurios atseikėjamos federacijoms. „15min“ į valstybinį sporto federacijų finansavimą pažvelgė kitu kampu. Pabandėme paskaičiuoti, kiek valstybės lėšų tenka vienam kiekvienos sporto šakos atstovui. „Krepšinis vėl susižėrė viską“. Tokią frazę nuolat kartoja įvairių sporto šakų atstovai, kai kalba pakrypsta apie sporto finansavimą iš valstybės biudžeto. Tiesa, šiemet aistrų mažiau. Nes Lietuvos krepšinio federacija, pernai gerai užsidirbusi iš mūsų šalyje vykusio Europos vyrų krepšinio čempionato, šiemet atsisakė valstybės dotacijos. Bet vargu, ar tai pakeis nuomonę, jog krepšinis Lietuvoje finansiškai skriaudžia kitas sporto šakas. Paprastai krepšinio federacijai atitenka 2–3 mln. Lt, o tai yra maždaug ketvirtadalis visų sporto federacijoms skiriamų lėšų. Tačiau apeliuojant į krepšinio pinigus dažnai nutylima, kad krepšinį Lietuvoje praktikuoja gerokai daugiau žmonių nei bet kurią kitą sporto šaką.

Formulė, pagal kurią skaičiavome, kiek valstybės lėšų tenka vienam kiekvienos sporto šakos atstovui, paprasta: federacijai skirtas lėšas (pastarųjų trejų metų vidurkį) padalijome iš tą sporto šaką klubuose ir sporto mokymo įstaigose praktikuojančių žmonių skaičiaus. Šiuos duomenis pateikė Kūno kultūros ir sporto departamentas (KKSD). Įtraukėme tik tas federacijas, kurios valstybės finansavimą gavo bent dvejus per pastaruosius trejus metus. Rezultatai rėžiantys akį. Iš visų sporto šakų išsiskiria viena – šiuolaikinė penkiakovė. Vienam greitojo čiuožimo atstovui tenka 470 Lt, ir pagal šį rodiklį greitasis čiuožimas rikiuojasi antroje vietoje, o vienam penkiakovininkui tenka net 11 kartų daugiau – 5300 Lt. Sporto šaką, kuri tapo vienu Lietuvos pasididžiavimo simboliu, praktikuoja vos šimtas žmonių (2010 metų duomenimis – 102). Pagal masiškumą penkiakovė nusileidžia netgi, pavyzdžiui, virvės traukimui, aikido ar alpinizmui. Nepaisant to, šiuolaikinės penkiakovės plėtotei šiemet skirta 642 tūkst. litų. Didesnę sumą gavo tik lengvaatlečiai. Paradoksaliai šiame kontekste atrodo Donatos Rimšaitės atvejis. Būtent šiuolaikinės penkiakovės atstovė prieš metus sukėlė skandalą, kai dėl prastų finansinių sąlygų atsisakė atstovauti Lietuvai ir pasirinko turtingesnę Rusiją.

DOSNIAUSIAI FINANSUOJAMOS SPORTO ŠAKOS
Biudžeto lėšos, tenkančios vienam sportuojančiam*:
V. Sporto šaka Suma (Lt.)
1. Šiuolaikinė penkiakovė 5317,0
2. Greitasis čiuožimas 469,6
3. Biatlonas 402,3
4. Buriavimas 400,4
5. Sambo imtynės 378,7
6. Dviračių sportas 366,0
7. Kurašas (uzbekų imtynės su diržais) 342,5
8. Beisbolas 271,9
9. Žolės riedulys 248,7
10. Irklavimas 213,4
11. Šaudymas 210,8
12. Kalnų slidinėjimas 207,4
13. Baidarių ir kanojų irklavimas 183,9
14. Ledo ritulys 177,2
15. Kikboksas 175,7
16. Slidinėjimas 169,1
17. Krepšinis 142,4
18. Imtynės 141,3
19. Fechtavimas 135,0
20. Dailusis čiuožimas 130,4

Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės federacijos (LŠPF) generalinis sekretorius Viačeslavas Kalininas pripažįsta, kad penkiakovė yra brangi sporto šaka, bet pabrėžia sporto šakos kompleksiškumą. Didinti masiškumą, pasak V.Kalinino, neįmanoma, nes stinga bazių. Šiuolaikinę penkiakovę sudaro penkios rungtys. Kiekvienai jų reikia atskiros sporto bazės. Tai mūsų sporto šaką padaro brangią „Padalinkite tą sumą iš penkių, juk penkiakovę sudaro penkios rungtys. Kiekvienai jų reikia atskiros sporto bazės. Tai mūsų sporto šaką padaro brangią, nes reikia ir baseino, ir žirgyno, ir šaudymo bei fechtavimosi salės. Masiškumą būtų galima didinti, jei bazių būtų daugiau. Ypač trūksta baseinų. Vos telpame į bazes, kurias turime“, – kalbėjo V.Kalininas. Dėl šių aplinkybių penkiakovės geografija Lietuvoje labai siaura, ji praktikuojama tik Vilniuje ir Kaune. „Anksčiau penkiakovė buvo ir Klaipėdoje, Panevėžyje, Šiauliuose, tačiau atėjus kapitalizmui visi pradėjo skaičiuoti pinigą. Ne kartą kalbėjome su savivaldybių vadovais, tačiau visus gąsdina kaštai. Per metus penkiakovei reikėtų 100–150 tūkst. litų, o mažesnėms savivaldybėms tai dideli pinigai“, – pridūrė V.Kalininas.

Gavo daugiausia, bet per mažai

Pagal tai, kiek valstybės lėšų tenka vienam sportuojančiam, krepšinis, tėra tik 17-oje vietoje (maždaug 142 litai). Antrąją religiją lenkia ne tik svariais pasiekimais galinčios pasigirti olimpinės sporto šakos – buriavimas, dviračių sportas, irklavimas, baidarių ir kanojų irklavimas ar minėta šiuolaikinė penkiakovė, bet ir beisbolas, slidinėjimas, kalnų slidinėjimas ar mažai kam žinomas kurašas (nacionalinės uzbekų imtynės su diržais, – red. past.).

Lengvosios atletikos federacija šiemet gavo didžiausią biudžetinio pyrago dalį – 812 tūkst. Lt. Tai 120 tūkst. Lt daugiau nei pernai. Vis dėlto pagal tai, kiek lėšų tenka vienam sportuojančiam, lengvoji atletika atsiduria net už dvidešimtuko ribų – 114 Lt vienam žmogui. Lengvąją atletiką sporto mokymo įstaigose ir klubuose praktikuoja daugiau nei 6000 žmonių, tai yra ketvirta pagal masiškumą sporto šaka Lietuvoje. „Mūsų federacija viena didžiausių, mes turime daugiausia olimpiečių. Tad visai normalu, kad daugiausia lėšų gavome mes. Kita vertus, mūsų poreikiai yra dar didesni. Juk reikia galvoti ne tik apie olimpines žaidynes, bet ir apie jaunimo rengimą. Žaidynės ateis ir praeis, o investuoti į jaunimą reikia nuolat“, – teigė Lietuvos lengvosios atletikos federacijos generalinė sekretorė Nijolė Medvedeva.

Futbolas ir tenisas – skriaudžiami

Pagal duomenis, kuriuos pateikia KKSD, futbolas ir tenisas patenka į masiškiausių sporto šakų trejetuką, nepralenkiamas tik krepšinis. Tačiau tai ir labiausiai valstybės skriaudžiamos sporto šakos – vienam tenisininkui iš biudžeto tenka vos 10, o žaidžiančiam futbolą – vos 21 Lt. Logika čia ta pati – neva nėra rezultatų. Teniso pasiekimus valdininkams apskritai sunku įsprausti į formulę, pagal kurią skirstomos valstybės lėšos, mat Ričardo Berankio ar Lauryno Grigelio pasirodymai ATP turnyruose netraktuojami kaip atstovavimas Lietuvai. Tiesa, kai kurios ankstesnės vyriausybės tenisui yra skyrusios išskirtines dotacijas.

