Lejai: straipsnius apie dublerius dėk prie dublerių.

Streiką numalšino 2 000 skolintų dolerių
Ingvaras Butautas
2012 m. liepos 23 d. 22:10
http://www.sportas.info/naujienos/12941 ... leriu.html" onclick="window.open(this.href);return false;

Sportas – ne tik pergalės džiaugsmas ar pralaimėjimo kartėlis. Arenose ir jų užkulisiuose netrūksta kuriozų

Trijų Baltijos šalių futbolo rinktinių turnyras – tradicinės varžybos, pradėtos rengti dar tarpukariu, o atgaivintos greitai po to, kai trys Baltijos šalys išsivadavo iš SSRS priespaudos. Per šį daug metų vykstantį renginį nutiko ne vienas kuriozas. 1993-iaisiais turnyrui Pernu mieste Estijoje iškilo grėsmė – rungtyniauti atsisakė Lietuvos rinktinės futbolininkai. Nors dabartinė Lietuvos futbolo federacija (LFF) dažnai sulaukia kritikos, tokia situacija, kokia susiklostė šalies futbolą valdant Vytautui Dirmeikiui, dabar kažin ar įsivaizduojama.

„Turėjome trijų dienų stovyklą Panevėžyje. Dvi dienas ji vyko sklandžiai, bet trečiąją žaidėjai atsisakė treniruotis ir važiuoti žaisti. Liko keturi ar penki futbolininkai. Streikas prasidėjo dėl to, kad LFF nesumokėjo futbolininkams žadėtų premijų. O jau kitą dieną mes turėjome žaisti Estijoje...“ – pasakojo turnyrui Lietuvos rinktinę rengęs treneris Romualdas Lavrinavičius. Pirmiausia treneris kreipėsi į LFF valdžią: „Kviečiau vadovus. Atvažiavo LFF prezidentas V. Dirmeikis ir viceprezidentas Vytautas Zimnickas. V. Dirmeikis pareiškė: nenori – tegul nevažiuoja. Ir išrūko...“ Su viceprezidentu pavyko susitarti geriau. „Pasiskolinau du tūkstančius dolerių iš Panevėžio „Ekrano“ klubo direktoriaus Valdo Šteino ir išdalijau žaidėjams. Susitariau su LFF viceprezidentu, kad jis grąžins šią skolą iš federacijos fondų. Šiaip taip surinkome žaidėjus ir nuvažiavome su Stanislovu Stankumi į Pernu. Ieškojome žaidėjų ir namuose, ir kitose vietose – vieną per kitą, per kitus žmones. Tais laikais juk mobiliųjų telefonų nebuvo – pabandyk visus surasti...“ – pasakojo R. Lavrinavičius.

Estijoje pirmąsias rungtynes su Latvijos rinktine teko žaisti vos atvykus. Susitikimas baigėsi be įvarčių. Antrą dieną lietuviai buvo priversti pripažinti Estijos rinktinės pranašumą – 1:2. Tais laikais pralaimėjimas estams buvo vertinamas kaip ypač gėdingas. „Bet iš tiesų žaidė ne rinktinė. Susirinko tie, ką pavyko sugaudyti“, – aiškino R. Lavrinavičius. Turnyrą laimėjo Latvijos rinktinė, įveikusi estus 2:0. Lietuviai liko paskutiniai.

Ištrauka iš:
http://www.sportas.info/naujienos/12970 ... anoma.html" onclick="window.open(this.href);return false;

Krepšinį į Lietuvą 1922 m. atvežė Steponas Darius. Bet tada populiaresnis buvo futbolas. Gyvenimas nestovi vietoje. Gal po kurio laiko būsime geriausi akmenslydžio žaidėjai? Kodėl gi ne? Daug kas priklauso nuo infrastruktūros ir entuziastų, darbui atsidavusių trenerių.“

INFRASTRUKTŪRA. „Visų pirma noriu padėkoti savivaldybėms, nes jų indėlis į sporto finansavimą yra didžiausias. Sporto sfera – savivaldybių savarankiškoji kompetencija. Jie gali steigti mokyklas, gali nesteigti, gali finansuoti, gali ne. Savivaldybių tarybos turi laisvę. Bet finansavimas rodo, kad bendruomenei to reikia – sporto objekto, mokyklos.

Tiek iš savivaldybių tarybų narių, tiek iš merų, bendruomenių, Seimo narių, rinktų apygardose, jaučiu didžiulį fizinio aktyvumo, sporto infrastruktūros poreikį.

XX a. pabaigą galime pavadinti buvusio sovietinio turto sporto infrastruktūros švaistymo, pardavinėjimo, naikinimo metais, o XXI a. galime ženklinti visai kitaip, nes dabar gerokai išaugo indėlis į sporto infrastruktūrą. Ir tai mato visi. Kai nuvažiuoji į kokios nors arenos atidarymą, matai, kokia tai didelė šventė bendruomenei.

Pavyzdžiui, stadioną mes dabar labiau siejame su sportu. Bet juk tai – viešoji erdvė, visuomenės susirinkimo vieta. Ir kultūros renginiai turi turėti erdvę. Rajonuose tam tinka net ir renovuotas mokyklos stadionas. Todėl sporto infrastruktūros plėtra – didelis indėlis ir į kultūrą. Tai – bendruomenės vizitinė kortelė.

