Lietuva – tarp 10 šalių, kuriose įvyksta daugiausia sutartų futbolo rungtynių
http://www.lrytas.lt/sportas/futbolas/l ... gtyniu.htm" onclick="window.open(this.href);return false;
2012-11-29 19:44

Pasaulinės sporto rungtynių stebėjimo agentūros „Sportradar“ duomenimis Lietuva patenka į sąrašą valstybių, kuriose užfiksuota daugiausia sutartomis laikomų rungtynių. Pasak agentūros Lietuvoje įvyko 31 įtarimų sukėlęs mačas. Toks pat skaičius užfiksuotas ir Latvijoje, rašo ilmessaggero.it. „Sportradar“ agentūros skaičiavimai atskleidė, kad labiausiai futbolo korupcija suvešėjo Albanijoje ir Moldovoje, o už jų – rungtynių pirkimų skandalo krečiama Italija, kurios „Serie A“ ir „Serie B“ pirmenybėse, nuo 2009 metų birželio iki 2012 metų lapkričio mėnesio, buvo užfiksuoti 56 įtartini susitikimai. Iš Baltijos valstybių „sužibėjo“ Estija, kurioje užfiksuotos 46 įtarimų sukėlusios rungtynės. Sąrašo viršūnėje esančioje Albanijoje užfiksuoti net 97 įtartini mačai, o Moldovoje – 66. Labiausiai patikimos lygos, „Sportradar“ duomenimis, yra Belgija, kurioje užfiksuotas tik vienas įtartinas mačas bei Olandija ir Prancūzija (po 2 mačus). „Sportradar“ per nurodytą laikotarpį išanalizavo 143 tūkst. 472 rungtynes, 596 pirmenybėse ir turnyruose.

Edinburgo „Hearts“ klubas skolas turės išmokėti per trejus metus
lrytas.lt 2012-12-04 http://www.lrytas.lt/sportas/futbolas/e ... -metus.htm" onclick="window.open(this.href);return false;

Edinburgo „Hearts“ klubas bando susidoroti su finansiniais sunkumais. Škotijos čempionate rungtyniaujantis futbolo klubas pasiekė susitarimą su Didžiosios Britanijos mokesčių inspekcija, pagal kurį apie 1,5 mln. svarų sterlingų skolą galės atiduoti per trejus metus, skelbia oficiali klubo svetainė.

„Esame laimingi ir tikime, kad šis sprendimas klubui padės judėti į priekį. Tikime, kad sąlygos, dėl kurių susitarta, nepakenks ilgalaikiam klubo vystymui“, - sakė „Hearts“ direktorius Sergejus Fedotovas.

Pirmadienį „Heart“ sumokėjo 450 tūkst. svarų sterlingų.

S. Fedotovas tikisi, kad daugiau nei 1 mln. svarų sterlingų pavyks surinkti klubo gerbėjams perkant akcijas.

Didžioji Britanija paskelbė didžiausius mokesčių vengėjus, tarp kurių yra ir lietuvis
http://verslas.delfi.lt/verslas/didzioj ... d=60363183" onclick="window.open(this.href);return false;
2013 m. sausio 4 d. 19:15

Didžiosios Britanijos pajamų mokesčių ir muitų valdyba (HM Revenue and Customs, HMRC) penktadienį, sausio 4 dieną, paskelbė daugiausia mokesčių 2012 metais nesumokėjusių asmenų pavardes bei fotografijas, tarp kurių yra ir vienas lietuvis. 32 nusikaltėliams skirtos laisvės atėmimo bausmės sudaro iš viso 155 metus bei 10 mėnesių, rašo „The Telegraph“.

„Tikimės, kad šiuos fotografijos padės suprasti, jog visuomet verta deklaruoti savo pajamas, ir kad mokesčių vengiantys asmenys tik atideda problemas ateičiai“, - sakė Didžiosios Britanijos finansų ministras Davidas Gauke`as. Didžiosios Britanijos vyriausybė kovai su vengimu mokėti mokesčius ir sukčiavimu per ketverius metus skirs 994 mln. svarų (4,2 mlrd. litų). Ji tikisi, kad šios investicijos iki 2015 metų valstybės iždą papildys 7 mlrd. svarų (29,4 mlrd. litų) per metus. Šiuo metu šalies vyriausybė išleidžia daugiau, negu surenka mokesčių. Manoma, kad šiais mokestiniais metais biudžeto deficitas sudarys 121 mlrd. svarų (508,2 mlrd. litų), o kitais metais sumažės iki 80 mlrd. svarų (336 mlrd. litų). 2010 metų balandį buvo priimtas naujas įstatymas, kuris leido HMRC viešinti asmenis ar įmones, kurios nesumokėjo daugiau kaip 25 tūkst. svarų (105 tūkst. litų) mokesčių. Tarp asmenų, nuteistų dėl mokesčių nemokėjimo, yra alkoholio, juvelyrinių aukso dirbinių, cigarečių ir net česnakų kontrabandininkų.


Andrius Kochanauskas (D.Britanijos pajamų mokesčių ir muitų valdybos nuotr.)

Lietuvis Andrius Kochanauskas pareigūnams įkliuvo dėl padirbtų cigarečių gamybos. 2012 metais jis buvo nuteistas kartu su Phillipu Williamu Robinsonu, Vincentu Walleriu, Phillipu Williamu Hallu ir Christopheriu Johnu Burnsu. Jiems bendrai skirta 13 metų ir 1 mėn. kalėjimo. Ši nusikalstama gauja Derbišyro grafystės Česterfildo mieste ketino atidaryti fabriką, kuris per metus galėtų pagaminti iki 625 mln. padirbtų cigarečių ir 5 mln. tabako maišelių, skirtų rankomis sukamoms cigaretėms. Jų sąmokslas buvo sužlugdytas, kai HMRC tyrėjai staigiai įsiveržė ir uždarė pilnai įrengtą fabriką, kol jis dar nebuvo pradėjęs veikti. Pareigūnai mano, kad dėl šio fabriko veiklos Didžiosios Britanijos iždas būtų praradęs daugiau kaip 131 mln. svarų (550 mln. litų) mokesčių per metus. Per reidą, kuris įvyko 2009 metų rugsėjį, pareigūnai taip pat išsiaiškino, kad ši gauja planavo užsiimti ir surogatinio alkoholio gamyba.

Žeraras DEPARDJĖ irgi gavo Rusijos pilietybę, kad tik išvengtų didelių mokesčių. Nėra ko ten maitinti tų žmuo nuo Nigerio deltos ir vietinių karaliukų.

Jiems bendrai skirta 13 metų ir 1 mėn. kalėjimo.

Čia; reikia iš penkių dalinti???

Martynas Biržinis: „Geriau žemesnė vieta su draugišku kolektyvu”
http://www.alytausnaujienos.lt/alytausn ... /?nid=9267" onclick="window.open(this.href);return false;



Aly­taus fut­bo­lo klu­bo „Dai­na­va“ žai­dė­jas ir Kro­kia­lau­kio To­mo No­raus-Na­ru­še­vi­čiaus vi­du­ri­nės mo­kyk­los kū­no kul­tū­ros mo­ky­to­jas Mar­ty­nas BIR­ŽI­NIS juo­kais sa­ko, kad fut­bo­las – tai jo yda: „Iš pra­džių fut­bo­las bu­vo po­mė­gis, vė­liau – dar­bas, o ga­lų ga­le ta­po kan­čia.“ Bet po aki­mir­kos su­rim­tė­ja ir tei­gia dėl nie­ko ne­si­gai­lin­tis.

– Kaip su­si­do­mė­jo­te fut­bo­lu?
– Nuo dar­že­lio lai­kų su drau­gais žais­da­vau. Bu­vo įdo­mu, se­kė­si. Na, bent jau aš taip ma­niau, ne­ži­nau, kaip iš ša­lies at­ro­dė. Iš pra­džių do­mė­jau­si ir fut­bo­lu, ir bok­su. At­si­me­nu, tė­tis pa­klau­sė, ką rink­siuo­si. At­sa­kiau, kad pa­žiū­rė­siu, kas pa­tiks la­biau. Tai­gi fut­bo­las už­ka­bi­no ir iki šiol yra kaip yda.

– Kaip ma­no­te, ge­ru fut­bo­li­nin­ku gims­ta­ma ar tam­pa­ma?
– Ma­nau, gims­ta­ma. Yra da­ly­kų, ku­rių tik­rai ne­iš­mok­si. Ži­no­ma, jei Die­vas ta­ve ap­do­va­no­jo grei­čiu, ga­li mo­ky­tis tech­ni­kos pa­slap­čių, ta­čiau tik iki tam tik­ro ly­gio. No­rint bū­ti ge­ru fut­bo­li­nin­ku, rei­kia įgim­to ta­len­to, ge­ro tre­ne­rio ir daug rung­ty­niau­ti. Tre­ni­ruo­tės vi­sa­da ir liks tre­ni­ruo­tė­mis. Ne­bus var­žy­bų – nie­ka­da fut­bo­lo ir ne­iš­mok­si žais­ti. Štai da­bar jau­ni­mui ren­gia­ma daug fut­bo­lo tur­ny­rų, jis vi­sur ke­liau­ja. Šiuo­lai­ki­niai pa­aug­liai tu­ri daug ge­res­nes są­ly­gas tre­ni­ruo­tis, to­bu­lė­ti ne­gu mū­sų kar­ta. Tuo­met var­žy­bų vy­ko ma­žiau, gal­būt to­dėl da­bar Lie­tu­va ir ne­tu­ri daug ge­rų fut­bo­lo žai­dė­jų.

