2012-08-09 18:10 · #30353
o kodel atlantas rieda ir dunda? geresnis pavadinimas butu "atlantas banguoja, nerimsta"
Straipsniai
2012-08-24 18:02 · #30886
Lietuva – futbolo klubų kapinės
Nerijus Kesminas
http://www.15min.lt/naujiena/sportas/futbolas/lietuva-futbolo-klubu-kapines-24-243660" onclick="window.open(this.href);return false;
Mįslė: yra šalis, kur futbolo čempionatą beveik visada pradeda daugiau komandų nei baigia – kas? Aišku, Lietuva. Šiomis dienomis anapilin buvo palydėtas dar vienas A lygos klubas – Vilniaus „Reo“. Savo priešmirtiniame laiške – būtent taip galima vadinti paskutinį oficialų „Reo“ pareiškimą – velionis teigė pralaimėjęs kovą savanaudžiams ir korumpuotiems Lietuvos futbolo valdininkams. Esą Lietuvos futbolo federacija (LFF) išsigando sparčiai iškilusio klubo. „Reo“ pabandė mirti oriai. Tačiau tiesa yra tokia – klubas ne tik nepajėgė mokėti algų žaidėjams, bet net nesugebėjo sukrapštyti 40 000 Lt teisėjams. „Pas mane buvo atėjęs Tomas Sitnikovas, sakė, kad skolos teisėjams bus sumokėtos, klausė, ar yra galimybė perkelti klubą į kitą miestą – Visaginą. Sakiau: gerai, sumokėkite ir kelkite, kur norite, man tas pats: nors į Visaginą, nors į Kauną, – paskutines pastangas reanimuoti „Reo“ prisiminė LFF prezidentas Julius Kvedaras. – Bet paskui niekas nei mokėjo, nei pasirodė.“ „Reo“ atstovai tikino, kad klubą turėjo perimti nauji investuotojai, kuriems atstovavo T.Sitnikovas, prieš keletą metų buvęs vienas Panevėžio „Ekrano“ vadovų. Priešmirtiniame „Reo“ laiške teigiama, kad LFF nebūtų leidusi klubui registruoti naujų žaidėjų net jei skolos būtų sumokėtos. „Nesąmonė. Kaip mes galėtume neleisti? – gūžčiojo pečiais J.Kvedaras. – Teisėjams buvau pažadėjęs, kad, blogiausiu atveju, federacija kompensuos jų nuostolius. Bet yra taisyklės, kurių laikomės. Jei kas nors iš „Reo“ būtų pas mus atėjęs ir pasakęs, kad yra problemų, būtume ieškoję sprendimo. Bet to nebuvo.“
LFF ir „Reo“ bendravimas priminė korespondencinių šachmatų partiją. Klubas grasina arba skundžiasi, bet ne tiesiogiai, o per žiniasklaidą. Federacija per tą pačią žiniasklaidą pareiškia, kad jokių oficialių „Reo“ raštų negavo. Pirmąjį skandalą klubo valdybos pirmininkas Saulius Žentelis sukėlė dar sezono pradžioje, kai, sužaidus vos kelis čempionato turus, pareiškė, jog „Reo“ trauksis iš A lygos dėl tendencingo teisėjavimo. Pareiškė, bet nepadarė. Po to buvo liepos pabaiga, kai paaiškėjo, kad „Reo“ nebus leista atstovauti Lietuvai UEFA regionų taurės turnyre, nes klubas yra profesionalus ir mėgėjų varžybose pagal UEFA nuostatus žaisti negali. „Reo“ vėl paskelbė pasitraukianti iš LFF rengiamų varžybų, nes futbolas Lietuvoje esą yra banditų „strielkių“ principu valdomas reiškinys. „Reo“ neatvyko į namų rungtynes su Panevėžio „Ekranu“. Užkulisiuose spėliota, kad tarptautinę futbolo teisę menkai išmanantys Vilniaus klubo vadovai tikėjo, jog pasitraukę iš A lygos galės žaisti Regionų taurės varžybose. Bet Lietuva ne išimtis – bet kurioje Europos šalyje sprendimus priima nacionalinė futbolo federacija. Į jos glėbį „Reo“ trumpam teko sugrįžti, bet jau be klubo įkūrėjo Seimo nario Aleksandro Sacharuko, perleidusiam klubą neįvardytiems investuotojams, kurių žaidėjai taip ir nepamatė. Vienadienių futbolo klubų Lietuvoje yra buvę. Bet toks, kuris iš A lygos pasitrauktų pažaidęs joje mažiau nei pusę metų, – naujiena.
Kas tas „Reo“ ir kam jis? Lietuvos futbolo užkulisiuose apie tai diskutuojama jau senokai. Yra manančių, kad „Reo“ projekto tikslas buvo įsiūbuoti ne pernelyg tvirtą LFF valtį, kurios stabilumas dar sumažėjo įsiplieskus J.Kvedaro ir buvusio federacijos prezidento Liutauro Varanavičiaus konfliktui. Ši trintis sukūrė galimybę atsirasti trečiai jėgai. Kita versija – savo mini imperiją Lietuvos futbolo A lygoje ketino kurti Panevėžio „Ekranas“, neturintis tokio įtakingo globėjo kaip Vilniaus „Žalgiris“, kurį visokeriopai remia ne tik nemenką autoritetą europinėse futbolo struktūrose turintis L.Varanavičius, bet ir Vilniaus meras Artūras Zuokas. Pagal šią sąmokslo teoriją „Reo“ iš A.Sacharuko ir jo kompanijos turėjo įsigyti tie patys žmonės, kurie valdo Panevėžio klubą. Bet „Ekraną“ patį ištiko finansiniai nepritekliai –paramą smarkiai sumažino pagrindinis rėmėjas „RAO ES“. Daugkartiniams čempionams dabar svarbiausia patiems išsikapstyti, apie papildomus finansinius įsipareigojimus net svajoti nėra ko. Dar kalbėta, kad vienintelis „Reo“ egzistavimo tikslas – perimti legendinį „Žalgirio“ vardą ir prekės ženklą, kuris vis dar priklauso iš kalėjimo paleistam, bet kreditorių smaugiamam buvusiam klubo savininkui Vadimui Kastujevui. Kur tiesa? Kažin, ar ją žino net patys jau buvę „Reo“ vadovai.
Išvados – paprastos. Lietuvos futbolo aukščiausioje lygoje vis dar gali žaisti nežinia kieno valdomi ir nežinia iš kokių pinigų gyvenantys klubai. LFF nėra šeimininkė savame kieme, o jos desperatiški bandymai kasmet išplėsti A lygą bent iki dešimties komandų jau tampa anekdotu. Šio čempionato pabaiga dar toli, o „Reo“ jau nebėra, Alytaus „Dainava“ atsikrato geriausių savo žaidėjų ir, svarbiausia, finansinių įsipareigojimų jiems, Tauragės „Tauro“ biudžetas atitinka kuklų žaidimą, nuo bankroto paskelbimo sezoną pradėjęs Klaipėdos „Atlantas“ stebina tuo, jog, bent jau oficialiai, trenerių bei žaidėjų desantas iš Prancūzijos klube darbuojasi už dyką. Net čempionas „Ekranas“ vidury sezono išbarstė savo lyderius, nes šiems įkyrėjo žaisti be algų. Gyvename Lietuvoje. Šalyje, kurioje futbolo klubai atgula į karstą tikriausiai dažniau negu bet kur kitur Europoje. Gal reikėtų Nacionalinio stadiono vietoje pastatyti futbolo kapines ir memorialą? O greta – cirko palapinę, kurioje save galėtų reklamuoti nauji „Reo“?
Išnykę klubai
Mažeikių ROMAR. Įkurtas 1992 m. 1994 m. tapo Lietuvos čempionu, bet egzistavo tik iki 1995-ųjų. Finansiniais nusikaltimais kaltintas klubo savininkas Romas Marcinkevičius tuo metu jau buvo pabėgęs į Ameriką.
Vilniaus „Panerys“. Įkurtas 1975 m. Nepriklausomybės epochos pradžioje buvo vienas stipriausių šalies klubų, žaidė Europos turnyruose. 1998 m. žlugo po konflikto su tuomečiu LFF prezidentu Vytautu Dirmeikiu ir pagrindinio rėmėjo Gintauto Žemaičio pasitraukimo.
Kauno „Inkaras-Grifas“. „Inkaro“ klubas įkurtas 1937 m. Praėjusio šimtmečio paskutinio dešimtmečio viduryje jį perėmė su šešėliniu verslu sieti rėmėjai, atvedę klubą iki šalies čempiono titulo 1995 ir 1996 m. Tuo metu „Inkarą-Grifą“ treniravo dabartinis LFF prezidentas J.Kvedaras. Iš elitinės Lietuvos futbolo lygos žemėlapio klubas dingo 1999-aisiais.
Šiaulių „Kareda“. Klubas įkurtas 1995 m. 1997 ir 1998 m. Lietuvos čempionas. Vėliau, pasitraukus su Šiaulių „Princų“ nusikalstama grupuote sietiems rėmėjams, persikėlė į Kauną, bet naujasis savininkas Vladimiras Romanovas 2000 m. atsisakė komandos ir jos pavadinimo.
FC „Vilnius“. Įkurtas 2004 m. Keletą metų sėkmingai kilo lietuviškoje futbolo hierarchijoje, bet 2009 m. baigė gyvuoti, nes klubo įkūrėjas Algimantas Breikštas pritrūko pinigų.
Vilniaus „Vėtra“. Klubas įkurtas 1996 m. Rūdiškėse. Iki 2010-ųjų keturiskart tapo Lietuvos čempionato prizininku ir tiek pat kartų žaidė šalies taurės turnyro finale, tačiau 2010 m. vasarą neatlaikė skolų naštos ir iširo.