Kartais girdžiu klausimą: „Pristatyta tiek arenų, kaip jas išlaikyti?“ Galėjo jų nebūti, nereikėtų išlaikyti. Bet jei nori, kad atvažiuotų, pavyzdžiui, „Red Hot Chili Peppers“ arba Stingas, tam reikia arenų. Ir jas reikia išlaikyti. Už viską reikia mokėti. Jei nori geriau gyventi, turi daugiau mokėti.“

Klemensas visai protingai stadionų klausimu pakalbėjo. Reiškias judam teigiama linkme

ATLANTAS ATRIEDA, ATIDUNDA...

....Visi tikėjome šia komanda, bet tikėjimas per pastaruosius penkerius metus buvo visiškai prarastas.Dabar viskas prasideda iš naujo Atlantas verčia naują puslapį savo istorijoje....
Neslėpkime draugai, niekas šia komanda, šiame sezone netikėjo, kaip ir praitame sezone komanda dideliu potencialu nepasižymėjo.Komanda papildė vienas kitas legionierius, sugrįžo Klaipėdiečiams žinomas Ivo Begič, Vacys Lekevičius pagaliau baigė žaidėjo karjerą, komanda mažais žingsneliais pajudėjo, bet ne daugiau.
Pradžia sezono Atlantui neatrodė tokia tragiška, kaip 2010 metų sezonas.Reikia pripažinti komanda po maž judėjo.Buvo visko skaudžių pralaimėjimų, iš rankų išleistų pergalių, komanda kelius kartus sužaidė lygiosiomis.Sezono viduryje atrodė lyg ir viskas, paskutinė vieta garantuota, tačiau atėjus transferų langui reikalai pajūdėjo.Vacys Lekevičius ilgai šnekėjes nesąmones, padarė nors vieną teisingą sprendimą-Komandą perdavė į tinkamas, panašu, kad protingas rankas.
Atlantas atrieda, atidunda.
Atlantas nustebino ir net labai nustebino Vyriausiuoju treneriu tapo Sebastian Roques.Treneriu šis žmogus dirba nuo 1997 metų, šis treneris lyg ir didelių pasiekimų neturi iš garsesnių komandų treniruotų yra Stade Laurentin u-19 (2004-2007) ir FC Antibes (2002-2004).Ypač gerai apie trenerį mano Brazilas Taciano, kaip pats Brazilas teigia klubo finansai pagaliau sutvarkyti, daugeliui žaidėjų pakelti atlyginimai.
Prie komandos prisijungė ir sporto direktorius Giorgio Bisson, ir kuom tik šis žmogus neužsiima, tai žmogus universalas.Atlantui tai tik į naudą.
Didelia įtaka naujų žaidėjų atėjimui turi gerai pasaulyje žinomas prancūzų žaidėjų agentas, Klaipėdos Atlanto sporto direktorius Giorgio Bisson.
Tik atėjus šiems žmonėms pasipylė nauji žaidėjai Maximir Luburic,Franck Boissier,Tino Lagator,Julian Rullier,Nathan Smith(visa karjera praleista Npower ir Npower 1 lygose, o tai jau pasiekimas),Malik N`diaye,Walid Khadraoui,Petar Basic,Matthew Grecco.Pasipildė Lietuviais Mantu Gintalu,Ramūnu Mačežinsku,Gabrieliumi Zagursku, Gerardu Žukausku.Nuomos sutartimis iš Vilniaus Žalgirio išnuomoti Markas Beneta ir Edgaras Žarskis.Komanda oficialiomis žiniomis paliko tik du žaidėjai Žilvinas Kymantas ir Edgaras Mastianica.
Apskritai neaišku koks likimas ištiko patį Vacį Lekevičių.
Iki sezono pabaigos laiko dar liko, dabar belieka paskutinė užduotis ramiai aplenkti visiškai subyrėjusias komandas Vilniaus REO arba Tauragės Taurą ir taip išsilaikyti A-lygoje.
Palinkėkime Klaipėdos Atlantui sėkmės, nes ATLANTAS ATRIEDA ATIDUNDA !!!

Paulius Bėkšta 2012-08-09 16:15

o kodel atlantas rieda ir dunda? geresnis pavadinimas butu "atlantas banguoja, nerimsta"

Lietuva – futbolo klubų kapinės
Nerijus Kesminas
http://www.15min.lt/naujiena/sportas/fu ... -24-243660" onclick="window.open(this.href);return false;

Mįslė: yra šalis, kur futbolo čempionatą beveik visada pradeda daugiau komandų nei baigia – kas? Aišku, Lietuva. Šiomis dienomis anapilin buvo palydėtas dar vienas A lygos klubas – Vilniaus „Reo“. Savo priešmirtiniame laiške – būtent taip galima vadinti paskutinį oficialų „Reo“ pareiškimą – velionis teigė pralaimėjęs kovą savanaudžiams ir korumpuotiems Lietuvos futbolo valdininkams. Esą Lietuvos futbolo federacija (LFF) išsigando sparčiai iškilusio klubo. „Reo“ pabandė mirti oriai. Tačiau tiesa yra tokia – klubas ne tik nepajėgė mokėti algų žaidėjams, bet net nesugebėjo sukrapštyti 40 000 Lt teisėjams. „Pas mane buvo atėjęs Tomas Sitnikovas, sakė, kad skolos teisėjams bus sumokėtos, klausė, ar yra galimybė perkelti klubą į kitą miestą – Visaginą. Sakiau: gerai, sumokėkite ir kelkite, kur norite, man tas pats: nors į Visaginą, nors į Kauną, – paskutines pastangas reanimuoti „Reo“ prisiminė LFF prezidentas Julius Kvedaras. – Bet paskui niekas nei mokėjo, nei pasirodė.“ „Reo“ atstovai tikino, kad klubą turėjo perimti nauji investuotojai, kuriems atstovavo T.Sitnikovas, prieš keletą metų buvęs vienas Panevėžio „Ekrano“ vadovų. Priešmirtiniame „Reo“ laiške teigiama, kad LFF nebūtų leidusi klubui registruoti naujų žaidėjų net jei skolos būtų sumokėtos. „Nesąmonė. Kaip mes galėtume neleisti? – gūžčiojo pečiais J.Kvedaras. – Teisėjams buvau pažadėjęs, kad, blogiausiu atveju, federacija kompensuos jų nuostolius. Bet yra taisyklės, kurių laikomės. Jei kas nors iš „Reo“ būtų pas mus atėjęs ir pasakęs, kad yra problemų, būtume ieškoję sprendimo. Bet to nebuvo.“