– Jū­sų nuo­mo­ne, fut­bo­las – in­te­lek­tu­a­lus žai­di­mas?
– Fut­bo­las nė­ra tik bė­gio­ji­mas ir ka­muo­lio spar­dy­mas. Jis rei­ka­lau­ja tak­ti­kos ir psi­cho­lo­gi­jos iš­ma­ny­mo. Jei ko­lek­ty­vas pui­kiai su­ta­ria ir vi­si vie­nas ki­tą su­pran­ta, tai re­zul­ta­tai vi­sa­da bus ge­res­ni. Nė­ra dar­nos – nė­ra ko­man­dos.

– Žai­džia­te „Dai­na­vos“ fut­bo­lo klu­be ir 2012 me­tų se­zo­ne Lie­tu­vos fut­bo­lo A ly­go­je už­ėmė­te sep­tin­tą vie­tą. Ar esa­te tuo pa­ten­kin­tas?
– Aš sep­tin­ta vie­ta esu pa­ten­kin­tas. At­si­žvel­giant į mū­sų klu­bo biu­dže­tą, tai tik­rai ge­ras pa­sie­ki­mas. Už­per­nai bu­vo­me aš­tun­ti, per­nai sep­tin­ti. Tai­gi pa­žan­ga yra.

– Gal­būt šie­met už­im­si­te šeš­tą vie­tą?
– Na, žiū­rė­si­me. Bū­tų ge­rai kiek­vie­nais me­tais vis aukš­tes­nę po­zi­ci­ją už­im­ti. Iš tik­rų­jų ma­nau, kad per­nai ir­gi ga­lė­jo­me bū­ti šeš­ti, bet, įpu­sė­jus se­zo­nui, pa­si­kei­tė pu­sė ko­man­dos žai­dė­jų. Vie­ni iš­ėjo į stip­res­nius Lie­tu­vos klu­bus, ki­ti iš­vy­ko žais­ti į už­sie­nį. At­si­ti­ko taip, kaip at­si­ti­ko.

– Klu­be esa­te lai­ko­mas ko­man­dos sie­la. Ar sun­ku ja bū­ti?
– „Dai­na­vo­je“ žai­džiu nuo sep­ty­nio­li­kos, to­dėl vi­sus pa­žįs­tu. Kai tiek me­tų esi ko­man­dos da­lis, ne­ga­li lik­ti nuo­ša­ly. Yra sa­vi­tar­pio su­pra­ti­mas, pa­gar­ba vie­nas ki­tam. Tie­siog sten­giuo­si bū­ti ge­res­niu žmo­gu­mi.

– Dir­ba­te mo­kyk­lo­je. Ko­dėl?
– Bai­giau Lie­tu­vos kū­no kul­tū­ros aka­de­mi­ją (da­bar Lie­tu­vos spor­to uni­ver­si­te­tas) ir tu­rė­jau la­bai daug lais­vo lai­ko. Tre­ni­ruo­tės pra­si­de­da tik penk­tą va­lan­dą va­ka­re. Ar­gi sė­dė­si nie­ko ne­veik­da­mas vi­są die­ną? At­si­ra­do lais­va dar­bo vie­ta, man pa­siū­lė, ir aš su­ti­kau. Ži­no­ma, prieš tai il­gai svars­čiau, ta­čiau tik­rai ne­si­gai­liu. Nė­ra taip, kad at­si­kel­čiau ry­te ir ne­no­rė­čiau į mo­kyk­lą. Dir­bau An­gli­jo­je, to­dėl tik­rai ži­nau, ką reiš­kia ne­mėgs­ta­mas dar­bas.

– Pa­ty­rė­te ne­leng­vą emig­ran­to da­lią?
– Taip, dir­bau sta­ty­bų ver­sle, bet su to­kia di­de­le kan­čia... Ry­tais ne­no­rė­da­vau net pa­bus­ti. Bu­vau ten aš­tuo­nio­li­ka mė­ne­sių, o at­ro­dė, kad iš­ti­sus aš­tuo­ne­rius me­tus. Daug žmo­nių iš­vyks­ta į už­sie­nį lai­mės ieš­ko­ti. Sun­ku, bet, ma­nau, tai į nau­dą, ypač jau­ni­mui. Nu­va­žiuo­ja, pa­ma­to, kad ir ten iš anks­to pa­ruoš­to ro­jaus nė­ra. Su­vokia, kad rei­kia steng­tis ir mo­ky­tis. Moks­las tu­rė­tų bū­ti pir­mo­je vie­to­je, ta­čiau daug mo­ki­nių to ne­su­pran­ta. Ma­no, kad baigs mo­kyk­lą, iš­va­žiuos ir tu­rės la­bai ge­rą gy­ve­ni­mą. Bet... aš ten bu­vau, ma­čiau, kaip sve­tur vis­kas iš tie­sų.

– Ar mo­ki­niai do­mi­si fut­bo­lu, ap­skri­tai spor­tu?
– Vi­so­kių vai­kų yra, vie­ni no­ri spor­tuo­ti, ki­ti – ne. Anks­čiau jau­ni­mas bu­vo ak­ty­ves­nis, o da­bar spor­tuo­ja prie kom­piu­te­rio žais­da­mas in­ter­ne­ti­nius žai­di­mus. Ta­čiau džiau­giuo­si, kad yra vai­kų, ku­rie dar ju­da. Kai pra­dė­jau dirb­ti mo­kyk­lo­je, čia nie­kas fut­bo­lo ne­žai­dė. Bet po tru­pu­tį, po tru­pu­tį, ir da­bar fut­bo­las mū­sų mo­kyk­lo­je po­pu­lia­res­nis ne­gu krep­ši­nis. Man la­bai pa­tin­ka, kai spor­to bū­re­lio na­riai en­tu­zias­tin­gai žai­džia fut­bo­lą. Bū­na to­kių die­nų, kai nu­kryps­ti nuo pla­no ir lei­di vai­kams rink­tis, ką žais­ti. Jie vi­sa­da ren­ka­si fut­bo­lą. Ži­no­ma, pa­glos­to sa­vi­mei­lę. Vy­res­ni la­biau mėgs­ta krep­ši­nį. Ypač mer­gai­tės, gal­būt jos sau­go sa­vo gra­žias ko­jas... Mo­ki­niai tu­rė­tų spor­tuo­ti. Ge­rų re­zul­ta­tų ne­rei­ka­lau­ja­ma, bet šiek tiek iš­ma­ny­ti ku­rio nors žai­di­mo tai­syk­les dar nie­kam ne­pa­ken­kė. Be to, rei­kia rū­pin­tis sa­vi­mi. O štai pro­fe­sio­na­lus spor­tas tik­rai nė­ra ge­rai.

– Ko­dėl? Lau­kia sun­ki se­nat­vė?
– Tu­rė­jau daug trau­mų per sa­vo kar­je­rą. Trū­kę kryž­mi­niai ir šo­ni­niai raiš­čiai, ope­ruo­ti me­nis­kai, du kar­tus pe­tys, kur dar są­na­rių skaus­mai. Žo­džiu, se­nat­vėj tik prie te­le­vi­zo­riaus rei­kės gu­lė­ti. Ta­čiau tik­rai ne­si­gai­liu. Yra kaip yra.

– Ar ką nors keis­tu­mė­te sa­vo gy­ve­ni­me, jei ga­lė­tu­mėte at­suk­ti lai­ką at­gal?
– Fut­bo­lą žais­čiau tik­rai. Gal­būt baig­čiau in­ter­je­ro di­zai­no ar ar­chi­tek­tū­ros stu­di­jas. Ma­ne to­kie da­ly­kai trau­kia, ta­čiau kai bu­vo lai­kas, apie tai ne­pa­gal­vo­jau.

– Pa­kal­bė­ki­me apie at­ei­tį. Vyks­ta at­ran­ka į pa­sau­lio fut­bo­lo čem­pio­na­tą. Ar mū­sų ša­lies rink­ti­nė tu­ri šan­sų pa­tek­ti?
– Rei­kia re­a­liai ver­tin­ti mū­sų vy­rų fut­bo­lo rink­ti­nės ga­li­my­bes. Bet pa­sva­jo­ti apie to­kį ste­buk­lą ga­li­ma. Kar­tais jie pil­do­si.