FBK „Kaunas“. Įkurtas 1993 m. V.Romanovo remiamas, nuo 2000 iki 2007 m. laimėjo septynis iš aštuonių šalies čempionatų. Rėmėjui pasitraukus klubas žlugo.
Nerijus Kesminas
http://www.15min.lt/naujiena/sportas/futbolas/lietuva-futbolo-klubu-kapines-24-243660" onclick="window.open(this.href);return false;
Mįslė: yra šalis, kur futbolo čempionatą beveik visada pradeda daugiau komandų nei baigia – kas? Aišku, Lietuva. Šiomis dienomis anapilin buvo palydėtas dar vienas A lygos klubas – Vilniaus „Reo“. Savo priešmirtiniame laiške – būtent taip galima vadinti paskutinį oficialų „Reo“ pareiškimą – velionis teigė pralaimėjęs kovą savanaudžiams ir korumpuotiems Lietuvos futbolo valdininkams. Esą Lietuvos futbolo federacija (LFF) išsigando sparčiai iškilusio klubo. „Reo“ pabandė mirti oriai. Tačiau tiesa yra tokia – klubas ne tik nepajėgė mokėti algų žaidėjams, bet net nesugebėjo sukrapštyti 40 000 Lt teisėjams. „Pas mane buvo atėjęs Tomas Sitnikovas, sakė, kad skolos teisėjams bus sumokėtos, klausė, ar yra galimybė perkelti klubą į kitą miestą – Visaginą. Sakiau: gerai, sumokėkite ir kelkite, kur norite, man tas pats: nors į Visaginą, nors į Kauną, – paskutines pastangas reanimuoti „Reo“ prisiminė LFF prezidentas Julius Kvedaras. – Bet paskui niekas nei mokėjo, nei pasirodė.“ „Reo“ atstovai tikino, kad klubą turėjo perimti nauji investuotojai, kuriems atstovavo T.Sitnikovas, prieš keletą metų buvęs vienas Panevėžio „Ekrano“ vadovų. Priešmirtiniame „Reo“ laiške teigiama, kad LFF nebūtų leidusi klubui registruoti naujų žaidėjų net jei skolos būtų sumokėtos. „Nesąmonė. Kaip mes galėtume neleisti? – gūžčiojo pečiais J.Kvedaras. – Teisėjams buvau pažadėjęs, kad, blogiausiu atveju, federacija kompensuos jų nuostolius. Bet yra taisyklės, kurių laikomės. Jei kas nors iš „Reo“ būtų pas mus atėjęs ir pasakęs, kad yra problemų, būtume ieškoję sprendimo. Bet to nebuvo.“
LFF ir „Reo“ bendravimas priminė korespondencinių šachmatų partiją. Klubas grasina arba skundžiasi, bet ne tiesiogiai, o per žiniasklaidą. Federacija per tą pačią žiniasklaidą pareiškia, kad jokių oficialių „Reo“ raštų negavo. Pirmąjį skandalą klubo valdybos pirmininkas Saulius Žentelis sukėlė dar sezono pradžioje, kai, sužaidus vos kelis čempionato turus, pareiškė, jog „Reo“ trauksis iš A lygos dėl tendencingo teisėjavimo. Pareiškė, bet nepadarė. Po to buvo liepos pabaiga, kai paaiškėjo, kad „Reo“ nebus leista atstovauti Lietuvai UEFA regionų taurės turnyre, nes klubas yra profesionalus ir mėgėjų varžybose pagal UEFA nuostatus žaisti negali. „Reo“ vėl paskelbė pasitraukianti iš LFF rengiamų varžybų, nes futbolas Lietuvoje esą yra banditų „strielkių“ principu valdomas reiškinys. „Reo“ neatvyko į namų rungtynes su Panevėžio „Ekranu“. Užkulisiuose spėliota, kad tarptautinę futbolo teisę menkai išmanantys Vilniaus klubo vadovai tikėjo, jog pasitraukę iš A lygos galės žaisti Regionų taurės varžybose. Bet Lietuva ne išimtis – bet kurioje Europos šalyje sprendimus priima nacionalinė futbolo federacija. Į jos glėbį „Reo“ trumpam teko sugrįžti, bet jau be klubo įkūrėjo Seimo nario Aleksandro Sacharuko, perleidusiam klubą neįvardytiems investuotojams, kurių žaidėjai taip ir nepamatė. Vienadienių futbolo klubų Lietuvoje yra buvę. Bet toks, kuris iš A lygos pasitrauktų pažaidęs joje mažiau nei pusę metų, – naujiena.
Kas tas „Reo“ ir kam jis? Lietuvos futbolo užkulisiuose apie tai diskutuojama jau senokai. Yra manančių, kad „Reo“ projekto tikslas buvo įsiūbuoti ne pernelyg tvirtą LFF valtį, kurios stabilumas dar sumažėjo įsiplieskus J.Kvedaro ir buvusio federacijos prezidento Liutauro Varanavičiaus konfliktui. Ši trintis sukūrė galimybę atsirasti trečiai jėgai. Kita versija – savo mini imperiją Lietuvos futbolo A lygoje ketino kurti Panevėžio „Ekranas“, neturintis tokio įtakingo globėjo kaip Vilniaus „Žalgiris“, kurį visokeriopai remia ne tik nemenką autoritetą europinėse futbolo struktūrose turintis L.Varanavičius, bet ir Vilniaus meras Artūras Zuokas. Pagal šią sąmokslo teoriją „Reo“ iš A.Sacharuko ir jo kompanijos turėjo įsigyti tie patys žmonės, kurie valdo Panevėžio klubą. Bet „Ekraną“ patį ištiko finansiniai nepritekliai –paramą smarkiai sumažino pagrindinis rėmėjas „RAO ES“. Daugkartiniams čempionams dabar svarbiausia patiems išsikapstyti, apie papildomus finansinius įsipareigojimus net svajoti nėra ko. Dar kalbėta, kad vienintelis „Reo“ egzistavimo tikslas – perimti legendinį „Žalgirio“ vardą ir prekės ženklą, kuris vis dar priklauso iš kalėjimo paleistam, bet kreditorių smaugiamam buvusiam klubo savininkui Vadimui Kastujevui. Kur tiesa? Kažin, ar ją žino net patys jau buvę „Reo“ vadovai.
Išvados – paprastos. Lietuvos futbolo aukščiausioje lygoje vis dar gali žaisti nežinia kieno valdomi ir nežinia iš kokių pinigų gyvenantys klubai. LFF nėra šeimininkė savame kieme, o jos desperatiški bandymai kasmet išplėsti A lygą bent iki dešimties komandų jau tampa anekdotu. Šio čempionato pabaiga dar toli, o „Reo“ jau nebėra, Alytaus „Dainava“ atsikrato geriausių savo žaidėjų ir, svarbiausia, finansinių įsipareigojimų jiems, Tauragės „Tauro“ biudžetas atitinka kuklų žaidimą, nuo bankroto paskelbimo sezoną pradėjęs Klaipėdos „Atlantas“ stebina tuo, jog, bent jau oficialiai, trenerių bei žaidėjų desantas iš Prancūzijos klube darbuojasi už dyką. Net čempionas „Ekranas“ vidury sezono išbarstė savo lyderius, nes šiems įkyrėjo žaisti be algų. Gyvename Lietuvoje. Šalyje, kurioje futbolo klubai atgula į karstą tikriausiai dažniau negu bet kur kitur Europoje. Gal reikėtų Nacionalinio stadiono vietoje pastatyti futbolo kapines ir memorialą? O greta – cirko palapinę, kurioje save galėtų reklamuoti nauji „Reo“?
Išnykę klubai
Mažeikių ROMAR. Įkurtas 1992 m. 1994 m. tapo Lietuvos čempionu, bet egzistavo tik iki 1995-ųjų. Finansiniais nusikaltimais kaltintas klubo savininkas Romas Marcinkevičius tuo metu jau buvo pabėgęs į Ameriką.
Vilniaus „Panerys“. Įkurtas 1975 m. Nepriklausomybės epochos pradžioje buvo vienas stipriausių šalies klubų, žaidė Europos turnyruose. 1998 m. žlugo po konflikto su tuomečiu LFF prezidentu Vytautu Dirmeikiu ir pagrindinio rėmėjo Gintauto Žemaičio pasitraukimo.
Kauno „Inkaras-Grifas“. „Inkaro“ klubas įkurtas 1937 m. Praėjusio šimtmečio paskutinio dešimtmečio viduryje jį perėmė su šešėliniu verslu sieti rėmėjai, atvedę klubą iki šalies čempiono titulo 1995 ir 1996 m. Tuo metu „Inkarą-Grifą“ treniravo dabartinis LFF prezidentas J.Kvedaras. Iš elitinės Lietuvos futbolo lygos žemėlapio klubas dingo 1999-aisiais.
Šiaulių „Kareda“. Klubas įkurtas 1995 m. 1997 ir 1998 m. Lietuvos čempionas. Vėliau, pasitraukus su Šiaulių „Princų“ nusikalstama grupuote sietiems rėmėjams, persikėlė į Kauną, bet naujasis savininkas Vladimiras Romanovas 2000 m. atsisakė komandos ir jos pavadinimo.
FC „Vilnius“. Įkurtas 2004 m. Keletą metų sėkmingai kilo lietuviškoje futbolo hierarchijoje, bet 2009 m. baigė gyvuoti, nes klubo įkūrėjas Algimantas Breikštas pritrūko pinigų.
Vilniaus „Vėtra“. Klubas įkurtas 1996 m. Rūdiškėse. Iki 2010-ųjų keturiskart tapo Lietuvos čempionato prizininku ir tiek pat kartų žaidė šalies taurės turnyro finale, tačiau 2010 m. vasarą neatlaikė skolų naštos ir iširo.
FBK „Kaunas“. Įkurtas 1993 m. V.Romanovo remiamas, nuo 2000 iki 2007 m. laimėjo septynis iš aštuonių šalies čempionatų. Rėmėjui pasitraukus klubas žlugo.