„10 litų? Tai trys teniso kamuoliukai, – reagavo Teniso sąjungos prezidentas Ramūnas Grušas. – Tenisas išties iškrenta iš to pinigų skaičiavimo mechanizmo, kuriame labiausiai vertinami Europos, pasaulio čempionatų medaliai. Tenise tokių čempionatų nėra. Tačiau ar patekimas į pasaulio jaunių reitingo 80-tuką, kuriame dabar yra Lukas Mugevičius, yra mažesnis pasiekimas nei pasaulio jaunių čempionato medalis, pavyzdžiui, lengvojoje atletikoje? Nemanau“, – teigė R.Grušas. „Nenoriu vertinti šiuolaikinės penkiakovės ar kitų sporto šakų finansavimo. Jų pasiekimai puikūs, tačiau tuo ir mes galime pasigirti. R.Berankio patekimas į ATP reitingo šimtuką – pasiekimas, kokio šimtą metų neturėjome. Niekas to nevertina. Norėtųsi daug ką išsakyti, bet neturime tikslo tai daryti. Nes neatrodo, kad kas nors keistųsi. Tiesiog stengiamės gyventi su tuo, ką gauname“, – pridūrė R.Grušas.

KUKLIAUSIAI FINANSUOJAMOS SPORTO ŠAKOS
Biudžeto lėšos, tenkančios vienam sportuojančiam*:
V. Sporto šaka Suma (Lt.)
1. Tenisas 10,4
2. Futbolas 21,8
3. Tinklinis 24,1
4. Keliautojų sportas 27,5
5. Tailando boksas 29,2
6. Dziudo imtynės 32,7
7. Šachmatai 35,5
8. Kultūrizmas ir kūno rengyba 36,5
9. Kiokušin karatė 39,6
10. Lietuviškas ritinis 40,0

Lietuviškai „ripkai“ – trupiniai

Tarp sporto šakų, kurių atstovams tenka mažiausiai lėšų, atsiduria ir ritinis – vienintelė valstybės finansuojama lietuviška sporto šaka. Ritinis, kitaip „ripka“, kilo iš lietuvių liaudies žaidimo, kuris aprašytas buvo dar XVII a. Praėjusio šimtmečio pradžioje Karolis Dineika susistemino taisykles ir ritinis tapo visaverte sporto šaka. Tiesa, netgi savo tėvynėje „ripka“ nėra populiari – Lietuvoje ritinį žaidžia vos šimtas žmonių. Sporto šakos unikalumas ir lietuviškų tradicijų puoselėjimas nėra rimti argumentai pretenduojant į valstybės pinigus. O štai sambo – nacionalinė rusų sporto šaka – finansuojama kur kas dosniau. Užsiimančių sambo Lietuvoje taip pat ne per daugiausia – maždaug 300. Tačiau vienam sambo imtynininkui tenka beveik 380 Lt, o vienam ritinio žaidėjui – vos 40 Lt.

Rezultatai svarbiau nei masiškumas?

Valstybės biudžeto lėšos sporto šakoms skirstomos pagal painią formulę, kurioje svarbiausi dėmenys yra šie – pasiekti rezultatai ir sporto šakos masiškumas. Buvęs KKSD generalinis direktorius, dabar – LTOK viceprezidentas Algirdas Raslanas teigia, kad tai atgyvenusi sistema. Pasak jo, sportinių rezultatų ir masiškumo kriterijų skirstant valstybės pinigus nereikėtų suplakti į vieną indą. K.Rimšelis taip pat priduria, kad, negalėdama pasigirti dideliu masiškumu, šiuolaikinė penkiakovė dosnų finansavimą gauna pelnytai.

Algirdas Raslanas, buvęs KKSD generalinis direktorius:

„Dabartinė lėšų skirstymo sistema – atgyvenusi. Keičiasi gyvenimas, pasaulinės tendencijos, ir turime prie to prisitaikyti. Mūsų didelio meistriškumo sportininkų rengimo sistema pamažu optimizuojamai, tačiau norint pasiekti dar aukštesnių rezultatų, reikia dar labiau sugriežtinti kriterijus, kad geriausius rezultatus demonstruojantys sportininkai būtų visiškai aprūpinti. Sportininkų rengimo pradžia vyksta per klubus ir sporto mokyklas. Galbūt turėtume daugiau lėšų nukreipti į savivaldybes, o federacijoms palikti tik pačią viršūnėlę. Rezultatas ir jo siekimas turi būti pagrindinis kriterijus, skirstant lėšas federacijoms. Masiškumas, susijęs su sveikatingumu ir fiziniu aktyvumu, turi būti finansuojamas pagal atskiras programas. Suplakti viską į vieną yra netikslinga. Galbūt tik 25 proc. iš lankančių sporto mokyklas siekia aukšto meistriškumo. Kiti tai daro dėl sveikatingumo ar užimtumo. Taigi jau sporto mokyklose turi būti atskirtos grupės, orientuotos į meistriškumą. Manau, per artimiausius metus reikia ieškoti būdų, kaip aiškiai atskirti, kas skirta dideliam meistriškumui, o kas – masiškumo plėtojimui. Tokios yra ir pasaulinės tendencijos. Taip, pateisinu šiuolaikinei penkiakovei skiriamas lėšas, nes šiuo atveju kalbame apie aukštų rezultatų siekimą. Visame pasaulyje taip yra ir visos valstybės tam teikia dėmesį. Tad ir Lietuva turi koncentruotis į tas sporto šakas, kuriose galime pasiekti rezultatų“.

Masiškiausios sporto šakos Lietuvoje*:
V. Sporto šaka Sportuojantieji
1. Krepšinis 22 447
2. Futbolas 13 947
3. Tenisas 12 016
4. Lengvoji atletika 6 323
5. Plaukimas 5 637
6. Tinklinis 5 165
7. Gimnastika 5 161
8. Rankinis 4 434
9. Dziudo imtynės 4 034
10. Aerobika 3 802

* – įtrauktas tik organizuotai sportuojančių, tai yra, sportuojančių klubuose ir sporto mokymo įstaigose, skaičius 2010 metais; duomenis pateikia KKSD.

Vidaus reikalų ministerija siūlo 500 mln. litų pinigų šaltinį Lietuvos sportui
http://sportas.delfi.lt/national/vidaus-reikalu-ministerija-siulo-500-mln-litu-pinigu-saltini-lietuvos-sportui.d?id=59419493" onclick="window.open(this.href);return false;
2012 m. rugpjūčio 31 d. 09:42

Vidaus reikalų ministras Artūras Melianas teikia Vyriausybei pasiūlymą dėl sveikatinimo ir sporto infrastruktūros finansavimo galimybių naujoje 2014-2020 metų Europos Sąjungos (ES) finansinėje perspektyvoje. Jei ministrų kabinetas pritars šiam pasiūlymui, per septynerius metus šalies sveikatinimui ir sportui atiteks 2 proc. planuojamos ES struktūrinės paramos, kas sudarys maždaug 500 mln. litų. „Sportas – viena iš prioritetinių mūsų valstybės sričių, todėl manau, turi būti įtraukta į rengiamą 2014-2020 metų Nacionalinės pažangos programos projektą, kuriame numatomas ir ES finansinės paramos panaudojimas ilgalaikiams valstybės prioritetams įgyvendinti“, – sakė ministras A. Melianas. Iki šiol planuojant ES finansinės paramos prioritetus ir tikslus, sportas strateginiuose dokumentuose buvo nepelnytai pamirštas. Ministro įsitikinimu, taip atsitiko todėl, kad planuodami finansinę paramą Lietuvai, mūsų atstovai ES lygmens strateginiuose dokumentuose nerado tiesiogiai įvardintų su sporto finansavimu susijusių nuostatų.