– O kaip ma­no­te, ko­kia fut­bo­lo at­ei­tis Lie­tu­vo­je? Pra­lenks krep­ši­nį?
– Dau­ge­ly­je Eu­ro­pos ša­lių fut­bo­las yra ant­ro­ji re­li­gi­ja. Lie­tu­vo­je jis taip pat po­pu­lia­rė­ja ir tik­riau­siai jau da­bar pra­len­kė krep­ši­nį. Aiš­ku, čia ma­no nuo­mo­nė. Ka­da fut­bo­las ly­giu pri­lygs krep­ši­niui, tai jau keb­lus klau­si­mas. Gal­būt ka­da nors taip bus. Ti­kė­ki­mės ge­riau­sio.

Kal­bė­jo­si Rū­ta VIS­KAN­TAI­TĖ

Abejingumo ir pažadų rezultatas – paskutinis atodūsis
http://kauno.diena.lt/naujienos/sportas ... sis-471579" onclick="window.open(this.href);return false;
Paskelbta 2013-01-13, 17:16
Marius Bagdonas
[email protected]

Tūkstantines sirgalių minias pritraukdavęs ir stipriausias Europos ekipas dar prieš penkerius metus sėkmingai egzaminuodavęs futbolo-beisbolo klubas (FBK) „Kaunas" pasmerktas visiems laikams išnykti iš šalies futbolo žemėlapio. Lietuvos futbolo lopšiu vadintas Kaunas, atrodo, ilgam liks be profesionalios komandos.

Valdžiai futbolas nereikalingas

Daugiau nei metus realios veiklos nebevykdančiam legendiniam klubui praėjusį mėnesį pradėta bankroto procedūra. Jos iniciatorius ilgametis FBK „Kaunas" direktorius Romualdas Kontrimas neslepia, kad šį žingsnį buvo priverstas žengti skaudama širdimi. Gaila, kad viskas taip baigėsi. Prieš dvidešimt metų pradėtas kurti „Kaunas„ ilgus metus aukštai iškeltą Lietuvos vėliavą nešė visoje Europoje, buvo per žingsnį nuo patekimo į pagrindines Čempionų lygos varžybas. Verslininkas Vladimiras Romanovas investavo į futbolą daugybę milijonų, bet reikia turėti sąžinę – negalima visą laiką gyventi iš vieno žmogaus, nors ir labai mylinčio futbolą, kišenės. „Kaunas“ – viso miesto klubas, bet valdžiai jo nereikia. Per tuos du dešimtmečius daug kas buvo sukurta, parengtas ne vienas visam Lietuvos sportui originalus ir naudingas projektas, puoselėtos gražios viltys, bet joms nebuvo lemta išsipildyti", – mūsų dienraščiui nuoskaudos neslėpė R. Kontrimas.

8 šalies čempionų titulai, keturios Lietuvos futbolo federacijos (LFF) taurės, trys LFF Supertaurės trofėjai, ne kartą būta per žingsnį nuo prestižinio Europos futbolo klubų Čempionų lygos turnyro. Į Kauną žaisti tarptautinių rungtynių vykdavo tokio kalibro Senojo žemyno grandai kaip „Liverpool„, Genujos „Sampdoria“ ar Glazgo „Rangers". Vis dėlto visų šių laimėjimų ir pasiekimų nei šalies futbolo visuomenei, nei Kauno miesto valdžiai nereikėjo. Į kauniečių problemas buvo numota rankomis, o klubas galiausiai pasmerktas agonijai.

Skola net nežaidusiam

Iš viso FBK „Kaunas" skolos sudaro beveik 13,398 mln. litų. Teismui pateiktame kreditorių sąraše – daugiau nei devynios dešimtys fizinių bei juridinių asmenų. Paskirto bankroto administratoriaus Iljos Jaroslavskio teigimu, ilgus metus reprezentaciniu šalies klubu buvusį „Kauną" pražudė užsienyje priteistos skolos futbolininkams. Būtent jos sudaro apie du trečdalius visų įsipareigojimų. Bankroto administratoriaus įsitikinimu, turto, iš kurio būtų galima skolas padengti, beveik nelikę. Išperkamosios nuomos būdu pirktos gyvenamosios patalpos greičiausiai atiteks išperkamosios nuomos bendrovei, klubui nuosavybės teise priklauso tik autobusas ir keli automobiliai. „Apmaudu, kad prieita prie bankroto, nes didžioji dalis šių klubą prislėgusių skolų buvo visiškas nesusipratimas. Mūsų advokatai dirbo ir jas ginčijome, nes neabejojome savo teisingumu. 2005 m. skandalas, susijęs su Moldovos futbolininku Jurijumi Priganiuku, absurdiškas. Futbolininkas pats nesugebėjo atvykti į Lietuvą, o galiausiai kalti likome mes. LFF drausmės komitetas šį kontraktą pripažino negaliojančiu ir manėme, kad istorija baigėsi. Tačiau tuomet iš UEFA atskriejo žinia, kad esame skolingi žaidėjui, kuris mūsų ekipoje niekada nežaidė, milžinišką sumą už visą jo kontraktą. Po tokių išpuolių ir neteisybės gali bet kam nusvirti rankos. Buvome priversti kreiptis net į patį FIFA prezidentą Seppą Blatterį", – pasakojo R. Kontrimas.

Anot buvusio klubo direktoriaus, panašiomis aplinkybėmis buvo išsiskirta ir su Muharemu Bajrami. Makedonijos futbolininkas pats savo noru paliko komandą, o vėliau pradėjo reikalauti kompensacijos. Ne paslaptis kad sporto arbitražai dažnai stoja ginti sportininkų, mat apsukrūs jų agentai ir advokatai sugeba sutvarkyti visą procesą jiems palankia linkme, kadangi tai jų kasdienė duona. Todėl net abejotinoje situacijoje dažnai laimi „nuskriaustasis„ sportininkas, kuriam priteisiamos milijoninės sumos, kurias visiems padėjusiems „pagal nuopelnus“ padalija jo agentas. Taip vykdomas sporto taisyklėmis pridengtas klubų reketas.

Tenkino tik auksas

Klubas, kurį Lietuvoje tenkino tik čempiono titulas, niekada nesnūduriavo ant laurų. Kauniečiai pirmieji mūsų šalyje sukūrė savo komandos himną su vaizdo klipu, atidarė firminę futbolo atributų parduotuvę, tvarkė ir prižiūrėjo Kariuomenės stadioną. Sėkmingai veikė visa klubo piramidė, kurioje buvo net kelios skirtingo amžiaus ir meistriškumo komandos. Geriausi žaidėjai atstovavo „Kaunui„ ir turėjo galimybę savo karjerą tęsti Edinburgo „Hearts“ ir kituose užsienio klubuose.

„Kaunas" rūpinosi ir savo pamaina. Rėmėjų lėšomis įrengė dirbtinės dangos futbolo aikštę šalia miesto 30-osios vidurinės mokyklos, įsteigė savo futbolo akademiją, kurioje dirbo kvalifikuoti treneriai. Septyniose miesto mokyklose maždaug 200 berniukų nemokamai lankė futbolo treniruotes. Nemažai jų buvo iš socialiai remtinų šeimų. Klubas atliko didelį prevencinį darbą ir atitraukė jaunimą nuo žalingų gatvės pagundų, rengė būsimiems futbolininkams gražias, ilgai įsimenančias akcijas, turnyrus. Toliaregė, ilgalaikė ir koordinuota klubo veiklos strategija, nuolatinis rūpestis rezervu lėmė gerus rezultatus, tačiau viso šio kauniečių įdirbio niekas neįvertino nei savame mieste, nei Lietuvos futbolo struktūrose.

Puikiu verslo ir viešojo sektoriaus bendradarbiavimo pavyzdžiu prieš devynerius metus galėjo tapti ir „Kauno" klubo vadovų iniciatyva rekonstruoti Panemunėje, Kareivinių gatvėje, esantį stadioną. Klubas į šį ambicingą projektą planavo investuoti 2–5 mln. litų. Ketinta įrengti tris futbolo aikštes, iš kurių viena būtų šildoma ir atitiktų Tarptautinės futbolo federacijos (FIFA) ir Europos futbolo federacijų sąjungos (UEFA) reikalavimus, sutvarkyti krepšinio ir tinklinio aikšteles, pastatyti iki 3 tūkst. vietų tribūnas žiūrovams, įrengti buitines patalpas su drabužinėmis žiūrovams ir treneriams, mokymui skirtas ir administracines patalpas, automobilių stovėjimo aikštelę. Vis dėlto šūkių apie savivaldybės partnerystę su verslu nešykštinti apkerpėjusi miesto valdžia tik vilkino ir stabdė tituluočiausio šalies klubo progresą, užuot jam padėjusi.