2012-08-25 01:51 · #30887
Tauragės Tauras.Nuo favoritų iki....traktoristų ir picų kepėjų
Seniai, seniai, labai seniai....Su tokiais prisiminimais prisiminsime šlovingus Tauragės Tauro metus.Daug gražiau skambėtu, jeigu tie seniai, seniai skambėtu iš gerosios pusės, tačiau dėja panašu, kad iš garsiojo Tauro lieka tik švarkas.
Vykstant pasiruošimui 2012 metų sezonui visi pastebėjo, kad Tauragės Tauro komanda neturi pakankamai lėšų išlaikyti ir tuo labiau sustiprinti komanda.Komanda iš esmės buvo lipdoma belekaip, Tauragų fanai suprato, kad laukia sunkus sezonas, bet niekas negalėjo įsivaizduoti, kad komanda ištiks krachas tiesiogine to žodžio prasme.
Pradžia.Treneris iš Italijos.Turbūt Italas ?
O prasidėjo viskas nuo to, komanda paliko lyderiai Regilio Seedorf, Miguel Soares, Goran Jerkovic, taipogi komanda paliko ir burys Lietuvių.Visi tai puikiai suprato, komanda palieka lyderiai, jų vietas užims kažkas kitas, kas tas kitas ?
Tauragės Tauro valdžia nusprendė pradžiuginti savo gerbėjus atleisdami Gedeminą Jarmalavičių, jį pakeitė neaiškios tautybės, Italų vienkiemio komandos treneris Giovanni Scanu.Tauras su šiuo treneriu atėjimu iš karto pradėjo prognozuoti, tik kad ne į tą pusę.Visa komanda didžiai apsidžiaugė, kad nieko nesupranta, ką šis naujasis treneris sako, mat jis temoka vieną kalbą-Italų.Po šio trenerio atėjimo, Tauragės Tauras didžiai nusiminė, mat niekas Tauragėje Itališkai, kaip ir nemoka.Tauragės Tauro vadovas Šetkus atrišo rankas treneriui iš Italijos, nes niekas nemokėjo su šiuo Italu susišnekėti.
Treneriui Giovanni Scanu nelabai patiko Lietuvos žaidėjai, nes negalėjo su jais susišnekėti, tad nutarė pasikviesti pagalbon trenerį....Ukrainietį Anatolij Korobocka.Kaip, kad atvyko šis žymus treneris, taip ir išvyko nesupratęs kokia jo rolė komandoje ir ko iš jo nori Giovanni Scanu.
Treneriui nusimatė sunki pradžia, jis suprato, kad pats laikas Tauragėje pasikviesti žmonių, kurie moka Itališkai.Ne vienas bus, vis smagiau.....
Italų su didelėmis krūtinėmis desantas.
Kaip tarė Giovanni Scanu, taip ir padarė.Komanda buvo išvalyta tiesiogine to žodžio prasme.
Atvažiavo Italai, galingi Italai, su didelėmis krūtinėmis.Tiesa dauguma Italų, buvo dar tik pradedančios žybėti žvaigždės, tad apie juos surasti kažkokios informacijos, buvo tiesiog neįmanoma.Žinomesnis veidas, žvaigždė, kuri praktiškai nežaidė - Michele Di Pieddi.Pusė sezono Tauragai laukė, kada jis įgaus normalia formą ir pradės žaisti, tačiau tai neivyko, Di Pieddi galų gale nusprendė sugrįžti namo.
Be šios žvaigždės Tauras pasipildė mažiau žinomomis žvaigždutėmis, viena jų Giampetro Demurtas, jis Tauragės Tauro dėka pirmą kartą pamatė pripūsta futbolo kamuolį, mat prieš tai kažkur turbūt Italijoje jis žaidė su keturkampiais futbolo kamuoliais.Giampetro už tai didžiai dėkingas Tauro komandai.Jis ne tik pamatė futbolo, kamuolį, bet gavo progos jį paspirti, paspirti ne bet kur, o Lietuvos Futbolo A-lygoje.Tokias progas išnaudojo ir visi kiti atvykėliai.
Liūdnos perspektyvos....
Vyksta 26 turas.Komanda turi vos 19 taškų komanda pagal interaktyviaja A-lygos lentelę užima 8 vietą.Vilniaus REO žlugimas palengvina Tauragės Tauro dalia neiškristi į žemesnį divizioną.Bet turbūt daugumai fanų kyla mintys, kad komanda geriausiai būtų pataupyti pinigus ir apsispręsti-žlugti 2013 metų A-lygos sezone ar pasitraukti į I lyga ir ten sudėlioti visus taškus ir siekti sugrįžti į A-lyga kitu, pasikeitusiu veidu.
Paulius Bėkšta
2012 08 25
Seniai, seniai, labai seniai....Su tokiais prisiminimais prisiminsime šlovingus Tauragės Tauro metus.Daug gražiau skambėtu, jeigu tie seniai, seniai skambėtu iš gerosios pusės, tačiau dėja panašu, kad iš garsiojo Tauro lieka tik švarkas.
Vykstant pasiruošimui 2012 metų sezonui visi pastebėjo, kad Tauragės Tauro komanda neturi pakankamai lėšų išlaikyti ir tuo labiau sustiprinti komanda.Komanda iš esmės buvo lipdoma belekaip, Tauragų fanai suprato, kad laukia sunkus sezonas, bet niekas negalėjo įsivaizduoti, kad komanda ištiks krachas tiesiogine to žodžio prasme.
Pradžia.Treneris iš Italijos.Turbūt Italas ?
O prasidėjo viskas nuo to, komanda paliko lyderiai Regilio Seedorf, Miguel Soares, Goran Jerkovic, taipogi komanda paliko ir burys Lietuvių.Visi tai puikiai suprato, komanda palieka lyderiai, jų vietas užims kažkas kitas, kas tas kitas ?
Tauragės Tauro valdžia nusprendė pradžiuginti savo gerbėjus atleisdami Gedeminą Jarmalavičių, jį pakeitė neaiškios tautybės, Italų vienkiemio komandos treneris Giovanni Scanu.Tauras su šiuo treneriu atėjimu iš karto pradėjo prognozuoti, tik kad ne į tą pusę.Visa komanda didžiai apsidžiaugė, kad nieko nesupranta, ką šis naujasis treneris sako, mat jis temoka vieną kalbą-Italų.Po šio trenerio atėjimo, Tauragės Tauras didžiai nusiminė, mat niekas Tauragėje Itališkai, kaip ir nemoka.Tauragės Tauro vadovas Šetkus atrišo rankas treneriui iš Italijos, nes niekas nemokėjo su šiuo Italu susišnekėti.
Treneriui Giovanni Scanu nelabai patiko Lietuvos žaidėjai, nes negalėjo su jais susišnekėti, tad nutarė pasikviesti pagalbon trenerį....Ukrainietį Anatolij Korobocka.Kaip, kad atvyko šis žymus treneris, taip ir išvyko nesupratęs kokia jo rolė komandoje ir ko iš jo nori Giovanni Scanu.
Treneriui nusimatė sunki pradžia, jis suprato, kad pats laikas Tauragėje pasikviesti žmonių, kurie moka Itališkai.Ne vienas bus, vis smagiau.....
Italų su didelėmis krūtinėmis desantas.
Kaip tarė Giovanni Scanu, taip ir padarė.Komanda buvo išvalyta tiesiogine to žodžio prasme.
Atvažiavo Italai, galingi Italai, su didelėmis krūtinėmis.Tiesa dauguma Italų, buvo dar tik pradedančios žybėti žvaigždės, tad apie juos surasti kažkokios informacijos, buvo tiesiog neįmanoma.Žinomesnis veidas, žvaigždė, kuri praktiškai nežaidė - Michele Di Pieddi.Pusė sezono Tauragai laukė, kada jis įgaus normalia formą ir pradės žaisti, tačiau tai neivyko, Di Pieddi galų gale nusprendė sugrįžti namo.
Be šios žvaigždės Tauras pasipildė mažiau žinomomis žvaigždutėmis, viena jų Giampetro Demurtas, jis Tauragės Tauro dėka pirmą kartą pamatė pripūsta futbolo kamuolį, mat prieš tai kažkur turbūt Italijoje jis žaidė su keturkampiais futbolo kamuoliais.Giampetro už tai didžiai dėkingas Tauro komandai.Jis ne tik pamatė futbolo, kamuolį, bet gavo progos jį paspirti, paspirti ne bet kur, o Lietuvos Futbolo A-lygoje.Tokias progas išnaudojo ir visi kiti atvykėliai.
Liūdnos perspektyvos....
Vyksta 26 turas.Komanda turi vos 19 taškų komanda pagal interaktyviaja A-lygos lentelę užima 8 vietą.Vilniaus REO žlugimas palengvina Tauragės Tauro dalia neiškristi į žemesnį divizioną.Bet turbūt daugumai fanų kyla mintys, kad komanda geriausiai būtų pataupyti pinigus ir apsispręsti-žlugti 2013 metų A-lygos sezone ar pasitraukti į I lyga ir ten sudėlioti visus taškus ir siekti sugrįžti į A-lyga kitu, pasikeitusiu veidu.
Paulius Bėkšta
2012 08 25
2012-08-27 12:17 · #30924
Lietuvos futbolo treneriams garsaus „Milan“ klubo specialistų lygis per žemas
lrytas.lt http://www.lrytas.lt/-13460043911345147499-lietuvos-futbolo-treneriams-garsaus-milan-klubo-specialist%C5%B3-lygis-per-%C5%BEemas.htm" onclick="window.open(this.href);return false;
Penkias dienas šią savaitę Trakuose svečiavosi legendinio Italijos klubo A.C. „Milan“ treneriai, kurie antrus metus iš eilės, Trakų futbolo klubo iniciatyva, surengė savo klubo vardo stovyklą.