LFF ir „Reo“ bendravimas priminė korespondencinių šachmatų partiją. Klubas grasina arba skundžiasi, bet ne tiesiogiai, o per žiniasklaidą. Federacija per tą pačią žiniasklaidą pareiškia, kad jokių oficialių „Reo“ raštų negavo. Pirmąjį skandalą klubo valdybos pirmininkas Saulius Žentelis sukėlė dar sezono pradžioje, kai, sužaidus vos kelis čempionato turus, pareiškė, jog „Reo“ trauksis iš A lygos dėl tendencingo teisėjavimo. Pareiškė, bet nepadarė. Po to buvo liepos pabaiga, kai paaiškėjo, kad „Reo“ nebus leista atstovauti Lietuvai UEFA regionų taurės turnyre, nes klubas yra profesionalus ir mėgėjų varžybose pagal UEFA nuostatus žaisti negali. „Reo“ vėl paskelbė pasitraukianti iš LFF rengiamų varžybų, nes futbolas Lietuvoje esą yra banditų „strielkių“ principu valdomas reiškinys. „Reo“ neatvyko į namų rungtynes su Panevėžio „Ekranu“. Užkulisiuose spėliota, kad tarptautinę futbolo teisę menkai išmanantys Vilniaus klubo vadovai tikėjo, jog pasitraukę iš A lygos galės žaisti Regionų taurės varžybose. Bet Lietuva ne išimtis – bet kurioje Europos šalyje sprendimus priima nacionalinė futbolo federacija. Į jos glėbį „Reo“ trumpam teko sugrįžti, bet jau be klubo įkūrėjo Seimo nario Aleksandro Sacharuko, perleidusiam klubą neįvardytiems investuotojams, kurių žaidėjai taip ir nepamatė. Vienadienių futbolo klubų Lietuvoje yra buvę. Bet toks, kuris iš A lygos pasitrauktų pažaidęs joje mažiau nei pusę metų, – naujiena.

Kas tas „Reo“ ir kam jis? Lietuvos futbolo užkulisiuose apie tai diskutuojama jau senokai. Yra manančių, kad „Reo“ projekto tikslas buvo įsiūbuoti ne pernelyg tvirtą LFF valtį, kurios stabilumas dar sumažėjo įsiplieskus J.Kvedaro ir buvusio federacijos prezidento Liutauro Varanavičiaus konfliktui. Ši trintis sukūrė galimybę atsirasti trečiai jėgai. Kita versija – savo mini imperiją Lietuvos futbolo A lygoje ketino kurti Panevėžio „Ekranas“, neturintis tokio įtakingo globėjo kaip Vilniaus „Žalgiris“, kurį visokeriopai remia ne tik nemenką autoritetą europinėse futbolo struktūrose turintis L.Varanavičius, bet ir Vilniaus meras Artūras Zuokas. Pagal šią sąmokslo teoriją „Reo“ iš A.Sacharuko ir jo kompanijos turėjo įsigyti tie patys žmonės, kurie valdo Panevėžio klubą. Bet „Ekraną“ patį ištiko finansiniai nepritekliai –paramą smarkiai sumažino pagrindinis rėmėjas „RAO ES“. Daugkartiniams čempionams dabar svarbiausia patiems išsikapstyti, apie papildomus finansinius įsipareigojimus net svajoti nėra ko. Dar kalbėta, kad vienintelis „Reo“ egzistavimo tikslas – perimti legendinį „Žalgirio“ vardą ir prekės ženklą, kuris vis dar priklauso iš kalėjimo paleistam, bet kreditorių smaugiamam buvusiam klubo savininkui Vadimui Kastujevui. Kur tiesa? Kažin, ar ją žino net patys jau buvę „Reo“ vadovai.

Išvados – paprastos. Lietuvos futbolo aukščiausioje lygoje vis dar gali žaisti nežinia kieno valdomi ir nežinia iš kokių pinigų gyvenantys klubai. LFF nėra šeimininkė savame kieme, o jos desperatiški bandymai kasmet išplėsti A lygą bent iki dešimties komandų jau tampa anekdotu. Šio čempionato pabaiga dar toli, o „Reo“ jau nebėra, Alytaus „Dainava“ atsikrato geriausių savo žaidėjų ir, svarbiausia, finansinių įsipareigojimų jiems, Tauragės „Tauro“ biudžetas atitinka kuklų žaidimą, nuo bankroto paskelbimo sezoną pradėjęs Klaipėdos „Atlantas“ stebina tuo, jog, bent jau oficialiai, trenerių bei žaidėjų desantas iš Prancūzijos klube darbuojasi už dyką. Net čempionas „Ekranas“ vidury sezono išbarstė savo lyderius, nes šiems įkyrėjo žaisti be algų. Gyvename Lietuvoje. Šalyje, kurioje futbolo klubai atgula į karstą tikriausiai dažniau negu bet kur kitur Europoje. Gal reikėtų Nacionalinio stadiono vietoje pastatyti futbolo kapines ir memorialą? O greta – cirko palapinę, kurioje save galėtų reklamuoti nauji „Reo“?