Lūžis – prieš devynerius metus

Vertybių perkainojimas įvyko 2004-aisiais, kai, artėjant lemiamoms A lygos pirmenybių rungtynėms tarp „Kauno„ ir Panevėžio „Ekrano“, kilo skandalas. Nors kauniečiai laimėjo dvikovą varžovų aikštėje 2:0 ir šeštą kartą iš eilės tapo šalies čempionais, nesveika konkurencija persikėlė ir į lažybų punktus. Šalies pirmenybės vis garsiau pradėtos vadinti lažybų lyga, kadangi kai kurių rungtynių rezultatus nesunku nuspėti iš anksto. Kelis šiurkščius LFF pažeidimus užfiksavę tuomet veikusios Nacionalinės futbolo klubų asociacijos (NFKA) atstovai nebuvo išgirsti, tad protestuodami prieš nešvariam futbolui klestėti sudaromas sąlygas „Kaunas“ ir Klaipėdos „Atlantas" pasitraukė iš A lygos. Dėl to legendinis šalies klubas užsitraukė LFF vadovavusių Liutauro Varanavičiaus ir Juliaus Kvedaro rūstybę ir buvo nublokštas ne į 1-ąjį, o į 2-ąjį šalies divizioną.

Vis dėlto net ir šis posūkis kauniečių ambicijų nesumažino. Jaunais ir perspektyviais futbolininkais pradėjęs remtis „Kaunas" užtikrintai laimėjo tiek antrąjį, tiek pirmąjį divizioną ir vėl sugrįžo į elitą. Deja, beveik du dešimtmečius Kauno vardą garsinęs klubas miesto vadovams pasirodė visai nereikalingas. Nemažai savo namų rungtynių kauniečiai buvo priversti žaisti Marijampolėje, nes ilgus metus namų arena buvusio S.Dariaus ir S.Girėno stadiono įkainiai pasirodė neįkandami. „Už vienas rungtynes tekdavo mokėti net po 7 tūkst. litų. Po to prašė 5 tūkst. litų, todėl važiavome rungtyniauti į Marijampolę, kur imdavo 2 tūkst. litų. Kitos išeities neturėjome, nors komandos sirgaliai dėl to mane keikė. Vėliau pavyko susitarti, kad žaistume Kaune už 2 tūkst. litų, nors miestas galėjo iš savo komandos neimti jokio mokesčio", – nuoskaudos neslėpė R. Kontrimas.

Pasitraukė dosniausias rėmėjas

Klubui nesėkmingai bandant kovoti su biurokratija ir futbolo valdininkų savivale, iš klubo palaipsniui pasitraukė vienas svarbiausių jo rėmėjų V. Romanovas. Savo apsisprendimą verslininkas motyvavo tuo, kad Lietuvos futbolo federacijai vadovavę L. Varanavičius ir J. Kvedaras populiariausią planetoje sporto šaką privedė prie kracho. „Kol tokia situacija, nėra galimybės remti futbolą. Bet jeigu ji pasikeistų į gerąją pusę, svarstyčiau tokią galimybę", – dienraščiui sakė V. Romanovas. Anot R. Kontrimo, po šio sprendimo klubo pačius užgriuvusi finansų našta tapo apskritai nepakeliama. Direktorius nuolat mindė Kauno savivaldybės kabinetų slenksčius, tačiau į jo prašymus valdininkai neįsiklausė. Klubas buvo maitinamas nuolatiniais pažadais, o skolos tik augo. R. Kontrimas su savo bendražygiais 2011-ųjų birželį dėjo paskutines pastangas ir ėjo kryžiaus kelius stengdamiesi įrodyti, kad legendinis futbolo klubas yra ir viso miesto reikalas, tačiau, užuot padėję, laikinosios sostinės vadovai vienas į kitą badė pirštais ir saliamoniško sprendimo nerado.

Sporto centro vadovas Vytas Snarskis tik konstatavo, kad klubo skola siekia beveik 77 tūkst. litų, tačiau užmiršo, kad klubas pastaraisiais metais taip ir nesulaukė Kauno miesto valdžios skirtos paramos. 2008 m. lapkričio 24 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu iš rezervo Kūno kultūros ir sporto skyriui skirti 193 tūkst. litų. Šie pinigai turėjo pasiekti klubą ir būti skirti apmokėti už suteiktas paslaugas organizuojant tarptautines ir šalies varžybas bei treniruotės. Dėl Kūno kultūros ir sporto skyriaus neteisingai suformuluotų dokumentų ši parama klubo taip ir nepasiekė. Panašioje situacijoje klubas atsidūrė ir dar kitais metais. Formuojant 2009 m. savivaldybės biudžetą „Kauno" klubui buvo planuota skirti 150 tūkst. litų, tačiau klubas vėl liko apgautas – komanda gavo vos 40 tūkst. litų paramą.

Numarino idėją

Prieš keletą metų žiniasklaidoje plačiai nuskambėjo ir istorija, kai buvo numarintas „Kauno“ klubo siekis į ne pirmos jaunystės S. Dariaus ir S. Girėno stadioną investuoti per 70 mln. litų. Net buvo parengtas šiuolaikines tendencijas atitinkančio stadiono projektas, tačiau valdininkai sukilo prieš tokią iniciatyvą ir savo sprendimus argumentavo tuo, jog bus sugriautas kultūrinis paveldas. Savivaldybės atstovai užsimerkė prieš realybę, kai prieš kiekvienas Europos ar pasaulio čempionato atrankos varžybas užsienio televizijos juokdavosi iš apgailėtinos reprezentacinės šalies sporto arenos, rodydavo aptriušusius apšvietimo stulpus, ant sirgalių galvų varvantį vandenį, ir nusprendė komplekso klubui neperduoti. Šio sprendimo neigiamų padarinių ilgai laukti nereikėjo. 2012-ųjų pabaigoje buvo viešai konstatuota, kad daugybę metų nerekonstruojamas Kauno S. Dariaus ir S. Girėno stadionas ėmė kelti pavojų ne tik sportininkams, bet ir Žaliakalnio gyventojams. Prieš 34 metus pastatyti stadiono apšvietimo stulpai – supuvę. Laukiama jų griūties – tai patvirtino atestuoti ekspertai.

Futbolininkai stebisi

Lietuvos čempionato visų laikų rezultatyvumo rekordą šiemet pagerinęs ir tik pasaulinėms žvaigždėms Lioneliui Messi bei Cristiano Ronaldo kovoje dėl Auksinio batelio nusileidęs Artūras Rimkevičius taip pat savo kelią į olimpą pradėjo „Kauno" klube. 35 kartus šį sezoną pasižymėjęs snaiperis iki šiol „Kaune„ praleistus metus vadina auksiniais jo karjeroje. „Iškovojome ne vieną šalies čempionų titulą. Čempionų lygoje garbingai kovėmės su „Liverpool“, iš varžybų išmetėme Glazgo „Rangers„ futbolininkus. Gaila, kad likome per žingsnį nuo grupės varžybų. Manau, kad dar ilgai teks palaukti, kol kitas Lietuvos klubas nukeliaus taip toli kaip mes“, – mūsų dienraščiui neslėpė A. Rimkevičius. „Šiaulių„ marškinėlius šį sezoną vilkėjęs futbolininkas neslepia apmaudo ir teigia nesuprantantis, kaip laikinoji sostinė galiausiai liko be futbolo klubo. „Tai yra visiškas absurdas. Viliuosi, kad tai ilgai nesitęs. Kaune – ir futbolo tradicijos, ir vienas geriausių stadionų. Turi atsirasti ir stipri komanda“, – vylėsi snaiperis.

Puolėjui pritarė ir ilgametis „Kauno„ klubo kapitonas Darius Sanajevas. „Šiame klube praleidau geriausius savo karjeros metus, joje užaugau ir subrendau kaip futbolininkas. Klubas turėjo solidų rėmėją, kvalifikuotus trenerius, administracijos darbuotojus, visą laiką kėlėme didelius tikslus, mus gerbė net Europos futbolo grandai. Gaila, kad visa tai – tik istorija“, – neslėpė klubo simbolis.

koks šlovingas klubas ir kokį gerą rėmėją turėjo, gaila, kad Lietuva nebuvo dar pasiruošusi priimti tokios dovanos ir jos nevertino

A. Skerla: Lietuvos futbolo čempionatas – lyg nearti dirvonai
http://www.diena.lt/naujienos/sportas/a ... nai-462707" onclick="window.open(this.href);return false;
2012-11-24, 13:01
Balys Šmigelskas
[email protected]

A lygos finiše Vilniaus „Žalgiriui“ iki pirmenybių aukso pritrūko vos vieno taško ir legendinis šalies klubas antrus metus iš eilės tenkinosi antrąja vieta. Ilgametis Lietuvos rinktinės gynėjas Andrius Skerla pripažįsta, jog Lietuvos futbolo pirmenybės – lyg nearti dirvonai. Pasak „Žalgirio“ žaidėjo, lygai ypatingai stinga finansinio stabilumo ir įdirbio marketingo srityje.