„Bendradarbiavimas su „Milan“ klubu abiem pusėms yra naudingas. Jie ieško žaidėjų sau, mūsų vaikai iš jų trenerių gauna neįkainojamos patirties“ – apie draugystę su „Milan“ klubu kalbėjo Trakų futbolo klubo prezidentas Janas Nevoina.
Italų trenerių pamokų šiemet klausėsi ir praktiškai jas vykdė 77 vaikai iš visos Lietuvos – šeši iš jų socialiai remtini, kuriems stovyklą finansavo pats J. Nevoina.
„Tiems vaikams norime parodyti, kad net ir toks klubas, kaip A.C.“Milan“ nėra neįgyvendinama svajonė. Visus metus stebėjome vaikus ir šešis talentingiausius pakvietėme čia“, - apie našlaičių pasirinkimą kalbėjo stovyklos sumanytojas.
Patys „Milan“ treneriai liko sužavėti vaikų noru dirbti, pabrėžę, kad su lietuviais susikalbėti daug lengviau nei su italais.
„Yra velniškai smagu dirbti su tokiais vaikais, kurie visko klausosi ir viską stengiasi išpildyti kuo tiksliau. Italai yra labiau išlepę. Kalbant apie žaidimo lygį, tai verta pažymėti, jog jūsų šešiamečiai, septynmečiai vaikai yra neprastesni nei italų. Atkreipkite į tai dėmesį. Tarp dešimtmečių skirtumas jau yra, o tarp penkiolikmečių – jis akivaizdus“, - pasakojo „Milan“ klube dirbantis treneris Bennedicto di Meo.
Tiek jo, tiek jo kolegų pasiūlyta nauja treniruočių metodika vaikams, visiškai nesudomino Lietuvos trenerių, iš kurių nei vienas neatvyko pažiūrėti, kaip su vaikais dirba futbolo šalies treneriai. Toks lietuvių abejingumas ypač stebino tėvus, kurių vaikai dalyvavo šioje stovykloje.
„Paklausiau vieno trenerio iš Vilniaus, kodėl nei vienas Lietuvos treneris neatvyko pasidomėti, kolegų iš „Milan“ klubo, patirtimi. Žinote, ką atsakė? O ką jie naujo mums parodys? Kai toks požiūris, tai ir degraduoja tie mūsų futbolininkai“, - pasakojo du sūnus į stovyklą atvežęs tėvas.
Italų atrinkti geriausi stovyklos žaidėjai metų pabaigoje bus pakviesti į Milaną. Sėkmingiausiai pasirodę ten, bus atrinkti į šio legendinio klubo akademiją.
lrytas.lt http://www.lrytas.lt/-13460043911345147499-lietuvos-futbolo-treneriams-garsaus-milan-klubo-specialist%C5%B3-lygis-per-%C5%BEemas.htm" onclick="window.open(this.href);return false;
Penkias dienas šią savaitę Trakuose svečiavosi legendinio Italijos klubo A.C. „Milan“ treneriai, kurie antrus metus iš eilės, Trakų futbolo klubo iniciatyva, surengė savo klubo vardo stovyklą.
„Bendradarbiavimas su „Milan“ klubu abiem pusėms yra naudingas. Jie ieško žaidėjų sau, mūsų vaikai iš jų trenerių gauna neįkainojamos patirties“ – apie draugystę su „Milan“ klubu kalbėjo Trakų futbolo klubo prezidentas Janas Nevoina.
Italų trenerių pamokų šiemet klausėsi ir praktiškai jas vykdė 77 vaikai iš visos Lietuvos – šeši iš jų socialiai remtini, kuriems stovyklą finansavo pats J. Nevoina.
„Tiems vaikams norime parodyti, kad net ir toks klubas, kaip A.C.“Milan“ nėra neįgyvendinama svajonė. Visus metus stebėjome vaikus ir šešis talentingiausius pakvietėme čia“, - apie našlaičių pasirinkimą kalbėjo stovyklos sumanytojas.
Patys „Milan“ treneriai liko sužavėti vaikų noru dirbti, pabrėžę, kad su lietuviais susikalbėti daug lengviau nei su italais.
„Yra velniškai smagu dirbti su tokiais vaikais, kurie visko klausosi ir viską stengiasi išpildyti kuo tiksliau. Italai yra labiau išlepę. Kalbant apie žaidimo lygį, tai verta pažymėti, jog jūsų šešiamečiai, septynmečiai vaikai yra neprastesni nei italų. Atkreipkite į tai dėmesį. Tarp dešimtmečių skirtumas jau yra, o tarp penkiolikmečių – jis akivaizdus“, - pasakojo „Milan“ klube dirbantis treneris Bennedicto di Meo.
Tiek jo, tiek jo kolegų pasiūlyta nauja treniruočių metodika vaikams, visiškai nesudomino Lietuvos trenerių, iš kurių nei vienas neatvyko pažiūrėti, kaip su vaikais dirba futbolo šalies treneriai. Toks lietuvių abejingumas ypač stebino tėvus, kurių vaikai dalyvavo šioje stovykloje.
„Paklausiau vieno trenerio iš Vilniaus, kodėl nei vienas Lietuvos treneris neatvyko pasidomėti, kolegų iš „Milan“ klubo, patirtimi. Žinote, ką atsakė? O ką jie naujo mums parodys? Kai toks požiūris, tai ir degraduoja tie mūsų futbolininkai“, - pasakojo du sūnus į stovyklą atvežęs tėvas.
Italų atrinkti geriausi stovyklos žaidėjai metų pabaigoje bus pakviesti į Milaną. Sėkmingiausiai pasirodę ten, bus atrinkti į šio legendinio klubo akademiją.
2012-08-28 20:27 · #30979
T.Ražanauskas baigia profesionalaus futbolininko karjerą
http://www.futbolas.lt/naujiena/tra-anauskas-baigia-profesionalaus-futbolininko-karjer" onclick="window.open(this.href);return false;
Aurimas Budraitis
REO klubui pasitraukus iš A lygos pirmenybių, vyriausias šios ekipos žaidėjas 36 metų Tomas Ražanauskas nusprendė baigti profesionalaus futbolininko karjerą. Net dvidešimties klubų per 20 metų spalvas gynęs saugas su dviem komandomis sezono nebaigė – 2010 m. su Vilniaus „Vėtra“ ir šiemet su Vilniaus REO. 1995 metais debiutavęs Lietuvos rinktinėje jis sužaidė 41 rungtynes ir pelnė 7 įvarčius. Karjeros pabaigoje, T.Ražanauskas ne kartą minėjo, kad tiek jis, tiek kiti REO žaidėjai jautėsi niekam nereikalingi, tad žaisti toliau ir laukti geresnių laikų nematė prasmės.
- Tomai, kas blogiau: jaustis niekam nereikalingam, bet būti klube ar būti apskritai be klubo? – futbolas.lt paklausė dabar jau buvusio futbolininko.
- Neaišku, kas čia geriau, kas blogiau, nes abu variantai tikrai nėra patys geriausi.
- Kada galutinai su komanda nusprendėte, kad reikia dėti tašką? Buvo kažkoks lemiamas veiksnys?
- Kokia prasmė kažką tęsti, kai esi absoliučiai niekam nereikalingas? Daug anksčiau visi kartu apie tai pagalvodavome, o galutinai nusprendėme tada, kai turėjome vykti į Pakruojį. Po rungtynių su „Šiauliais“ dar galvojome, kad gal dar verta palaukti, bet prabėgo kelios dienos, o absoliučiai niekas nepasikeitė.
- Tomai, tavo asmenine nuomone, kas šioje situacijoje kaltesnis: LFF ar REO?
- Nežinau. Bet faktas, kad, tarkime, dėl regioninės lygos jau seniai turėjo būti nuspręsta, kas dalyvaus, o kas ne. Kitas dalykas – naųjų žaidėjų registracija. Manau, kad tai yra LFF santykių aiškinimasis su klubu. Tikrai nemanau, kad visi klubai yra atsiskaitę už teisėjavimą.
- Buvo kasdien treniruotės, normalus režimas ir per dieną nieko nebeliko. Ką veikti tokioje situacijoje?
- Reikia treniruotis toliau. Juk gali tą daryti su draugais. Be to, daugiau laisvesnio laiko lieka šeimai. Kalbu apie kitus žaidėjus, o man tie trys mėnesiai.. Jie nieko nebūtų pakeitę.
- Ar tai reiškia, kad REO buvo paskutinė Tomo Ražanausko karjeros stotelė?
- Jokių klubų pasiūlymų nebelaukiu, suprantu, kad atėjo laikas užsiimti kita veikla. Kalbant apie profesionalaus futbolininko karjerą, manau, kad tai yra taškas, nes dirbti tokiu režimu, kokiu dirbome, jau nebenorėčiau.
- Gal teko bendrauti su kitais REO žaidėjais? Kaip jiems sekasi?
- Blogai sekasi. Jų niekas net negalės registruoti, kol nebus oficialaus sprendimo, kad tokio klubo, kaip REO, nėra. Žmonės išmesti, kaip į gatvę.
- Tai reikėjo į A lygą priimti klubą be licencijos ar nereikėjo?