Išnykę klubai

Mažeikių ROMAR. Įkurtas 1992 m. 1994 m. tapo Lietuvos čempionu, bet egzistavo tik iki 1995-ųjų. Finansiniais nusikaltimais kaltintas klubo savininkas Romas Marcinkevičius tuo metu jau buvo pabėgęs į Ameriką.

Vilniaus „Panerys“. Įkurtas 1975 m. Nepriklausomybės epochos pradžioje buvo vienas stipriausių šalies klubų, žaidė Europos turnyruose. 1998 m. žlugo po konflikto su tuomečiu LFF prezidentu Vytautu Dirmeikiu ir pagrindinio rėmėjo Gintauto Žemaičio pasitraukimo.

Kauno „Inkaras-Grifas“. „Inkaro“ klubas įkurtas 1937 m. Praėjusio šimtmečio paskutinio dešimtmečio viduryje jį perėmė su šešėliniu verslu sieti rėmėjai, atvedę klubą iki šalies čempiono titulo 1995 ir 1996 m. Tuo metu „Inkarą-Grifą“ treniravo dabartinis LFF prezidentas J.Kvedaras. Iš elitinės Lietuvos futbolo lygos žemėlapio klubas dingo 1999-aisiais.

Šiaulių „Kareda“. Klubas įkurtas 1995 m. 1997 ir 1998 m. Lietuvos čempionas. Vėliau, pasitraukus su Šiaulių „Princų“ nusikalstama grupuote sietiems rėmėjams, persikėlė į Kauną, bet naujasis savininkas Vladimiras Romanovas 2000 m. atsisakė komandos ir jos pavadinimo.

FC „Vilnius“. Įkurtas 2004 m. Keletą metų sėkmingai kilo lietuviškoje futbolo hierarchijoje, bet 2009 m. baigė gyvuoti, nes klubo įkūrėjas Algimantas Breikštas pritrūko pinigų.

Vilniaus „Vėtra“. Klubas įkurtas 1996 m. Rūdiškėse. Iki 2010-ųjų keturiskart tapo Lietuvos čempionato prizininku ir tiek pat kartų žaidė šalies taurės turnyro finale, tačiau 2010 m. vasarą neatlaikė skolų naštos ir iširo.

FBK „Kaunas“. Įkurtas 1993 m. V.Romanovo remiamas, nuo 2000 iki 2007 m. laimėjo septynis iš aštuonių šalies čempionatų. Rėmėjui pasitraukus klubas žlugo.

Tauragės Tauras.Nuo favoritų iki....traktoristų ir picų kepėjų

Seniai, seniai, labai seniai....Su tokiais prisiminimais prisiminsime šlovingus Tauragės Tauro metus.Daug gražiau skambėtu, jeigu tie seniai, seniai skambėtu iš gerosios pusės, tačiau dėja panašu, kad iš garsiojo Tauro lieka tik švarkas.
Vykstant pasiruošimui 2012 metų sezonui visi pastebėjo, kad Tauragės Tauro komanda neturi pakankamai lėšų išlaikyti ir tuo labiau sustiprinti komanda.Komanda iš esmės buvo lipdoma belekaip, Tauragų fanai suprato, kad laukia sunkus sezonas, bet niekas negalėjo įsivaizduoti, kad komanda ištiks krachas tiesiogine to žodžio prasme.

Pradžia.Treneris iš Italijos.Turbūt Italas ?

O prasidėjo viskas nuo to, komanda paliko lyderiai Regilio Seedorf, Miguel Soares, Goran Jerkovic, taipogi komanda paliko ir burys Lietuvių.Visi tai puikiai suprato, komanda palieka lyderiai, jų vietas užims kažkas kitas, kas tas kitas ?
Tauragės Tauro valdžia nusprendė pradžiuginti savo gerbėjus atleisdami Gedeminą Jarmalavičių, jį pakeitė neaiškios tautybės, Italų vienkiemio komandos treneris Giovanni Scanu.Tauras su šiuo treneriu atėjimu iš karto pradėjo prognozuoti, tik kad ne į tą pusę.Visa komanda didžiai apsidžiaugė, kad nieko nesupranta, ką šis naujasis treneris sako, mat jis temoka vieną kalbą-Italų.Po šio trenerio atėjimo, Tauragės Tauras didžiai nusiminė, mat niekas Tauragėje Itališkai, kaip ir nemoka.Tauragės Tauro vadovas Šetkus atrišo rankas treneriui iš Italijos, nes niekas nemokėjo su šiuo Italu susišnekėti.
Treneriui Giovanni Scanu nelabai patiko Lietuvos žaidėjai, nes negalėjo su jais susišnekėti, tad nutarė pasikviesti pagalbon trenerį....Ukrainietį Anatolij Korobocka.Kaip, kad atvyko šis žymus treneris, taip ir išvyko nesupratęs kokia jo rolė komandoje ir ko iš jo nori Giovanni Scanu.
Treneriui nusimatė sunki pradžia, jis suprato, kad pats laikas Tauragėje pasikviesti žmonių, kurie moka Itališkai.Ne vienas bus, vis smagiau.....