- Kaip vertinate praėjusį sezoną? – paklausėme Vilniaus „Žalgirio“ gynėjo Andriaus Skerlos
- Jeigu nebūtume išbarstę taškų sezono pradžioje, galėjome tapti A lygos čempionais. Antroje sezono pusėje laimėjome beveik viską, tačiau viskas jau nebebuvo mūsų rankose. Žinoma, tas vieno taško skirtumas yra labai skaudus.

- Ar liksite komandoje ir kitą sezoną?
- Be abejonės, turiu sutartį su klubu dar vienam sezonui, tad naujos komandos tikrai neieškosiu. Mano artimiausi planai yra visomis išgalėmis padėti Vilniaus „Žalgiriui“.

- Kiek dar metų vilniečiai turės laukti pirmenybių aukso?
- Ateinantį sezoną „Žalgirio“ tikslai nesikeis – jie visada yra patys aukščiausi. Negalvojame apie nieką kitą, tik kaip kuo greičiau susigrąžinti čempionų vardus.

- Kokį įspūdį apskritai paliko šalies pirmenybės?
- Komandoms trūksta finansinio stabilumo. Nuo to labai priklauso žaidėjų atsidavimas kiekvienose rungtynėse ar treniruotėse. Lygoje buvo 3-4 klubai, kurie žaidėjams stengėsi laiku išmokėti atlyginimus, kiti žaidėjai žaidė apskirtai negaudami algų. Tai vienas pagrindinių dalykų, kuriuos reikia sutvarkyti, norint, kad čempionatas taptų įdomesnis visomis prasmėmis. Manau, Lietuvai turėti 10 komandų vidaus pirmenybėse yra per daug. Netgi 8 klubai neatitinka pirmenybių lygio. Tačiau žinoma, su 6 komandomis suorganizuoti čempionato neįmanoma. Sakau jums nuoširdžiai, lygoje yra 4-5 komandos, su kuriomis reikia kovoti. Su likusiomis reikia prisiversti. Liūdna, tačiau tokia realybė.

- Ką keistumėte Lietuvos futbole, jeigu turėtumėte tokią galimybę?
- Matau, kad atitinkami asmenys dirba daug, kad situacija pagerėtų – visos A lygos rungtynės rodomos internete. Tai jau yra žingsnis į priekį, anksčiau galėjome sužinoti tik galutinį dvikovos rezultatą. Didžiausi šalies dienraščiai apie futbolą rašo labai mažai, tai taip pat neprisideda prie futbolo augimo Lietuvoje. Daug kas sakys, kad nėra kam kilti, tačiau viskas prasideda žingsnis po žingsnio. Mano manymu, gerokai reikia padirbėti marketingo srityje.

- Ką manote apie Lietuvos rinktinę? Naujasis treneris iš Vengrijos Csaba Laszlo skambių pergalių ko kas neatnešė. Ko galime tikėtis artimiausioje ateityje?
- Perspektyvaus jaunimo yra, viskas priklauso nuo trenerių, ar jie sugeba žaidėjus pakelti iki rinktinės lygio. Sunku tikėtis, kad artimiausioje ateityje reikalai pasikeis iš esmės. Netrukus reikės formuoti naują rinktinės veidą. Labai svarbu, kad kolektyvas būtų darnus ir dirbtų išvien. Tik tuomet bus galima kalbėti apie aukštesnius pasiekimus.

„Achemos grupei” - dar vienas išbandymas
Marius Jokūbaitis („Lietuvos rytas") 2013-02-02

Nesutarimų draskomai „Achemos grupei” teks atlaikyti dar vieną smūgį. Keturių valstybių pareigūnai koncerno įmonę įtaria mokesčių slėpimu.

Daugiau: http://www.lrytas.lt/verslas/rinkos-pul ... ndymas.htm" onclick="window.open(this.href);return false;

Jeigu kas galvojo,. kad ACHEMA ims remti LIETAVą, tegul pagalvoja dar kartą.

Ar jungtinės lygos padėtų sugriauti TOP 5 dominavimą?
2013.02.05, 15:49
http://penalty.lt/ar-tarpvalstybines-ly ... ominavima/" onclick="window.open(this.href);return false;

Prisimenate laikus, kai “Panathinaikos”, “Celtic”, “Malmo”, “Brugge”, “Steaua” patekdavo į UEFA Čempionų lygos finalą? Taip yra nutikę prieš 20-30 metų. Dabar toks stebuklas atrodo neįmanomas, nes klubiniame futbole tvirtai karaliauja didžiojo penketo – anglų “Premier”, ispanų “Primera”, vokiečių Bundesligos, italų Serie A ir prancūzų Ligue 1 – banginiai. Net keturių Čempionų lygos taurių laimėtojai Amsterdamo “Ajax” ir dviejų turnyrų laureatai Lisabonos “Benfica” vargiai beišgali konkuruoti su šiais grandais. Nusivylusios tokiais augančiais jėgų skirtumais, kai kurios mažesnės lygos ėmė svarstyti idėją jungtis į tarpvalstybines lygas, drauge augti, ir pritraukiant rėmėjų bei televizijų pinigų, mėginti lįsti iš TOP 5 šešėlio. Tokios avantiūros perspektyvas ir mažųjų lygų pagrindines problemas analizavo naujienų agentūros Reuters futbolo apžvalgininkai.

Pastarieji žinomi mėginimai jungtis į bendras lygas – Čekijos ir Slovakijos, Belgijos ir Olandijos projektas, Balkanų lyga, Glazgo superklubų “Celtic” ir “Rangers” mėginimas integruotis į anglų “Premier” lygą. Nė viena idėja nebuvo palaiminta, o FIFA prezidentas Seppas Blatteris neseniai atšaldė bet kokį NVS čempionato iniciatorių entuziazmą. “Tai neįmanoma, nes tai prasilenkia su FIFA principais. Niekada nepalaikysime tokios idėjos”, – viešėdamas Sandraugos taurės turnyre, pareiškė S.Blatteris. Pastaruoju metu keli didžiuliais biudžetais disponuojantys Rusijos klubai kūrė planus, kaip atitrūkti nuo nacionalinio čempionato ir kurti NVS lygą. Joje esą žaistų 6-7 rusų ekipos, tokios kaip “Zenit”, “Anži”, CSKA, “Spartak”, “Dinamo”, “Lokomotiv”, taip pat ukrainiečių Kijevo “Dynamo” ir Donecko “Šachtar”, dar kelios komandos iš Baltarusijos, Armėnijos, Azerbaidžano. Galbūt – ir Lietuvos bei Latvijos. Panašų planą prieš pusantrų metų kurpė Balkanų lygos iniciatoriai iš Kroatijos, Serbijos, Bosnijos, Slovėnijos, Makedonijos, Juodkalnijos, Vengrijos ir Bulgarijos. Tačiau ir jie, ir čekai su slovakais sulaukė neigiamo UEFA bei FIFA atsakymo. Ir neatrodo, kad kažkas panašaus gali pasikeisti ateityje.

Prieš dešimtmetį buvo bandoma steigi Atlanto lygą iš Portugalijos, Škotijos, Švedijos, Danijos, Belgijos ir Olandijos klubų. Idėja žlugo, kai UEFA pareiškė – nugalėtojas negaus teisės žaisti Europos taurių turnyruose. Tiesa, UEFA leido rengti bendras Belgijos ir Olandijos moterų pirmenybes (“BeNe”), bet vargu ar tokia revoliucija įvyks vyrų futbole. Net jei tokiu būdu prarandama viltis artimoje ateityje mesti iššūkį TOP 5, daugelis tebėra nacionalinių lygų palaikymo šalininkai. “Aš tvirtai remiu nacionalines ir esu griežtai prieš tarpvalstybines lygas, – sakė profesionalų žaidėjų asociacijos FIFPro generalinis sekretorius Theo van Seggelenas. – Futbolas daug metų turi savo kultūrą ir privalo išlaikyti nacionalinį statusą. Aš taip pat pasilgstu senųjų Europos taurės varžybų. Tuomet buvo daugiau įvairovės ir intrigos.”

Šveicarijos čempionų “Basel” prezidentas Bernhardas Heusleris taip pat visiškai nenori, kad šveicarų Swiss Super lyga susijungtų su austrų Bundesliga: “Ši idėja visuomet iškeliama į viešumą, kai kuris nors Šveicarijos klubas laimi savo pirmenybes du kartus iš eilės. Man neatrodo, kad sujungus 5 šveicarų ir austrų klubus, turnyras taps įdomesnis. Pirmą sezoną tai galbūt atrodys kaip patraukli naujovė, bet galų gale “Basel” sirgaliai trokš vietinių derbių su “Zurich”, “Grasshoppers” ir “Young Bouys”, o ne kovų su kaimynų komandomis.” B.Heusleris sutinka, kad 10 komandų 4 ratų Swiss Super lygos sistema nėra tobuliausia, bet ji logiškiausia atsižvelgiant į aplinkybes – ekonominius ir sportinius kriterijus. Be to, pralaimėję vieną derbį, sirgaliai jau netrukus gali tikėtis atsigriebti, nes tarpusavyje per sezoną kovojama keturis kartus.