- Šiaip jau daug ko nereikėtų leisti į A lygą, bet jei jau leidote dalyvauti, tai leiskite ir užbaigti sezoną. Juk prieš sezoną buvo aišku, kad klube yra ne viskas gerai, tai kodėl kabliukų yra ieškoma dabar, o ne tada? Jei jau tokia geležinė tvarka, tai tegul visi prieš sezoną sumoka už teisėjavimą ir visiems viskas bus aišku. Susimoki – dalyvauji, nesusimoki – nedalyvauji. Jei tavo biudžetas viršija kontraktų sumas, tai irgi negali leisti dalyvauti.. kaip visame pasaulyje. O pas mus pradedi dalyvauti ir tik tada jie pradeda ieškoti pinigų. Kaip tokioms komandoms gali leisti dalyvauti? Aš nekalbu apie REO, aš kalbu apie visus kitus. Juk tiek “Taure”, tiek daugelyje kitų komandų yra problemų ir, nemanau, kad jos viską išmoka. Jeigu norite, kad būtų normali lyga, darykite mėgėjų lygą ir viskas – žmonės dirbs, o futbolą žais savo malonumui. Čia tik mano nuomonė.
http://www.futbolas.lt/naujiena/tra-anauskas-baigia-profesionalaus-futbolininko-karjer" onclick="window.open(this.href);return false;
Aurimas Budraitis
REO klubui pasitraukus iš A lygos pirmenybių, vyriausias šios ekipos žaidėjas 36 metų Tomas Ražanauskas nusprendė baigti profesionalaus futbolininko karjerą. Net dvidešimties klubų per 20 metų spalvas gynęs saugas su dviem komandomis sezono nebaigė – 2010 m. su Vilniaus „Vėtra“ ir šiemet su Vilniaus REO. 1995 metais debiutavęs Lietuvos rinktinėje jis sužaidė 41 rungtynes ir pelnė 7 įvarčius. Karjeros pabaigoje, T.Ražanauskas ne kartą minėjo, kad tiek jis, tiek kiti REO žaidėjai jautėsi niekam nereikalingi, tad žaisti toliau ir laukti geresnių laikų nematė prasmės.
- Tomai, kas blogiau: jaustis niekam nereikalingam, bet būti klube ar būti apskritai be klubo? – futbolas.lt paklausė dabar jau buvusio futbolininko.
- Neaišku, kas čia geriau, kas blogiau, nes abu variantai tikrai nėra patys geriausi.
- Kada galutinai su komanda nusprendėte, kad reikia dėti tašką? Buvo kažkoks lemiamas veiksnys?
- Kokia prasmė kažką tęsti, kai esi absoliučiai niekam nereikalingas? Daug anksčiau visi kartu apie tai pagalvodavome, o galutinai nusprendėme tada, kai turėjome vykti į Pakruojį. Po rungtynių su „Šiauliais“ dar galvojome, kad gal dar verta palaukti, bet prabėgo kelios dienos, o absoliučiai niekas nepasikeitė.
- Tomai, tavo asmenine nuomone, kas šioje situacijoje kaltesnis: LFF ar REO?
- Nežinau. Bet faktas, kad, tarkime, dėl regioninės lygos jau seniai turėjo būti nuspręsta, kas dalyvaus, o kas ne. Kitas dalykas – naųjų žaidėjų registracija. Manau, kad tai yra LFF santykių aiškinimasis su klubu. Tikrai nemanau, kad visi klubai yra atsiskaitę už teisėjavimą.
- Buvo kasdien treniruotės, normalus režimas ir per dieną nieko nebeliko. Ką veikti tokioje situacijoje?
- Reikia treniruotis toliau. Juk gali tą daryti su draugais. Be to, daugiau laisvesnio laiko lieka šeimai. Kalbu apie kitus žaidėjus, o man tie trys mėnesiai.. Jie nieko nebūtų pakeitę.
- Ar tai reiškia, kad REO buvo paskutinė Tomo Ražanausko karjeros stotelė?
- Jokių klubų pasiūlymų nebelaukiu, suprantu, kad atėjo laikas užsiimti kita veikla. Kalbant apie profesionalaus futbolininko karjerą, manau, kad tai yra taškas, nes dirbti tokiu režimu, kokiu dirbome, jau nebenorėčiau.
- Gal teko bendrauti su kitais REO žaidėjais? Kaip jiems sekasi?
- Blogai sekasi. Jų niekas net negalės registruoti, kol nebus oficialaus sprendimo, kad tokio klubo, kaip REO, nėra. Žmonės išmesti, kaip į gatvę.
- Tai reikėjo į A lygą priimti klubą be licencijos ar nereikėjo?
- Šiaip jau daug ko nereikėtų leisti į A lygą, bet jei jau leidote dalyvauti, tai leiskite ir užbaigti sezoną. Juk prieš sezoną buvo aišku, kad klube yra ne viskas gerai, tai kodėl kabliukų yra ieškoma dabar, o ne tada? Jei jau tokia geležinė tvarka, tai tegul visi prieš sezoną sumoka už teisėjavimą ir visiems viskas bus aišku. Susimoki – dalyvauji, nesusimoki – nedalyvauji. Jei tavo biudžetas viršija kontraktų sumas, tai irgi negali leisti dalyvauti.. kaip visame pasaulyje. O pas mus pradedi dalyvauti ir tik tada jie pradeda ieškoti pinigų. Kaip tokioms komandoms gali leisti dalyvauti? Aš nekalbu apie REO, aš kalbu apie visus kitus. Juk tiek “Taure”, tiek daugelyje kitų komandų yra problemų ir, nemanau, kad jos viską išmoka. Jeigu norite, kad būtų normali lyga, darykite mėgėjų lygą ir viskas – žmonės dirbs, o futbolą žais savo malonumui. Čia tik mano nuomonė.
2012-08-29 13:49 · #30999
Tomui Ražanauskui reiks šlovės galerija kurti, šio žaidėjo karjera iš ties įspudinga.Vis dar gera forma palaikė ir žaisdamas už Vilniaus REO, buvo vienas geriausiu žaidėjų.Tai saugas kuris dar ilgai išliks futbolo gerbėjų atmintyje, kaip puikus futbolo žaidėjas.Sakome didelį AČIŪ TAU TOMAI UŽ ATSIDAVIMĄ IR LINKIME VISOKERIOPOS SĖKMĖS TOLESNIAME GYVENIME.
2012-08-29 13:56 · #31000
- Žinoma.
Tomui Ražanauskui reiks šlovės galerija kurti
- Žinoma.
2012-08-29 17:51 · #31006
36 metai jau, nebejauniklis, gali baigti karjera aukstai pakeles galva. Tos vetra ir reo, jauciu, pagadino nervus jam.
2012-08-30 08:50 · #31011
"Sporto objektai turi būti brangūs"
http://www.sportas.info/naujienos/13458-sporto_objektai_turi_buti_brangus.html" onclick="window.open(this.href);return false;
2012 m. rugpjučio 29 d. 18:19
„Lietuvos sportininkai Londono olimpinėse žaidynėse pasirodė labai gerai. Net ir tie, kurie neužėmė prizinių vietų. Lietuva parodė, kiek daug maža, bet didi šalis gali pasiekti sporto srityje ir kiek gerų atletų turi. Šios žaidynės įrodė ir tai, kad vien prognozėmis remtis neverta. Numatyti galima nebent patyrusių, ne vienus metus aukščiausio lygio varžybose dalyvaujančių atletų rezultatus. Ir net tokiu atveju galima apsirikti. O Rūta Meilutytė parodė, kad galima ir „pirmo šūvio“ teorija – kai atsiranda sportininkė, kuriai medalis neprognozuojamas, o ji „iššauna“ taip, kad tampa geriausia pasaulyje. Tai – didžiulis stebuklas. Man labai džiugu, kad Lietuvoje yra tokių talentų ir įvyksta tokių stebuklų. Tai labai didelis ne tik pačių sportininkų laimėjimas, bet ir visos valstybės. Medaliai suteikė daugybę džiaugsmo visiems Lietuvos žmonėms. Jiems reikia tokių laimėjimų. Tikrai nežinau dar viešesnės erdvės Lietuvos vardui garsinti nei olimpinės žaidynės. Į olimpinių žaidynių atidarymą susirenka daugybės valstybių vadovai, monarchai, princai. Negaliu įvardyti kito tokio renginio, kuris domintų tiek įvairių socialinių sluoksnių.
Po žaidynių sportininkai pareiškė nepasitenkinimą treniravimosi sąlygomis. Žinoma, jos visąlaik gali būti geresnės. Tačiau tai susiję ne tik su sportu, bet ir su visos valstybės ekonomine padėtimi. O sąlygos palengva gerėja. Pažiūrėkime, kiek jau yra atidaryta nedidelių baseinų, dar šiemet duris atvers „Girstučio“ baseinas, atitinkantis tarptautinius standartus. Lietuvoje tikrai negalime sukurti visoms sporto šakoms aukščiausio lygio infrastruktūros. Bet stengiamės, kiek įmanoma. Neseniai Palangoje treniravosi Kataro krepšinio rinktinė, o treniruotėms buvo išsinuomojusi „Švyturio“ areną Klaipėdoje. Vadinasi, investicijos į sporto objektus po truputį atsiperka. Druskininkuose statomas Olimpinis sportininkų rengimo centras. Investicijos milžiniškos. Bet ir ten galės atvažiuoti treniruotis įvairių šalių sportininkai, o tai – pajamų šaltinis. Kartu tai ir galimybė treniruotis mūsų šalies sportininkams. Kodėl Kataro krepšininkai atvažiuoja pas mus? Tikrai tai lemia ne infrastruktūra. Jie čia treniruojasi, nes gali sužaisti kontrolinius mačus su aukšto lygio komandomis. Vien infrastruktūros per maža. Reikia ir treniruočių partnerių. Kataro sportininkai atvažiuoja pas mus treniruotis žaisti krepšinį, lietuviai, kai namie šalta, keliauja į Katarą treniruotis šaudymo. Daugelis pamiršta, kad esame šiaurės šalis, kurios galimybes riboja klimato sąlygos.