Italų su didelėmis krūtinėmis desantas.

Kaip tarė Giovanni Scanu, taip ir padarė.Komanda buvo išvalyta tiesiogine to žodžio prasme.
Atvažiavo Italai, galingi Italai, su didelėmis krūtinėmis.Tiesa dauguma Italų, buvo dar tik pradedančios žybėti žvaigždės, tad apie juos surasti kažkokios informacijos, buvo tiesiog neįmanoma.Žinomesnis veidas, žvaigždė, kuri praktiškai nežaidė - Michele Di Pieddi.Pusė sezono Tauragai laukė, kada jis įgaus normalia formą ir pradės žaisti, tačiau tai neivyko, Di Pieddi galų gale nusprendė sugrįžti namo.
Be šios žvaigždės Tauras pasipildė mažiau žinomomis žvaigždutėmis, viena jų Giampetro Demurtas, jis Tauragės Tauro dėka pirmą kartą pamatė pripūsta futbolo kamuolį, mat prieš tai kažkur turbūt Italijoje jis žaidė su keturkampiais futbolo kamuoliais.Giampetro už tai didžiai dėkingas Tauro komandai.Jis ne tik pamatė futbolo, kamuolį, bet gavo progos jį paspirti, paspirti ne bet kur, o Lietuvos Futbolo A-lygoje.Tokias progas išnaudojo ir visi kiti atvykėliai.

Liūdnos perspektyvos....

Vyksta 26 turas.Komanda turi vos 19 taškų komanda pagal interaktyviaja A-lygos lentelę užima 8 vietą.Vilniaus REO žlugimas palengvina Tauragės Tauro dalia neiškristi į žemesnį divizioną.Bet turbūt daugumai fanų kyla mintys, kad komanda geriausiai būtų pataupyti pinigus ir apsispręsti-žlugti 2013 metų A-lygos sezone ar pasitraukti į I lyga ir ten sudėlioti visus taškus ir siekti sugrįžti į A-lyga kitu, pasikeitusiu veidu.


Paulius Bėkšta
2012 08 25

Lietuvos futbolo treneriams garsaus „Milan“ klubo specialistų lygis per žemas
lrytas.lt http://www.lrytas.lt/-13460043911345147 ... BEemas.htm" onclick="window.open(this.href);return false;

Penkias dienas šią savaitę Trakuose svečiavosi legendinio Italijos klubo A.C. „Milan“ treneriai, kurie antrus metus iš eilės, Trakų futbolo klubo iniciatyva, surengė savo klubo vardo stovyklą.

„Bendradarbiavimas su „Milan“ klubu abiem pusėms yra naudingas. Jie ieško žaidėjų sau, mūsų vaikai iš jų trenerių gauna neįkainojamos patirties“ – apie draugystę su „Milan“ klubu kalbėjo Trakų futbolo klubo prezidentas Janas Nevoina.

Italų trenerių pamokų šiemet klausėsi ir praktiškai jas vykdė 77 vaikai iš visos Lietuvos – šeši iš jų socialiai remtini, kuriems stovyklą finansavo pats J. Nevoina.

„Tiems vaikams norime parodyti, kad net ir toks klubas, kaip A.C.“Milan“ nėra neįgyvendinama svajonė. Visus metus stebėjome vaikus ir šešis talentingiausius pakvietėme čia“, - apie našlaičių pasirinkimą kalbėjo stovyklos sumanytojas.

Patys „Milan“ treneriai liko sužavėti vaikų noru dirbti, pabrėžę, kad su lietuviais susikalbėti daug lengviau nei su italais.

„Yra velniškai smagu dirbti su tokiais vaikais, kurie visko klausosi ir viską stengiasi išpildyti kuo tiksliau. Italai yra labiau išlepę. Kalbant apie žaidimo lygį, tai verta pažymėti, jog jūsų šešiamečiai, septynmečiai vaikai yra neprastesni nei italų. Atkreipkite į tai dėmesį. Tarp dešimtmečių skirtumas jau yra, o tarp penkiolikmečių – jis akivaizdus“, - pasakojo „Milan“ klube dirbantis treneris Bennedicto di Meo.

Tiek jo, tiek jo kolegų pasiūlyta nauja treniruočių metodika vaikams, visiškai nesudomino Lietuvos trenerių, iš kurių nei vienas neatvyko pažiūrėti, kaip su vaikais dirba futbolo šalies treneriai. Toks lietuvių abejingumas ypač stebino tėvus, kurių vaikai dalyvavo šioje stovykloje.

„Paklausiau vieno trenerio iš Vilniaus, kodėl nei vienas Lietuvos treneris neatvyko pasidomėti, kolegų iš „Milan“ klubo, patirtimi. Žinote, ką atsakė? O ką jie naujo mums parodys? Kai toks požiūris, tai ir degraduoja tie mūsų futbolininkai“, - pasakojo du sūnus į stovyklą atvežęs tėvas.

Italų atrinkti geriausi stovyklos žaidėjai metų pabaigoje bus pakviesti į Milaną. Sėkmingiausiai pasirodę ten, bus atrinkti į šio legendinio klubo akademiją.