“Basel” prezidentas prisipažįsta nesitikintis, jog sugrįš ta diena, kai 1977-aisiais “Zurich” nukeliavo iki Čempionų lygos pusfinalio. “Šiandien tai neįmanoma. TOP 5 įtaka ir galia vis didėja. Ne taip jau seniai Šveicarijoje galėdavome stebėti vienas rungtynes iš Anglijos per metus – FA taurės finalą. Žiūrėdavome jį per televiziją ir tai buvo didis įvykis. Šiandien kiekvienas gali stebėti kad ir 10 “Premier” lygos rungtynių per savaitę. Kiekvienas gali matyti “Barcelona” kada panorėjęs. Taigi suprantama, kad fanų lūkesčiai išaugę. Jie stebi išrinktųjų rungtynes per ekranus įspūdinguose 60 tūkst. vietų stadionuose. O po to žmonės ateina į vietines Swiss Super lygos rungtynes ne pirmos jaunystės stadionuose ir skundžiasi, kad mūsų lyga yra žemo lygio”, – dėstė B.Heusleris. “Manau, kad daug futbolo lygų ir jų komandų kenčia nuo TOP 5 įtakos. “Basel” irgi tokioje situacijoje”, – tvirtina jis.

“Basel” tapo pastarųjų trijų Šveicarijos čempionatų nugalėtojais. Jie nuolat patenka į Čempionų lygą, o 2011 metais iš grupės varžybų etapo sensacingai eliminavo “Man United”. Tačiau aštuntfinalyje išsišokėlius 7:1 į vietą pastatė Miuncheno “Bayern”. Didesniems ir dažnesniems “Basel” žygdarbiams trūksta elementaraus dalyko. “Reikalingos investicijos konkuruoti su grandais Čempionų lygoje yra per didelės, jos neatitinka Swiss Super lygos realios padėties, nes mūsų vidaus rinka tiesiog nesuteiks tokios apyvartos”, – paaiškina B.Heusleris.

Taigi, “Panathinaikos”, “Malmo”, “Brugge” ar “Basel” žygį į olimpą išvysime tikrai ne greitai.

Kad mums jų bėdos

Lietuviai futbole tebeišradinėja dviratį
Vilmantas REMEIKA
http://www.lzinios.lt/Sportas/Lietuviai ... ja-dvirati" onclick="window.open(this.href);return false;
2013 m. vasario 6 d., 06:00

Šiandien visame pasaulyje bus žaidžiama apie pusšimtį oficialių tarpvalstybinių draugiškų futbolo rungtynių. Deja, jau tampa tradicija, kad tokiu metu Lietuvos rinktinė draugėn nesusirinks. Futbolo gerbėjų šį vakarą laukia keli gardūs desertai: Anglija prieš Braziliją, Prancūzija prieš Vokietiją, Italija prieš Olandiją, Švedija prieš Argentiną, Ispanija prieš Urugvajų. Tokių rungtynių prisiekęs aistruolis praleisti neturi teisės. Tuo metu Lietuvos futbolo federacija (LFF) per žiemą futbolo ištroškusių gerbėjų alkį mėgins pasotinti keista dvikova tarp vadinamosios B (rezervinės) ir U-21 (jaunimo) rinktinių Marijampolės manieže. Įžvelgti jos naudą sunku.

Skirtingi kaimynų prioritetai

Kol lietuviai imituos pasirengimą pasaulio čempionato atrankos kovoms, būsimieji mūsiškių varžovai atliks tikrus kontrolinius testus. Atrankos G grupės lyderė Bosnija ir Hercegovina Liublianoje varžysis su Slovėnija, Graikija namie priims Šveicariją, Slovakija Briugėje kovos su Belgija. Nustebino latviai, kurie tolimojoje Japonijoje susitiks su šios šalies rinktine. Net nykštukinio Lichtenšteino komanda lankysis Dubajuje ir ten išmėgins jėgas su Azerbaidžanu. Prieš dešimtmetį vasario mėnesį Lietuvos rinktinė žaisdavo nuolat. LFF rengdavo stovyklas Kipre, Maltoje ir Turkijoje, po to organizavo draugiškas rungtynes Albanijoje, Prancūzijoje, Gruzijoje. Bet vėliau įjungta griežta taupymo programa. 2009 metai buvo paskutiniai, kai Lietuvos rinktinė draugiškoms rungtynėms susirinko vasarį.

Tuomečiam rinktinės treneriui portugalui Jose Couceiro pavyko išsireikalauti produktyvios stovyklos savo gimtinėje ir ten sužaisti su Lenkija (1:1) bei Andora (3:1). 2010-aisiais tikslo žaisti vasarį nebuvo, nes pasaulio čempionato atrankos ciklas buvo pasibaigęs. 2011-aisiais įvesta nauja mada - draugiškos rungtynės tarp B ir U-21 rinktinių ant dirbtinės dangos. Taip buvo pernai. Taip bus ir šiemet. Tik aistruoliai ir futbolo žinovai kraipo galvas abejodami, ar tokia dvikova padės tinkamai pasirengti būsimosioms kovoms su slovakais ir graikais. "Pasiūlymų turėjome. Galėjome svečiuose žaisti su Rumunija arba Majamyje - su Venesuela. Bet apsvarstęs visus argumentus nutariau, kad dėl vienų rungtynių blaškytis po pasaulį nėra geras sprendimas", - aiškino lietuvių treneris Csaba Laszlo. Vis dėlto rinktinė į Majamį išvyko. Taip jaunimo žargonu vadinamas Marijampolės miestas.

O štai lietuvių kaimynų požiūris kitoks. Estijos futbolo federacijos prezidentas Aivaras Pohlakas prieš metus duodamas interviu LŽ dėliojo savo argumentus: "Suteikti rinktinei aukšto lygio draugiškas rungtynes visada buvo mūsų užduotis ir futbolo plėtros programos dalis. Tokiems mačams rengti visada turime specialių idėjų ir ryšių. Čia svarbiausia lankstumas. Jei nacionalinės rinktinės treneris vienas spręs dėl draugiškų rungtynių, bus sunku pasiekti susitarimą. Pas mus tai yra federacijos prioritetas, o treneris jau rūpinasi, kaip tas draugiškas rungtynes panaudoti komandos labui. Dar noriu pridurti, kad niekada nespaudėme trenerio dėl rezultatų. Svarbiausia - bendra futbolo plėtra." Šiandien estai Aberdyne susitinka su Škotija. Latvijos futbolo federacijos generalinis sekretorius Janis Mežeckis prieš kelias dienas pasigyrė, kad išvyka į Japoniją ir gyvenimas Kobės mieste latviams ne tik nekainuos, tačiau jie dar gaus ir 50 tūkst. dolerių premiją.

Klubams - peilis po kaklu

"Nesinori varginti pagrindinių rinktinės žaidėjų. Daugelis jų tik pradės pasiruošimą naujam sezonui, ne vienas mėgins įsitvirtinti naujame klube. Tam reikia laiko ir dauguma tikrai dar nebus pasirengę rimtoms rungtynėms su galingais varžovais", - aiškino C.Laszlo. Žinoma, su tuo sunku nesutikti. Žiemos metu klubus pakeitė jau 6 rinktinės trenerio dėmesį nuolat patraukiantys žaidėjai: Tomas Danilevičius (iš Neapolio "Juve Stabia" į "Latina"), Darvydas Šernas (iš Lubino "Zaglębie" į "Gaziantepspor"), Tadas Labukas (iš Rygos "Skonto" į Maskvos "Torpedo"), Saulius Mikoliūnas (iš Kijevo "Arsenal" į "Sevastopol"), Marius Papšys (iš "Pribram" į Klaipėdos "Atlantą"), Vytautas Lukša (iš Panevėžio "Ekrano" į Varšuvos "Polonia"). Be to, Kazachstano "Aktobe" mėgina įsitvirtinti buvęs "Šiaulių" snaiperis Artūras Rimkevičius, o norvegų Kristiansando "Start" - sutartį su Gdansko "Lechia" nutraukęs Vytautas Andriuškevičius.

Tačiau ir Lietuvos A lygos klubų pasirengimas sezonui dabar - pačiame įkarštyje. Į B ir U-21 rinktines pakviesti 24 futbolininkai. Net 10 žaidėjų atstovauja Panevėžio "Ekranui". Akivaizdu, kad tai kiša pagalius į ratus klubams, kurie rengiasi sezonui. "Viena vertus, smagu, kad tiek mūsiškių pakviesta. Antra vertus, mes rengiamės sezonui, ką tik sugrįžome iš stovyklos Turkijoje, kur treniravomės ant natūralių dangų, o Marijampolėje bus žaidžiama ant sintetikos. Viliuosi, kad žaidėjai traumų nepatirs, - LŽ sakė "Ekrano" treneris Valdas Urbonas. - Manau, kad kur kas prasmingiau būtų rinktinei sužaisti su tikrais varžovais. Galbūt ne visi pajėgiausi žaidėjai galėtų atvykti, tačiau tai būtų realios rungtynės, kuriose būtų galima spręsti strateginius tikslus, kurti žaidimą. Juk prasideda atsakingų rinktinės varžybų metai ir tokiomis progomis reikia naudotis. Tikslai turėtų būti kitokie nei treniruočių pobūdžio rungtynės su jaunimo komanda." Visiškai kitaip pasielgė antras pagal pajėgumą šalies klubas Vilniaus "Žalgiris". Naujam sezonui žalgiriečiai dabar rengiasi Kroatijoje ir komandos treneris Marekas Zubas į nereikšmingą stovyklą neišleido nė vieno savo futbolininko. B ir U-21 rinktinės susitiks šiandien 13 val. Marijampolės "Arvi" manieže.