Padėtis tikrai gerėja. Šiauliuose baigiamas rekonstruoti lengvosios atletikos maniežas. Į baseiną Pasvalyje atvažiuoja paplaukioti latviai. Aišku, jei finansavimas būtų didesnis, būtų galima dar daugiau objektų pastatyti ar atnaujinti. Investicijos į infrastruktūrą šiemet buvo sumažintos. Bet nemažinome finansavimo sportininkų pasirengimui varžyboms. Todėl nė viena federacija nesiskundė. Juk šiemet ne tik buvo išlaikytas praėjusių metų finansavimo lygis, o krepšinio, neėmusio nė cento, sąskaita finansavimas dar net padidėjo. Žinoma, negerai, kai sumažinamos lėšos infrastruktūrai. Nes amžinai statomi objektai yra labai nuostolingi. Todėl mūsų pozicija tokia: pradėjome objektą, pabaigėme, tada statome kitą. O ne taip: pradedame daugybę ir duodam po kelis šimtus tūkstančių kasmet. Sporto, kaip ir visi visuomeninės paskirties objektai, turi būti brangūs, nes turi būti kokybiški. O kokybę galima užtikrinti tik statant iš kokybiškų medžiagų. Toks objektas turi būti naudojamas labai ilgai. Jei Vilniuje bus pastatytas Tūkstantmečio nacionalinis stadionas, tai toks jo pavadinimas bus ne dėl tol, kad statė tūkstantį metų. O dėl to, kad kitas toks stadionas bus statomas tik po tūkstančio metų.
Sporto infrastruktūros savininkai Lietuvoje dažniausiai yra savivaldybės. Valstybė gali prisidėti lėšomis, kai savivaldybė to taip pat nori. Savivaldybės indėlis parodo, kiek to objekto reikia miesto bendruomenei. Puikūs Lietuvos sportininkų rezultatai tikrai pagerins sąlygas ateities kartoms. Būtent jie užtikrina, kad sportas neatsidurs šešėlyje. Be to, sporto bazių reikia ne tik didelio sportinio meistriškumo atletams, bet ir visiems žmonėms, norintiems palaikyti fizinį aktyvumą. Kai per Londono olimpines žaidynes suomiai atėjo manęs pasveikinti su R. Meilutytės pergale, paklausė: „Kur jūs tokių talentų randate?“ Juokaudamas atsakiau: „Mūsų maža šalis, turime tik vieną baseiną, tai lengva rasti geriausius. Kai yra daug baseinų, gali nepastebėti...“ Londone pajutau solidarumą – estų, latvių, suomių. Mūsų regiono, kaimynų. Jie nuoširdžiai džiaugėsi visais mūsų medaliais. Mačiau, kaip audringai būrys estų palaikė Lietuvos krepšininkus per rungtynes su amerikiečiais. Todėl net nelyginu, kiek estai ar latviai iškovojo medalių. Reikia tik džiaugtis, kad ne tik mes, bet ir mūsų kaimynai laimi medalių.“
http://www.sportas.info/naujienos/13458-sporto_objektai_turi_buti_brangus.html" onclick="window.open(this.href);return false;
2012 m. rugpjučio 29 d. 18:19
„Lietuvos sportininkai Londono olimpinėse žaidynėse pasirodė labai gerai. Net ir tie, kurie neužėmė prizinių vietų. Lietuva parodė, kiek daug maža, bet didi šalis gali pasiekti sporto srityje ir kiek gerų atletų turi. Šios žaidynės įrodė ir tai, kad vien prognozėmis remtis neverta. Numatyti galima nebent patyrusių, ne vienus metus aukščiausio lygio varžybose dalyvaujančių atletų rezultatus. Ir net tokiu atveju galima apsirikti. O Rūta Meilutytė parodė, kad galima ir „pirmo šūvio“ teorija – kai atsiranda sportininkė, kuriai medalis neprognozuojamas, o ji „iššauna“ taip, kad tampa geriausia pasaulyje. Tai – didžiulis stebuklas. Man labai džiugu, kad Lietuvoje yra tokių talentų ir įvyksta tokių stebuklų. Tai labai didelis ne tik pačių sportininkų laimėjimas, bet ir visos valstybės. Medaliai suteikė daugybę džiaugsmo visiems Lietuvos žmonėms. Jiems reikia tokių laimėjimų. Tikrai nežinau dar viešesnės erdvės Lietuvos vardui garsinti nei olimpinės žaidynės. Į olimpinių žaidynių atidarymą susirenka daugybės valstybių vadovai, monarchai, princai. Negaliu įvardyti kito tokio renginio, kuris domintų tiek įvairių socialinių sluoksnių.
Po žaidynių sportininkai pareiškė nepasitenkinimą treniravimosi sąlygomis. Žinoma, jos visąlaik gali būti geresnės. Tačiau tai susiję ne tik su sportu, bet ir su visos valstybės ekonomine padėtimi. O sąlygos palengva gerėja. Pažiūrėkime, kiek jau yra atidaryta nedidelių baseinų, dar šiemet duris atvers „Girstučio“ baseinas, atitinkantis tarptautinius standartus. Lietuvoje tikrai negalime sukurti visoms sporto šakoms aukščiausio lygio infrastruktūros. Bet stengiamės, kiek įmanoma. Neseniai Palangoje treniravosi Kataro krepšinio rinktinė, o treniruotėms buvo išsinuomojusi „Švyturio“ areną Klaipėdoje. Vadinasi, investicijos į sporto objektus po truputį atsiperka. Druskininkuose statomas Olimpinis sportininkų rengimo centras. Investicijos milžiniškos. Bet ir ten galės atvažiuoti treniruotis įvairių šalių sportininkai, o tai – pajamų šaltinis. Kartu tai ir galimybė treniruotis mūsų šalies sportininkams. Kodėl Kataro krepšininkai atvažiuoja pas mus? Tikrai tai lemia ne infrastruktūra. Jie čia treniruojasi, nes gali sužaisti kontrolinius mačus su aukšto lygio komandomis. Vien infrastruktūros per maža. Reikia ir treniruočių partnerių. Kataro sportininkai atvažiuoja pas mus treniruotis žaisti krepšinį, lietuviai, kai namie šalta, keliauja į Katarą treniruotis šaudymo. Daugelis pamiršta, kad esame šiaurės šalis, kurios galimybes riboja klimato sąlygos.
Padėtis tikrai gerėja. Šiauliuose baigiamas rekonstruoti lengvosios atletikos maniežas. Į baseiną Pasvalyje atvažiuoja paplaukioti latviai. Aišku, jei finansavimas būtų didesnis, būtų galima dar daugiau objektų pastatyti ar atnaujinti. Investicijos į infrastruktūrą šiemet buvo sumažintos. Bet nemažinome finansavimo sportininkų pasirengimui varžyboms. Todėl nė viena federacija nesiskundė. Juk šiemet ne tik buvo išlaikytas praėjusių metų finansavimo lygis, o krepšinio, neėmusio nė cento, sąskaita finansavimas dar net padidėjo. Žinoma, negerai, kai sumažinamos lėšos infrastruktūrai. Nes amžinai statomi objektai yra labai nuostolingi. Todėl mūsų pozicija tokia: pradėjome objektą, pabaigėme, tada statome kitą. O ne taip: pradedame daugybę ir duodam po kelis šimtus tūkstančių kasmet. Sporto, kaip ir visi visuomeninės paskirties objektai, turi būti brangūs, nes turi būti kokybiški. O kokybę galima užtikrinti tik statant iš kokybiškų medžiagų. Toks objektas turi būti naudojamas labai ilgai. Jei Vilniuje bus pastatytas Tūkstantmečio nacionalinis stadionas, tai toks jo pavadinimas bus ne dėl tol, kad statė tūkstantį metų. O dėl to, kad kitas toks stadionas bus statomas tik po tūkstančio metų.
Sporto infrastruktūros savininkai Lietuvoje dažniausiai yra savivaldybės. Valstybė gali prisidėti lėšomis, kai savivaldybė to taip pat nori. Savivaldybės indėlis parodo, kiek to objekto reikia miesto bendruomenei. Puikūs Lietuvos sportininkų rezultatai tikrai pagerins sąlygas ateities kartoms. Būtent jie užtikrina, kad sportas neatsidurs šešėlyje. Be to, sporto bazių reikia ne tik didelio sportinio meistriškumo atletams, bet ir visiems žmonėms, norintiems palaikyti fizinį aktyvumą. Kai per Londono olimpines žaidynes suomiai atėjo manęs pasveikinti su R. Meilutytės pergale, paklausė: „Kur jūs tokių talentų randate?“ Juokaudamas atsakiau: „Mūsų maža šalis, turime tik vieną baseiną, tai lengva rasti geriausius. Kai yra daug baseinų, gali nepastebėti...“ Londone pajutau solidarumą – estų, latvių, suomių. Mūsų regiono, kaimynų. Jie nuoširdžiai džiaugėsi visais mūsų medaliais. Mačiau, kaip audringai būrys estų palaikė Lietuvos krepšininkus per rungtynes su amerikiečiais. Todėl net nelyginu, kiek estai ar latviai iškovojo medalių. Reikia tik džiaugtis, kad ne tik mes, bet ir mūsų kaimynai laimi medalių.“
2012-09-06 14:51 · #31280
Bunda Lietuvos futbolo bendruomenė?
http://kauno.diena.lt/naujienos/sportas/bunda-lietuvos-futbolo-bendruomene-447139#axzz25goaKh7e" onclick="window.open(this.href);return false;
Paskelbta 2012-09-06, 12:55
Mantas Stankevičius
[email protected]
„Futbolo bendruomenė“ – tokiu vardu spaudos konferenciją organizavęs treneris, praeityje garsus Lietuvos futbolininkas Valdas Ivanauskas, kvietė prisijungti prie naujų Lietuvos futbolo knygos puslapių rašymo.