T.Ražanauskas baigia profesionalaus futbolininko karjerą
http://www.futbolas.lt/naujiena/tra-ana ... nko-karjer" onclick="window.open(this.href);return false;
Aurimas Budraitis

REO klubui pasitraukus iš A lygos pirmenybių, vyriausias šios ekipos žaidėjas 36 metų Tomas Ražanauskas nusprendė baigti profesionalaus futbolininko karjerą. Net dvidešimties klubų per 20 metų spalvas gynęs saugas su dviem komandomis sezono nebaigė – 2010 m. su Vilniaus „Vėtra“ ir šiemet su Vilniaus REO. 1995 metais debiutavęs Lietuvos rinktinėje jis sužaidė 41 rungtynes ir pelnė 7 įvarčius. Karjeros pabaigoje, T.Ražanauskas ne kartą minėjo, kad tiek jis, tiek kiti REO žaidėjai jautėsi niekam nereikalingi, tad žaisti toliau ir laukti geresnių laikų nematė prasmės.

- Tomai, kas blogiau: jaustis niekam nereikalingam, bet būti klube ar būti apskritai be klubo? – futbolas.lt paklausė dabar jau buvusio futbolininko.
- Neaišku, kas čia geriau, kas blogiau, nes abu variantai tikrai nėra patys geriausi.

- Kada galutinai su komanda nusprendėte, kad reikia dėti tašką? Buvo kažkoks lemiamas veiksnys?
- Kokia prasmė kažką tęsti, kai esi absoliučiai niekam nereikalingas? Daug anksčiau visi kartu apie tai pagalvodavome, o galutinai nusprendėme tada, kai turėjome vykti į Pakruojį. Po rungtynių su „Šiauliais“ dar galvojome, kad gal dar verta palaukti, bet prabėgo kelios dienos, o absoliučiai niekas nepasikeitė.

- Tomai, tavo asmenine nuomone, kas šioje situacijoje kaltesnis: LFF ar REO?
- Nežinau. Bet faktas, kad, tarkime, dėl regioninės lygos jau seniai turėjo būti nuspręsta, kas dalyvaus, o kas ne. Kitas dalykas – naųjų žaidėjų registracija. Manau, kad tai yra LFF santykių aiškinimasis su klubu. Tikrai nemanau, kad visi klubai yra atsiskaitę už teisėjavimą.

- Buvo kasdien treniruotės, normalus režimas ir per dieną nieko nebeliko. Ką veikti tokioje situacijoje?
- Reikia treniruotis toliau. Juk gali tą daryti su draugais. Be to, daugiau laisvesnio laiko lieka šeimai. Kalbu apie kitus žaidėjus, o man tie trys mėnesiai.. Jie nieko nebūtų pakeitę.

- Ar tai reiškia, kad REO buvo paskutinė Tomo Ražanausko karjeros stotelė?
- Jokių klubų pasiūlymų nebelaukiu, suprantu, kad atėjo laikas užsiimti kita veikla. Kalbant apie profesionalaus futbolininko karjerą, manau, kad tai yra taškas, nes dirbti tokiu režimu, kokiu dirbome, jau nebenorėčiau.

- Gal teko bendrauti su kitais REO žaidėjais? Kaip jiems sekasi?
- Blogai sekasi. Jų niekas net negalės registruoti, kol nebus oficialaus sprendimo, kad tokio klubo, kaip REO, nėra. Žmonės išmesti, kaip į gatvę.

- Tai reikėjo į A lygą priimti klubą be licencijos ar nereikėjo?
- Šiaip jau daug ko nereikėtų leisti į A lygą, bet jei jau leidote dalyvauti, tai leiskite ir užbaigti sezoną. Juk prieš sezoną buvo aišku, kad klube yra ne viskas gerai, tai kodėl kabliukų yra ieškoma dabar, o ne tada? Jei jau tokia geležinė tvarka, tai tegul visi prieš sezoną sumoka už teisėjavimą ir visiems viskas bus aišku. Susimoki – dalyvauji, nesusimoki – nedalyvauji. Jei tavo biudžetas viršija kontraktų sumas, tai irgi negali leisti dalyvauti.. kaip visame pasaulyje. O pas mus pradedi dalyvauti ir tik tada jie pradeda ieškoti pinigų. Kaip tokioms komandoms gali leisti dalyvauti? Aš nekalbu apie REO, aš kalbu apie visus kitus. Juk tiek “Taure”, tiek daugelyje kitų komandų yra problemų ir, nemanau, kad jos viską išmoka. Jeigu norite, kad būtų normali lyga, darykite mėgėjų lygą ir viskas – žmonės dirbs, o futbolą žais savo malonumui. Čia tik mano nuomonė.

Tomui Ražanauskui reiks šlovės galerija kurti, šio žaidėjo karjera iš ties įspudinga.Vis dar gera forma palaikė ir žaisdamas už Vilniaus REO, buvo vienas geriausiu žaidėjų.Tai saugas kuris dar ilgai išliks futbolo gerbėjų atmintyje, kaip puikus futbolo žaidėjas.Sakome didelį AČIŪ TAU TOMAI UŽ ATSIDAVIMĄ IR LINKIME VISOKERIOPOS SĖKMĖS TOLESNIAME GYVENIME.

Tomui Ražanauskui reiks šlovės galerija kurti

- Žinoma.

36 metai jau, nebejauniklis, gali baigti karjera aukstai pakeles galva. Tos vetra ir reo, jauciu, pagadino nervus jam.