Maskvos projektas - jungtinė Rusijos ir Ukrainos futbolo lyga su aukso kalnais
lrytas.lt 2013-02-20 http://www.lrytas.lt/sportas/futbolas/m ... alnais.htm" onclick="window.open(this.href);return false;

Čempionų lygai prilygstantis prizinis fondas, 69 milijonų eurų čekis nugalėtojams, o už paskutinę vietą - 18-19 mln. eurų. Tokiomis įspūdingomis sumomis aplipdyta naujai kuriama Jungtinė Rusijos ir Ukrainos klubų lyga, kuri, pasak pagrindinių iniciatorių, turėtų startuoti jau kitą rudenį. Tačiau į šiuos ambicingus Maskvos užmojus, po kuriais slypi ir siekis atkurti SSRS bloko valstybių čempionatą, nepatikliai šnairuoja pasaulio futbolo vadovai, kurie neketina leisti organizuoti šio turnyro.

Numatė starto datą

Pirmadienį pagrindinio rėmėjo „Gazprom“ būstinėje vyko naujojo projekto pristatymas, kuriam pritarė Rusijos gigantai Sankt Peterburgo „Zenit“, Machačkalos „Anži“, Maskvos CSKA klubai.

Projektas, kuris anksčiau buvo laikomas „neįtikėtinu“, vis labiau tampa realiu. Bent jau taip yra įsitikinęs „Gazprom“ vadovas Aleksejus Milleris, kuris deda visas pastangas, kad lyga startuotų.

„Manau, kad realu čempionatą pradėti 2014 metų rudenį ir jį baigti 2015-ųjų pavasarį. Jeigu sutarčių pasirašymo laikas užsitęs, mes galime viską atidėti dar metams į priekį“, - kalbėjo A. Milleris.

Naujojoje Jungtinėje lygoje turėtų kovoti po devynis klubus iš Rusijos ir Ukrainos. Tačiau lygos organizatoriai vien dvejomis šalimis apsiriboti neketina ir tikina, kad jeigu viskas klostysis gerai, prie jų galės jungtis visos buvusios SSRS bloko valstybės.

Susitikime dominavo Rusijos klubų vadovai. Ukrainai atstovavo tik vienas asmuo – Ukrainos profesionalių futbolo klubų asociacijos generalinis direktorius Petras Ivanovas, kuris sugrįžęs į gimtinę perduos visą informaciją komandoms.

Piniginiai prizai - įspūdingi

Dar tik gimstant idėjai kurti bendrą čempionatą nuolat buvo akcentuojamas pelnas. Komercinę turnyro prigimtį geriausiai atspindi ir aptarti skaičiai. Nusprendę, kad bendras Jungtinio čempionato fondas bus 1 milijardas JAV dolerių, vadovai pristatė ir labiausiai spindinčius skaičius – įplaukas į klubų biudžetą.

Čempionato nugalėtojų kišenę papildys didžiulė suma – apie 69 milijonai eurų. Į šią sumą reikėtų įskaičiuoti ir sumą už televizijos transliacijas. Palyginti – Čempionų lygos nugalėtojai be įplaukų iš televizijų gauna apie 30-40 milijonų eurų.

Jungtiniame čempionate nuskriausti nebus ir autsaideriai, kuriems kartu su TV įplaukomis, turėtų atitekti 18-19 milijonų eurų.

Laiko imperializmo požymiu

Rusijos ir Ukrainos klubų galiūnų užmojai žavi ne visus. Kol pirmadienį „Gazprom“ būstinėje vyko diskusijos dėl jungtinio čempionato, lauke sporto visuomenės dėmesį atkreipti mėgino futbolo sirgaliai.

„Aš esu prieš Jungtinę taurę, nes ji sukurta sugriauti visus nacionalinius čempionatus. Aš esu prieš imperialistinius veiksmus“, - teigė Alekso vardu prisistatęs futbolo gerbėjas.

Dar prieš atsirandant Jungtinei krepšinio lygai, kurioje rungtyniauja trys Lietuvos klubai: Kauno „Žalgiris“, Vilniaus „Lietuvos rytas“, Klaipėdos „Neptūnas“, buvo pradėta kalbėti apie rusų užmojus „sugrįžti laiku atgal ir atstatyti Sovietų Sąjungą sporte“.

Tokios nuomonės laikosi ir kai kurie futbolo gerbėjai. „Šiandieną Jungtinis čempionatas, rytoj – Sovietų Sąjungos atstatymas? Ne, ačiū. Mano namai – Rusija“, - rašoma ant vieno iš protestuotojų plakato.

„Čia tikrai nėra politikos. Tai yra tik verslo projektas“, – dar pasklidus kalboms apie pradinę projekto idėją „Lietuvos rytui“ kalbėjo Panevėžio „Ekrano“ prezidentas Aušrys Labinas. Lietuvos čempionų klubo vadovas kalbėjosi su Rusijos klubų prezidentais ir tikino, kad lyga nėra susijusi su jokiais imperialistiniais veiksmais.

Portalo sovsport.ru apklausoje, sukurtoje tuomet, kai vyko posėdis, 68 proc. balsavusių buvo linkę nepritarti Jungtiniam čempionatui.

Pasaulio futbolo vadovai – prieš

Europos ir pasaulio futbolo vadovai nėra itin susižavėję rusų idėja. Anksčiau nuogąstavimus yra išreiškęs UEFA prezidentas Michelis Platini, o dabar, pradėjus garsiau kalbėti apie projektą, dar kartą prabilo ir FIFA vadovas Seppas Blatteris.

„Tokio čempionato kūrimas prieštarauja FIFA principams. Mes niekada neparemsime tokios idėjos. Mes niekada nesvarstysime nacionalinių čempionatų sienų išplėtimo klausimo. Europoje tik UEFA turi teisę organizuoti tarpvalstybinius turnyrus, tokius kaip Čempionų lyga. Kituose žemynuose yra tokia pat tvarka. FIFA niekada nesuteiks leidimo tokiam projektui“, - pareiškė S. Blatteris.

Tačiau Rusijos ir Ukrainos klubų vadovai nėra linkę sutikti su FIFA vadovu ir tiki, kad situacija gali pasikeisti.

„UEFA leidimas yra reikalingas ir mes tikrai jį gausime. Jau dabar galiu pasakyti, kad vyksta įdomios diskusijos“, - kalbėjo A. Milleris.

Naujojo projekto vadovams optimizmo įkvepia ir tai, kad UEFA yra anksčiau leidusi organizuoti regioninius klubų turnyrus. 2004-2007 metais „Royal League“ čempionate kovojo Norvegijos, Danijos ir Švedijos komandos, tačiau šios pirmenybės nebuvo alternatyva vietinėms lygoms, ko siekia Rusijos ir Ukrainos turnyro organizatoriai.

Lietuviai – per silpni

Dar prieš keletą mėnesių buvo garsiai pradėta kalbėti apie bendrą buvusių SSRS šalių čempionatą. Tuomet garsiausiai kalbėjo įtakingi Rusijos politikai. Idėją itin palaikė valstybinės dujų milžinės „Gazprom“ vadovas Aleksejus Milleris, kurio bendrovė yra pagrindinė Sankt Peterburgo „Zenit“ klubo rėmėja.

Sandraugos šalių čempionato vardu pavadintame turnyre turėjo kovoti komandos iš visų buvusių SSRS bloko valstybių. Tiesa, vėliau ėmė aiškėti, kad toks čempionatas nedidelio finansinio pajėgumo klubams – neįkandamas.

Iš pradžių kilusi suirutei Lietuvoje, vėliau visi nurimo – nei Panevėžio „Ekranas“, nei bet kuri kita „didžiojo trejeto“ komanda tiesiog finansiškai nesugebėtų patekti į lygą.

„Net ir gavus kvietimą Lietuvai būtų labai sunku pretenduoti į tokią lygą. Mes neatitinkame nei finansinių, nei infrastruktūros kriterijų“, - anksčiau „Lietuvos rytui“ teigė „Ekrano" prezidentas A. Labinas.