Giliausia duobė
„Paskutiniai šio pusmečio įvykiai Lietuvos futbole netenkina futbolo bendruomenės, – sakė buvęs „Žalgirio“ žaidėjas Valdas Ivanauskas. – Negalime daugiau tylėti. Skaudžiausia yra tai, kad LFF vadovui J. Kvedarui pareikšti įtarimai yra susiję su tokiomis tarptautinėmis organizacijomis kaip UEFA ir FIFA, kurios rūpinasi mūsų šalies futbolu. J. Kvedarui yra pateikti kaltinimai neteisėtu praturtėjimu, pasisavinant pinigus iš tų pačių tarptautinių organizacijų“. V. Ivanauskas ne vieną kartą žurnalistams pakartojo, kad kalba ne tik savo vardu. „Tai nėra asmeninis interesas. Kalbu visos futbolo bendruomenės, sirgalių, kurie yra suinteresuoti, kad futbolas nesmuktų žemyn, vardu. Šiuo metu esame tokioje gilioje duobėje, kad giliau kasti jau būtų neįmanoma. Išlipti iš jos bus tikrai nelengva, - kalbėjo ilgametis rinktinės žaidėjas. – Prireiks laiko, tačiau išbristi dar turime šansą. Žodis „aš“ ruošiantis kopimui iš duobės netinka. Vienas iš duobės niekas neišlips, todėl sakome „mes“ – futbolo bendruomenė. Jai priklauso autoritetingi žmonės, kurie buvo neteisėtai išstumti iš gelbėjimo valties“.
Laukia tarptautinės pagalbos
V. Ivanauskas išsakė bendruomenės nuomonę: „J. Kvedaras kompromituoja Lietuvos futbolą. Jo veiksmai daro žalą futbolui“. Penktadienį įvyks neeilinis LFF vykdomojo komiteto posėdis, kuriame dalyvaus ir UEFA ir FIFA atstovai. „Mes netikime, kad dabartinis vykdomasis komitetas yra savarankiškas ir jo priimti sprendimai gali būti skaidrūs, – ketvirtadienį kalbėjo V. Ivanauskas. – Žinome, kad sprendimai turi būti priimti kitų asmenų. Norime, kad J. Kvedaras gerbtų teismo sprendimą, jaustųsi atsakingas prieš futbolo bendruomenę ir atsistatydintų. Norime, kad LFF būtų išvalyta nuo korumpuotų funkcionierių, siejamų su kriminaliniu pasauliu. Tai nėra lozungai. Tai mūsų norai: užverskime senus Lietuvos futbolo puslapius ir pradėkime nuo naujo balto lapo. Kitos išeities nėra“. Dar vienas V. Ivanausko lūpomis nuskambėjęs Lietuvos futbolo bendruomenės noras: „Norime, kad UEFA ir FIFA sudarytų darbo grupę, kuri paruoštų naujus LFF įstatymus, kurie užtikrintų skaidrią veiklą“.
Nemato ateities
„Mūsų futbole – liūdni reikalai. Tačiau jie jau seniai brendo. Niekada Lietuvos futbole nebuvo skaidrumo. Dabar turime mokėti savo kailiu už dvidešimties metų kažkieno įdirbį, - kalbėjo buvęs žalgirietis Rimantas Turskis. – Šioje spaudoje konferencijoje dabar sėdi žmonės, kurie kūrė Lietuvos futbolą, o jį valdo tie, kurie nieko jame nesupranta. Tokių dalykų negali būti. Manau, kad blogiau vadovauti negu yra vadovaujama dabar neįmanoma“. Ilgametis Lietuvos rinktinės narys Tomas Ražanauskas pabrėžė, kad susidariusi padėtis tikrai netenkina nei žaidėjų, nei trenerių. „Norėtųsi ką nors nuveikti Lietuvos futbolui. Tai ką, turime, nė vieno iš mūsų netenkina. Teko bendrauti su sporto mokyklų treneriais. Jie treniruoja po dvidešimt vaikų penkių kvadratinių metrų plote. Nemanau, kad tokiomis sąlygomis Lietuvoje gali užaugti naujojo futbolo karta, - piktinosi žaidėjas. – Reikia kažką daryti. Neturime stadionų. Žinote, aš svajojau apie stadioną Šeškinėje, kai jis tik buvo pradėtas statyti. Maniau, kad pačiam dar teks jame žaisti, o dabar aš jau nebežaidžiu, o matau tuos pačius griuvėsius“.
http://kauno.diena.lt/naujienos/sportas/bunda-lietuvos-futbolo-bendruomene-447139#axzz25goaKh7e" onclick="window.open(this.href);return false;
Paskelbta 2012-09-06, 12:55
Mantas Stankevičius
[email protected]
„Futbolo bendruomenė“ – tokiu vardu spaudos konferenciją organizavęs treneris, praeityje garsus Lietuvos futbolininkas Valdas Ivanauskas, kvietė prisijungti prie naujų Lietuvos futbolo knygos puslapių rašymo.
Giliausia duobė
„Paskutiniai šio pusmečio įvykiai Lietuvos futbole netenkina futbolo bendruomenės, – sakė buvęs „Žalgirio“ žaidėjas Valdas Ivanauskas. – Negalime daugiau tylėti. Skaudžiausia yra tai, kad LFF vadovui J. Kvedarui pareikšti įtarimai yra susiję su tokiomis tarptautinėmis organizacijomis kaip UEFA ir FIFA, kurios rūpinasi mūsų šalies futbolu. J. Kvedarui yra pateikti kaltinimai neteisėtu praturtėjimu, pasisavinant pinigus iš tų pačių tarptautinių organizacijų“. V. Ivanauskas ne vieną kartą žurnalistams pakartojo, kad kalba ne tik savo vardu. „Tai nėra asmeninis interesas. Kalbu visos futbolo bendruomenės, sirgalių, kurie yra suinteresuoti, kad futbolas nesmuktų žemyn, vardu. Šiuo metu esame tokioje gilioje duobėje, kad giliau kasti jau būtų neįmanoma. Išlipti iš jos bus tikrai nelengva, - kalbėjo ilgametis rinktinės žaidėjas. – Prireiks laiko, tačiau išbristi dar turime šansą. Žodis „aš“ ruošiantis kopimui iš duobės netinka. Vienas iš duobės niekas neišlips, todėl sakome „mes“ – futbolo bendruomenė. Jai priklauso autoritetingi žmonės, kurie buvo neteisėtai išstumti iš gelbėjimo valties“.
Laukia tarptautinės pagalbos
V. Ivanauskas išsakė bendruomenės nuomonę: „J. Kvedaras kompromituoja Lietuvos futbolą. Jo veiksmai daro žalą futbolui“. Penktadienį įvyks neeilinis LFF vykdomojo komiteto posėdis, kuriame dalyvaus ir UEFA ir FIFA atstovai. „Mes netikime, kad dabartinis vykdomasis komitetas yra savarankiškas ir jo priimti sprendimai gali būti skaidrūs, – ketvirtadienį kalbėjo V. Ivanauskas. – Žinome, kad sprendimai turi būti priimti kitų asmenų. Norime, kad J. Kvedaras gerbtų teismo sprendimą, jaustųsi atsakingas prieš futbolo bendruomenę ir atsistatydintų. Norime, kad LFF būtų išvalyta nuo korumpuotų funkcionierių, siejamų su kriminaliniu pasauliu. Tai nėra lozungai. Tai mūsų norai: užverskime senus Lietuvos futbolo puslapius ir pradėkime nuo naujo balto lapo. Kitos išeities nėra“. Dar vienas V. Ivanausko lūpomis nuskambėjęs Lietuvos futbolo bendruomenės noras: „Norime, kad UEFA ir FIFA sudarytų darbo grupę, kuri paruoštų naujus LFF įstatymus, kurie užtikrintų skaidrią veiklą“.
Nemato ateities
„Mūsų futbole – liūdni reikalai. Tačiau jie jau seniai brendo. Niekada Lietuvos futbole nebuvo skaidrumo. Dabar turime mokėti savo kailiu už dvidešimties metų kažkieno įdirbį, - kalbėjo buvęs žalgirietis Rimantas Turskis. – Šioje spaudoje konferencijoje dabar sėdi žmonės, kurie kūrė Lietuvos futbolą, o jį valdo tie, kurie nieko jame nesupranta. Tokių dalykų negali būti. Manau, kad blogiau vadovauti negu yra vadovaujama dabar neįmanoma“. Ilgametis Lietuvos rinktinės narys Tomas Ražanauskas pabrėžė, kad susidariusi padėtis tikrai netenkina nei žaidėjų, nei trenerių. „Norėtųsi ką nors nuveikti Lietuvos futbolui. Tai ką, turime, nė vieno iš mūsų netenkina. Teko bendrauti su sporto mokyklų treneriais. Jie treniruoja po dvidešimt vaikų penkių kvadratinių metrų plote. Nemanau, kad tokiomis sąlygomis Lietuvoje gali užaugti naujojo futbolo karta, - piktinosi žaidėjas. – Reikia kažką daryti. Neturime stadionų. Žinote, aš svajojau apie stadioną Šeškinėje, kai jis tik buvo pradėtas statyti. Maniau, kad pačiam dar teks jame žaisti, o dabar aš jau nebežaidžiu, o matau tuos pačius griuvėsius“.
2012-09-06 15:41 · #31281
Atgailaujantis L. Varanavičius: „Gaila, kad anksčiau neatsikračiau J. Kvedaru“
Modestas Krukauskas
http://www.lrytas.lt/-13469291681346747137-atgailaujantis-l-varanavi%C4%8Dius-gaila-kad-anks%C4%8Diau-neatsikra%C4%8Diau-j-kvedaru.htm" onclick="window.open(this.href);return false;
2012-09-06 14:11
„Jokių sąmokslo teorijų nėra. Tikrai nežadu sugrįžti į Lietuvos futbolo federaciją ir nebūsiu jos vadovu“, - portalui lrytas.lt sakė Liutauras Varanavičius, kuris paneigė žiniasklaidoje pasirodžiusius pranešimus, esą jis gali sugrįžti į Lietuvos futbolo federacijos (LFF) prezidento postą. Nuo 2000-ųjų iki 2012 metų futbolui vadovavęs L. Varanavičius mano, kad jo padarytų klaidų galimi naujieji futbolo vedliai neturėtų kartoti – buvusią LFF komandą reikia atleisti ir remtis naujais žmonėmis. Šią savaitę paaiškėjo, kad dabartinis LFF vadovas Julius Kvedaras, kuris šių metų pavasarį pakeitė būtent L. Varanavičių, yra patekęs į teisėsaugininkų akiratį dėl galimo UEFA skiriamų lėšų grobstymo. Anot žiniasklaidos, su nusikalstamu pasauliu siejamas LFF vadovas J. Kvedaras teismo yra nušalintas iš pareigų net pusei metų.