"Sporto objektai turi būti brangūs"
http://www.sportas.info/naujienos/13458 ... angus.html" onclick="window.open(this.href);return false;
2012 m. rugpjučio 29 d. 18:19

„Lietuvos sportininkai Londono olimpinėse žaidynėse pasirodė labai gerai. Net ir tie, kurie neužėmė prizinių vietų. Lietuva parodė, kiek daug maža, bet didi šalis gali pasiekti sporto srityje ir kiek gerų atletų turi. Šios žaidynės įrodė ir tai, kad vien prognozėmis remtis neverta. Numatyti galima nebent patyrusių, ne vienus metus aukščiausio lygio varžybose dalyvaujančių atletų rezultatus. Ir net tokiu atveju galima apsirikti. O Rūta Meilutytė parodė, kad galima ir „pirmo šūvio“ teorija – kai atsiranda sportininkė, kuriai medalis neprognozuojamas, o ji „iššauna“ taip, kad tampa geriausia pasaulyje. Tai – didžiulis stebuklas. Man labai džiugu, kad Lietuvoje yra tokių talentų ir įvyksta tokių stebuklų. Tai labai didelis ne tik pačių sportininkų laimėjimas, bet ir visos valstybės. Medaliai suteikė daugybę džiaugsmo visiems Lietuvos žmonėms. Jiems reikia tokių laimėjimų. Tikrai nežinau dar viešesnės erdvės Lietuvos vardui garsinti nei olimpinės žaidynės. Į olimpinių žaidynių atidarymą susirenka daugybės valstybių vadovai, monarchai, princai. Negaliu įvardyti kito tokio renginio, kuris domintų tiek įvairių socialinių sluoksnių.

Po žaidynių sportininkai pareiškė nepasitenkinimą treniravimosi sąlygomis. Žinoma, jos visąlaik gali būti geresnės. Tačiau tai susiję ne tik su sportu, bet ir su visos valstybės ekonomine padėtimi. O sąlygos palengva gerėja. Pažiūrėkime, kiek jau yra atidaryta nedidelių baseinų, dar šiemet duris atvers „Girstučio“ baseinas, atitinkantis tarptautinius standartus. Lietuvoje tikrai negalime sukurti visoms sporto šakoms aukščiausio lygio infrastruktūros. Bet stengiamės, kiek įmanoma. Neseniai Palangoje treniravosi Kataro krepšinio rinktinė, o treniruotėms buvo išsinuomojusi „Švyturio“ areną Klaipėdoje. Vadinasi, investicijos į sporto objektus po truputį atsiperka. Druskininkuose statomas Olimpinis sportininkų rengimo centras. Investicijos milžiniškos. Bet ir ten galės atvažiuoti treniruotis įvairių šalių sportininkai, o tai – pajamų šaltinis. Kartu tai ir galimybė treniruotis mūsų šalies sportininkams. Kodėl Kataro krepšininkai atvažiuoja pas mus? Tikrai tai lemia ne infrastruktūra. Jie čia treniruojasi, nes gali sužaisti kontrolinius mačus su aukšto lygio komandomis. Vien infrastruktūros per maža. Reikia ir treniruočių partnerių. Kataro sportininkai atvažiuoja pas mus treniruotis žaisti krepšinį, lietuviai, kai namie šalta, keliauja į Katarą treniruotis šaudymo. Daugelis pamiršta, kad esame šiaurės šalis, kurios galimybes riboja klimato sąlygos.

Padėtis tikrai gerėja. Šiauliuose baigiamas rekonstruoti lengvosios atletikos maniežas. Į baseiną Pasvalyje atvažiuoja paplaukioti latviai. Aišku, jei finansavimas būtų didesnis, būtų galima dar daugiau objektų pastatyti ar atnaujinti. Investicijos į infrastruktūrą šiemet buvo sumažintos. Bet nemažinome finansavimo sportininkų pasirengimui varžyboms. Todėl nė viena federacija nesiskundė. Juk šiemet ne tik buvo išlaikytas praėjusių metų finansavimo lygis, o krepšinio, neėmusio nė cento, sąskaita finansavimas dar net padidėjo. Žinoma, negerai, kai sumažinamos lėšos infrastruktūrai. Nes amžinai statomi objektai yra labai nuostolingi. Todėl mūsų pozicija tokia: pradėjome objektą, pabaigėme, tada statome kitą. O ne taip: pradedame daugybę ir duodam po kelis šimtus tūkstančių kasmet. Sporto, kaip ir visi visuomeninės paskirties objektai, turi būti brangūs, nes turi būti kokybiški. O kokybę galima užtikrinti tik statant iš kokybiškų medžiagų. Toks objektas turi būti naudojamas labai ilgai. Jei Vilniuje bus pastatytas Tūkstantmečio nacionalinis stadionas, tai toks jo pavadinimas bus ne dėl tol, kad statė tūkstantį metų. O dėl to, kad kitas toks stadionas bus statomas tik po tūkstančio metų.

Sporto infrastruktūros savininkai Lietuvoje dažniausiai yra savivaldybės. Valstybė gali prisidėti lėšomis, kai savivaldybė to taip pat nori. Savivaldybės indėlis parodo, kiek to objekto reikia miesto bendruomenei. Puikūs Lietuvos sportininkų rezultatai tikrai pagerins sąlygas ateities kartoms. Būtent jie užtikrina, kad sportas neatsidurs šešėlyje. Be to, sporto bazių reikia ne tik didelio sportinio meistriškumo atletams, bet ir visiems žmonėms, norintiems palaikyti fizinį aktyvumą. Kai per Londono olimpines žaidynes suomiai atėjo manęs pasveikinti su R. Meilutytės pergale, paklausė: „Kur jūs tokių talentų randate?“ Juokaudamas atsakiau: „Mūsų maža šalis, turime tik vieną baseiną, tai lengva rasti geriausius. Kai yra daug baseinų, gali nepastebėti...“ Londone pajutau solidarumą – estų, latvių, suomių. Mūsų regiono, kaimynų. Jie nuoširdžiai džiaugėsi visais mūsų medaliais. Mačiau, kaip audringai būrys estų palaikė Lietuvos krepšininkus per rungtynes su amerikiečiais. Todėl net nelyginu, kiek estai ar latviai iškovojo medalių. Reikia tik džiaugtis, kad ne tik mes, bet ir mūsų kaimynai laimi medalių.“