Tokie pat projektai jau veikia

Jungtiniai Rusijos projektai nėra naujovė. Viskas prasidėjo dar 2008 metais, kuomet buvo įsteigta Žemyninė ledo ritulio (KHL) lyga.

Pamatę, kad buvusios Sovietų Sąjungos bloko valstybės noriai jungiasi prie turnyro, po metų buvo įsteigta nauja lyga – šįkart krepšinyje. Dabar Jungtinėje lygoje rungtyniauja Lenkijos, Čekijos, Ukrainos, Baltarusijos, Kazachstano, Lietuvos, Latvijos, Estijos krepšinio komandos.

"Lietuvos ryto" krepšinio klubas sutiko dalyvauti Jungtinėje lygoje, kai prie jos prisijungė Sovietų Sąjungai nepriklausiusių valstybių klubai.

Geležiniai vartų sargai
Nerijus Kesminas
2013-04-18 20:00:00
iš http://www.alyga.lt" onclick="window.open(this.href);return false;

Georgijus Alaverdašvili, Evaldas Razulis, Nerijus Valskis „SMScredit.lt A lygoje“ įvarčius muša vieną po kito. Jų pavardės linksniuojamos dažniau nei kitų šalies futbolo čempionato dalyvių. Tie, kurių darbas griauti, lieka šešėlyje, nors kai kurie jų irgi gali pasigirti spindinčia statistika – lygoje yra du vartininkai, kurie šiemet dar nepraleido įvarčio.

Startas – ant suolo

Armantas Vitkauskas iš Vilniaus „Žalgirio“ savo vartus sausus saugo jau septynias su puse valandos. Pakruojo „Kruojos“ vartininkas Maris Eltermanis, šiemet dukart tikrintas 11 metrų baudiniais - puspenktos valandos. Nuo tada, kai užėmė vietą tarp virpstų, šie vartų sargai atremia viską, kas skrieja į jų pusę. Pirmuosius du „SMScredit.lt A lygos“ čempionato turus ir A.Vitkauskas, ir M.Eltermanis stebėjo iš šalies. „Žalgiris“ čempionato startą praleido, nes taip lėmė tvarkaraštis, o antrajame ture Vilniaus komandos vartus gynė Aivaras Bražinskas – A.Vitkauskas gydėsi piršto traumą. „Ta trauma buvo nemaloni, bet nei fiziškai, nei psichologiškai ji manęs labai nepaveikė, - prisiminė sezono pradžią penkeriose rungtynėse iš eilės nepraleidęs vartininkas. - Per treniruotes vartuose nestovėjau savaitę – tai nėra ilgas laikotarpis“. Antrojo turo rungtynėse „Žalgiris“ namuose pralaimėjo Klaipėdos „Atlantui“, A.Bražinskui buvo parodyta raudona kortelė, rungtynėse su „Šiauliais“ į vartus grįžo 24 metų A.Vitkauskas ir liko juose iki dabar.

M.Eltermanis nežaidė pirmose trejose „Kruojos“ rungtynėse. „Pirmas praleidau, nes praėjusio sezono pabaigoje buvau gavęs raudoną kortelę, - pasakojo ir lietuviškai kalbantis latvis. - Tiksliai nežinojome, ar nuobauda perkeliama į kitus metus, klubas nenorėjo rizikuoti ir neįtraukė mano pavardės į protokolą“. Šanso 31-erių vartininkui teko laukti iki penktojo turo. Pirmąsias dvejas rungtynes „Kruoja“ laimėjo, o trečiose Panevėžio „Ekranas“ į Mindaugo Malinausko vartus pasiuntė kamuolį šešis kartus. Ar šis fiasko lėmė trenerių sprendimą keisti vartininką? „Nežinau“, - papurtė galvą M.Eltermanis.

Skirtingos aplinkybės

„Jam turbūt lengviau“, - spėjo vienintelis Pakruojyje likęs legionierius, kai išgirdo, kad „sausas“ šį sezoną yra ne tik jis, bet ir A.Vitkauskas. „Žalgirio“ vartininkas su tokia nuomone nesiginčija: „Mūsų varžovai daug progų nesukuria – vieną kitą per rungtynes. Gerai ginamės, bendras darbas lemia gerą rezultatą“. M.Eltermanis apie ramybę vartuose gali tik pasvajoti. Du 11 metrų baudiniai, „Sūduvos“ Marijampolėje ir „Žalgirio“ Panevėžyje atakų škvalas – visa tai latviui teko pajusti savo kailiu. „Man sunkiausios buvo rungtynės Marijampolėje, - neslepia M.Eltermanis. - Lygiosios su „Žalgiriu“ - labiau visos komandos nuopelnas. Nors mums tada ir sekėsi - „Žalgiris“ neįmušdavo net kai atrodė, kad kamuoliui nėra kur skristi – tik į vartus“. Prieš „Sūduvą“ Pakruojo komanda laimėjo, iš „Žalgirio“ gniaužtų išplėšė – kitaip nepavadinsi – tašką.

Komanda, apie kurios finansines bėdas prieš porą savaičių trimitavo visa Lietuva, turnyro lentelėje lieka trečia. „Aš tokioje situacijoje atsidūriau pirmą kartą, - dabar, kai padėtis pagerėjo, prisimena M.Eltermanis. - Buvo du variantai – arba dar labiau susitelkiame, arba subyrame. Pavyko nesubyrėti“. Didvyriais sunkmetį aukštai iškeltomis galvomis ištvėrę „Kruojos“ futbolininkai, pasak jų vartininko, nesijaučia: „Mūsų žaidėjai patyrę, bet nesusireikšminę. Dabar rengiamės svarbioms rungtynėms su „Atlantui“ ir puikiai suprantame, kad mums kiekviena dvikova šį sezoną bus svarbi“.

A.Vitkauskas žaidžia komandoje, kuri jokių problemų už aikštės ribų neturi ir kurios ambicijos buvo aiškiai apibrėžtos prieš sezoną – auksas ir ne mažiau. Rezultatyvumu „Žalgiris“ kol kas neprilygsta kitoms pirmaujančioms komandoms, bet ginasi geriau už visus varžovus. A.Vitkausko 450 minučių atkarpa be praleisto įvarčio – ilgiausia šį sezoną „SMScredit.lt A lygoje“. „Tokios „sausų“ rungtynių serijos per mano karjerą dar nebuvo“, - neslėpė vartininkas, kuris savo žaidimu girtis neketina. „Esu linkęs manyti, kad tobulėjimui ribų nėra“, - teigia A.Vitkauskas.

Latvio šou Marijampolėje



Nulių gausa praleistų įvarčių grafoje, ko gero, matoma net labiau nei A.Vitkauskas kai kuriose rungtynėse. Pats vartininkas nebūtų prieš kitokį įvykių scenarijų: „Man smagiau žaisti, kai turiu daug darbo“. Panašiai svarsto ir M.Eltermanis, kuris negali skųstis nei varžovų puolėjų noru jam įmušti, nei - po rungtynių su „Sūduva“ - sirgalių dėmesiu. Virtualioje erdvėje mirgėjo 11 metrų baudinio, kurį latviui neįmušė Marijampolės komandos lyderis Rafaelis Ledesma, vaizdo įrašas. Kol R.Ledesma rengėsi smūgiui, vartininkas pasisuko į kamuolį šonu ir ėmė manevruoti vartų linija originaliu šokio žingsniu, atrodytų, net nekreipdamas dėmesio į „Sūduvos“ brazilą. „Treniruotėse Maris kartais panašiai pasimaivo, bet per rungtynes tai matėme pirmą kartą“, - teigė „Kruojos“ puolėjas Nerijus Astrauskas. Netikėtas M.Eltermanio elgesys išmušė iš vėžių R.Ledesmą taip, kad kamuolys nuskriejo per porą metrų nuo virpsto. „Mačiau ne vieno R.Ledesmos baudinio įrašą. Žinojau, kad reikia jį sutrikdyti. Ar pavyko? Jo paties derėtų klausti“, - šyptelėjo latvis. Prieš tai 11m baudinio M.Eltermaniui neįmušė ir Gargždų „Bangos“ saugas Žilvinas Banys. Jis pataikė į skersinį.

Sezonas A.Vitkauskui ir M.Eltermaniui prasidėjo skirtingai. Tačiau bene vienintelis šių vartininkų sezono startą vienijantis vardiklis turėtų džiuginti juos abu – kamuolys kelio į tinklą neranda. Ant „Žalgirio“ ir „Kruojos“ vartų skersinio jau ne pirmą savaitę kabo ženklas „Stop“, o šio draudimo varžovai pažeisti nepajėgia.

M.Eltermanis nežaidė pirmose trejose „Kruojos“ rungtynėse. „Pirmas praleidau, nes praėjusio sezono pabaigoje buvau gavęs raudoną kortelę, - pasakojo ir lietuviškai kalbantis latvis. - Tiksliai nežinojome, ar nuobauda perkeliama į kitus metus, klubas nenorėjo rizikuoti ir neįtraukė mano pavardės į protokolą“.

- Uau!!!!