Europos Komisijos (EK) parengtuose ES struktūrinės paramos reglamentų projektuose tiesiogiai nėra siūloma finansuoti sporto infrastruktūros, tačiau EK nuomone, veiksmai susiję su sporto infrastruktūra gali būti finansuojami, jei jie aiškiai prisideda prie 2014–2020 m. ES sanglaudos politikos reglamentų projektuose nustatytų tematinių tikslų ir investavimo prioritetų įgyvendinimo. „Taigi, žalia šviesa sporto infrastruktūros gerinimui ir atnaujinimui uždegta, dabar viskas priklausys tik nuo Vyriausybės sprendimo. Jei ministrai šiam pasiūlymui pritars, neabejoju, jog Lietuvoje bus ir baseinų, ir puikių stadionų. Taip užtikrinsime geras sąlygas ne tik profesionaliems sportininkams treniruotis, bet ir skatinsime visų savo žmonių sveiką gyvenseną bei fizinį aktyvumą“, – įsitikinęs A. Melianas. Priėmus protokolinį sprendimą dėl sporto objektų finansavimo galimybių 2014-2020 metų ES finansinėje perspektyvoje, Nacionalinės pažangos programos projekto prioriteto „Ekonominiam augimui palanki aplinka“ tikslas „Didinti teritorinę sanglaudą regionuose“ pasipildytų nauju uždaviniu – atnaujinti ir plėtoti tolygią sveiką gyvenseną, fizinį aktyvumą ir sportą skatinančią viešąją infrastruktūrą. Pagal skiriamas proporcijas, šiam uždaviniui įgyvendinti būtų skirta apie 500 mln. litų ES struktūrinės paramos.

Svarbiausia - bendruomenės susitelkimas
VRM inf.
2012 m. rugsėjo 25 d. 13:01
http://www.sportas.info/naujienos/13804-svarbiausia_bendruomenes_susitelkimas.html" onclick="window.open(this.href);return false;

Vidaus reikalų ministras Artūras Melianas neabejoja futbolo perspektyvomis ir svajoja apie "Chelsea", "Real" ir Milan" viešnages Lietuvoje

[Paveikslėlis]
A. Melianas norėtų Lietuvoje matyti didžiuosius Europos klubus
pliadisfoto.lt

Lietuvos futbolui reikia pokyčių, o susidariusi padėtis turėtų paskatinti futbolo bendruomenę jiems susitelkti – tokios nuomonės laikosi vidaus reikalų ministras Artūras Melianas, apžvelgdamas vienos svarbiausių sporto šakų – futbolo – situaciją šalyje. „Akivaizdu, kad futbolui iki šiol buvo skiriamas nepakankamas dėmesys, todėl būtina imtis priemonių, kad situacija pasikeistų į gerąją pusę. Futbolui reikia ir gerų mokyklų, ir stadionų, ir pergalių, tačiau dar labiau – susitelkusios ir pokyčiams pasiruošusios bendruomenės. Todėl raginu trenerius, sportininkus ir visus futbolo simpatikus susitelkti bendram darbui, o ne stebėti futbolo padėtį iš šono“, – teigia ministras A. Melianas. Vertinant pastarojo meto įvykius, susijusius su Lietuvos futbolo federacija (LFF), vidaus reikalų ministras pabrėžia, jog valstybės institucijos negali kištis į LFF savivaldą, tačiau tikimasi, kad Lietuvos futbolo bendruomenė šioje situacijoje ras tinkamiausią išeitį ir konstruktyviai išspręs visas problemas. Tuo tarpu valstybės politiką kūno kultūros ir sporto srityje formuojanti Vidaus reikalų ministerija yra atvira pasiūlymams ir pagal savo kompetenciją pasiruošusi padėti futbolo bendruomenei prikelti šią sporto šaką Lietuvoje. „Aš, kaip ir daugelis Lietuvos žmonių, esu už skaidrų ir gerą futbolą. Neabejoju šios sporto šakos perspektyvomis ir tikiu, kad pas mus atvažiuos žaisti ir „Chelsea“, ir „Real“, ir „Milan“, – sako ministras A. Melianas.

Lietuvos futbolui reikia pokyčių, o susidariusi padėtis turėtų paskatinti futbolo bendruomenę jiems susitelkti – tokios nuomonės laikosi vidaus reikalų ministras Artūras Melianas,

Kada tos futbolo bendruomenės visiems nariams pagaliau susišvies, kad privalu turėti vieną palaikomą lietuvišką klubą ir aplankyti bent du trečdalius jo sezono rungtynių, tada bus galima šnekėti apie kažkokius mistinius susitelkimus. Tik jų manau nebereikėtų.

Keistas žmogus tas ministras užsimislijo visokiu nesamoniu manau kad daug pigau išeitu sįta ministeri nuvesti y milana londona nei čia atitemti tas jo tris išvajotas komandas