Bunda Lietuvos futbolo bendruomenė?
http://kauno.diena.lt/naujienos/sportas ... z25goaKh7e" onclick="window.open(this.href);return false;
Paskelbta 2012-09-06, 12:55
Mantas Stankevičius
[email protected]

„Futbolo bendruomenė“ – tokiu vardu spaudos konferenciją organizavęs treneris, praeityje garsus Lietuvos futbolininkas Valdas Ivanauskas, kvietė prisijungti prie naujų Lietuvos futbolo knygos puslapių rašymo.

Giliausia duobė

„Paskutiniai šio pusmečio įvykiai Lietuvos futbole netenkina futbolo bendruomenės, – sakė buvęs „Žalgirio“ žaidėjas Valdas Ivanauskas. – Negalime daugiau tylėti. Skaudžiausia yra tai, kad LFF vadovui J. Kvedarui pareikšti įtarimai yra susiję su tokiomis tarptautinėmis organizacijomis kaip UEFA ir FIFA, kurios rūpinasi mūsų šalies futbolu. J. Kvedarui yra pateikti kaltinimai neteisėtu praturtėjimu, pasisavinant pinigus iš tų pačių tarptautinių organizacijų“. V. Ivanauskas ne vieną kartą žurnalistams pakartojo, kad kalba ne tik savo vardu. „Tai nėra asmeninis interesas. Kalbu visos futbolo bendruomenės, sirgalių, kurie yra suinteresuoti, kad futbolas nesmuktų žemyn, vardu. Šiuo metu esame tokioje gilioje duobėje, kad giliau kasti jau būtų neįmanoma. Išlipti iš jos bus tikrai nelengva, - kalbėjo ilgametis rinktinės žaidėjas. – Prireiks laiko, tačiau išbristi dar turime šansą. Žodis „aš“ ruošiantis kopimui iš duobės netinka. Vienas iš duobės niekas neišlips, todėl sakome „mes“ – futbolo bendruomenė. Jai priklauso autoritetingi žmonės, kurie buvo neteisėtai išstumti iš gelbėjimo valties“.

Laukia tarptautinės pagalbos

V. Ivanauskas išsakė bendruomenės nuomonę: „J. Kvedaras kompromituoja Lietuvos futbolą. Jo veiksmai daro žalą futbolui“. Penktadienį įvyks neeilinis LFF vykdomojo komiteto posėdis, kuriame dalyvaus ir UEFA ir FIFA atstovai. „Mes netikime, kad dabartinis vykdomasis komitetas yra savarankiškas ir jo priimti sprendimai gali būti skaidrūs, – ketvirtadienį kalbėjo V. Ivanauskas. – Žinome, kad sprendimai turi būti priimti kitų asmenų. Norime, kad J. Kvedaras gerbtų teismo sprendimą, jaustųsi atsakingas prieš futbolo bendruomenę ir atsistatydintų. Norime, kad LFF būtų išvalyta nuo korumpuotų funkcionierių, siejamų su kriminaliniu pasauliu. Tai nėra lozungai. Tai mūsų norai: užverskime senus Lietuvos futbolo puslapius ir pradėkime nuo naujo balto lapo. Kitos išeities nėra“. Dar vienas V. Ivanausko lūpomis nuskambėjęs Lietuvos futbolo bendruomenės noras: „Norime, kad UEFA ir FIFA sudarytų darbo grupę, kuri paruoštų naujus LFF įstatymus, kurie užtikrintų skaidrią veiklą“.

Nemato ateities

„Mūsų futbole – liūdni reikalai. Tačiau jie jau seniai brendo. Niekada Lietuvos futbole nebuvo skaidrumo. Dabar turime mokėti savo kailiu už dvidešimties metų kažkieno įdirbį, - kalbėjo buvęs žalgirietis Rimantas Turskis. – Šioje spaudoje konferencijoje dabar sėdi žmonės, kurie kūrė Lietuvos futbolą, o jį valdo tie, kurie nieko jame nesupranta. Tokių dalykų negali būti. Manau, kad blogiau vadovauti negu yra vadovaujama dabar neįmanoma“. Ilgametis Lietuvos rinktinės narys Tomas Ražanauskas pabrėžė, kad susidariusi padėtis tikrai netenkina nei žaidėjų, nei trenerių. „Norėtųsi ką nors nuveikti Lietuvos futbolui. Tai ką, turime, nė vieno iš mūsų netenkina. Teko bendrauti su sporto mokyklų treneriais. Jie treniruoja po dvidešimt vaikų penkių kvadratinių metrų plote. Nemanau, kad tokiomis sąlygomis Lietuvoje gali užaugti naujojo futbolo karta, - piktinosi žaidėjas. – Reikia kažką daryti. Neturime stadionų. Žinote, aš svajojau apie stadioną Šeškinėje, kai jis tik buvo pradėtas statyti. Maniau, kad pačiam dar teks jame žaisti, o dabar aš jau nebežaidžiu, o matau tuos pačius griuvėsius“.