„Savo poziciją dėl vadovavimo Lietuvos futbolo federacijai aš pareiškiau dar šių metų pavasarį, kai pasitraukiau iš kovos dėl LFF prezidento posto ir jos nekeisiu. Mane tenkina tas darbas, kurį dabar dirbu, tačiau buvusios darbovietės šleifas mane vis dar persekioja“,- sakė 12 metų šalies futbolui vadovavęs L. Varanavičius. Buvęs LFF prezidentas po sportinės veiklos metų vėl sugrįžo prie buvusio užsiėmimo – darbo bankinėje sferoje. Prieš tapdamas LFF prezidentu ir jau sėdėdamas vadovo kėdėje A. Varanavičius suderino šį darbą su atsakinga veikla akcinėse bendrovėse - „Ūkio bankas“ bei „Ūkio banko investicinės grupė“ ir jiems priklausančiuose padaliniuose. „Dabar galiu tik liūdnai prisipažinti, jog savo laiku padariau klaidų ir neatsikračiau tam tikrais žmonėmis federacijoje. Jaučiu dėl to kaltę“, - aiškino L. Varanavičius.
- Apie kuriuos žmones kalbate? - lrytas.lt paklausė L. Varanavičiaus.
- Apie nemažą dalį federacijos žmonių. Iš principo, dabar turėtų ateiti visiškai nauji žmonės, kad sugebėtų ištraukti LFF iš problemų liūno. Turėjau ir su J. Kvedaru atsisveikinti, jį atleisti – LFF turi dirbti tik profesionalai.
- Kodėl to nepadarėte?
- Ateidamas į federacija galvojau, jog galėsiu „perlaužti“ dirbusių joje žmonių mąstymą. Buvau įsitikinęs, kad nebūtina atleisti su buvusiu vadovu dirbusius darbuotojus ir rinkti naują komandą. Bet tai buvo mano nuomonė, o gyvenimas parodė kai ką kitą. Domėjausi labiau tarptautine veikla, o namų darbai krito ant mano padėjėjų pečių, kurie elgėsi taip, kaip jiems atrodė. Aš nesiteisinu, aš tik konstatuoju...
- Kokią išeitį matote iš susidariusios situacijos LFF?
- Nauji rinkimai. Manau, penktadienį apie tai jau turėtų kalbėti į Lietuvą atvyksiantys UEFA delegatai – prieš ar po mūsų šalies futbolininkų dvikovos pasaulio futbolo atrankos varžybose su slovakais. Tik prieš rinkimus reikėtų pakeisti įstatus – juk dabar dalis balso teisę per LFF rinkimus turintys delegatai yra ir LFF vykdomojo komiteto nariai, federacijos darbuotojai, kurie gauna algas, tad naujų vėjų tikrai nesulauksime.
- Jūs tikite, kad iš LFF buvo grobiami pinigai?
- Kol kas niekas į tai neatsakė. Pagrindinis klausimas – kur tos lėšos ir kaip buvo jos naudojamos.
- Kas labiausiai jus pykdė po to, kai pasitraukėte iš LFF būstinės?
- Tai, kad per gyvenimą nė vieno cento neuždirbę žmonės įsakinėja tiems, kurie duoda tuos pinigus futbolui. Federacijoje kalbėti turi ne tie, kurie ima ir išleidžia pinigus, o tie, kurie juos duoda. Dabar nė vienas šalies komandų rėmėjas LFF neturi jokio žodžio teisės.
Modestas Krukauskas
http://www.lrytas.lt/-13469291681346747137-atgailaujantis-l-varanavi%C4%8Dius-gaila-kad-anks%C4%8Diau-neatsikra%C4%8Diau-j-kvedaru.htm" onclick="window.open(this.href);return false;
2012-09-06 14:11
„Jokių sąmokslo teorijų nėra. Tikrai nežadu sugrįžti į Lietuvos futbolo federaciją ir nebūsiu jos vadovu“, - portalui lrytas.lt sakė Liutauras Varanavičius, kuris paneigė žiniasklaidoje pasirodžiusius pranešimus, esą jis gali sugrįžti į Lietuvos futbolo federacijos (LFF) prezidento postą. Nuo 2000-ųjų iki 2012 metų futbolui vadovavęs L. Varanavičius mano, kad jo padarytų klaidų galimi naujieji futbolo vedliai neturėtų kartoti – buvusią LFF komandą reikia atleisti ir remtis naujais žmonėmis. Šią savaitę paaiškėjo, kad dabartinis LFF vadovas Julius Kvedaras, kuris šių metų pavasarį pakeitė būtent L. Varanavičių, yra patekęs į teisėsaugininkų akiratį dėl galimo UEFA skiriamų lėšų grobstymo. Anot žiniasklaidos, su nusikalstamu pasauliu siejamas LFF vadovas J. Kvedaras teismo yra nušalintas iš pareigų net pusei metų.
„Savo poziciją dėl vadovavimo Lietuvos futbolo federacijai aš pareiškiau dar šių metų pavasarį, kai pasitraukiau iš kovos dėl LFF prezidento posto ir jos nekeisiu. Mane tenkina tas darbas, kurį dabar dirbu, tačiau buvusios darbovietės šleifas mane vis dar persekioja“,- sakė 12 metų šalies futbolui vadovavęs L. Varanavičius. Buvęs LFF prezidentas po sportinės veiklos metų vėl sugrįžo prie buvusio užsiėmimo – darbo bankinėje sferoje. Prieš tapdamas LFF prezidentu ir jau sėdėdamas vadovo kėdėje A. Varanavičius suderino šį darbą su atsakinga veikla akcinėse bendrovėse - „Ūkio bankas“ bei „Ūkio banko investicinės grupė“ ir jiems priklausančiuose padaliniuose. „Dabar galiu tik liūdnai prisipažinti, jog savo laiku padariau klaidų ir neatsikračiau tam tikrais žmonėmis federacijoje. Jaučiu dėl to kaltę“, - aiškino L. Varanavičius.
- Apie kuriuos žmones kalbate? - lrytas.lt paklausė L. Varanavičiaus.
- Apie nemažą dalį federacijos žmonių. Iš principo, dabar turėtų ateiti visiškai nauji žmonės, kad sugebėtų ištraukti LFF iš problemų liūno. Turėjau ir su J. Kvedaru atsisveikinti, jį atleisti – LFF turi dirbti tik profesionalai.
- Kodėl to nepadarėte?
- Ateidamas į federacija galvojau, jog galėsiu „perlaužti“ dirbusių joje žmonių mąstymą. Buvau įsitikinęs, kad nebūtina atleisti su buvusiu vadovu dirbusius darbuotojus ir rinkti naują komandą. Bet tai buvo mano nuomonė, o gyvenimas parodė kai ką kitą. Domėjausi labiau tarptautine veikla, o namų darbai krito ant mano padėjėjų pečių, kurie elgėsi taip, kaip jiems atrodė. Aš nesiteisinu, aš tik konstatuoju...
- Kokią išeitį matote iš susidariusios situacijos LFF?
- Nauji rinkimai. Manau, penktadienį apie tai jau turėtų kalbėti į Lietuvą atvyksiantys UEFA delegatai – prieš ar po mūsų šalies futbolininkų dvikovos pasaulio futbolo atrankos varžybose su slovakais. Tik prieš rinkimus reikėtų pakeisti įstatus – juk dabar dalis balso teisę per LFF rinkimus turintys delegatai yra ir LFF vykdomojo komiteto nariai, federacijos darbuotojai, kurie gauna algas, tad naujų vėjų tikrai nesulauksime.
- Jūs tikite, kad iš LFF buvo grobiami pinigai?
- Kol kas niekas į tai neatsakė. Pagrindinis klausimas – kur tos lėšos ir kaip buvo jos naudojamos.
- Kas labiausiai jus pykdė po to, kai pasitraukėte iš LFF būstinės?
- Tai, kad per gyvenimą nė vieno cento neuždirbę žmonės įsakinėja tiems, kurie duoda tuos pinigus futbolui. Federacijoje kalbėti turi ne tie, kurie ima ir išleidžia pinigus, o tie, kurie juos duoda. Dabar nė vienas šalies komandų rėmėjas LFF neturi jokio žodžio teisės.
2012-09-07 14:16 · #31298
Futbolo gandų sūkuryje - Seimo nario pavardė
Ingvaras Butautas
2012 m. rugsėjo 7 d. 13:54
http://www.sportas.info/naujienos/13567-futbolo_gandu_sukuryje_seimo_nario_pavarde.html" onclick="window.open(this.href);return false;
[Paveikslėlis]
Ž. Šilgalis yra Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos narys
avgi.lt nuotr.
Penktadienį Lietuvos futbolo federacijos vykdomasis komitetas renkasi į savo posėdį. Jo programoje yra numatytas ir krizės LFF vadovybėje sprendimas. Šiuo metu Lietuvos futbolo federacija oficialiai yra be „galvos“ – Kauno apylinkės teismas prieš savaitę nutarė taikyti procesinio poveikio priemonę LFF prezidentui Juliui Kvedarui - šešių mėnesių laikotarpiui nušalinti jį nuo pareigų. J. Kvedarui pareikšti įtarimai galimai pasisavinus tarptautinių futbolo organizacijų pinigus, skirtus LFF projektams.
Į LFF VK posėdį pakviesti FIFA ir UEFA atstovai.
Po šio teismo sprendimo, suaktyvėjo futbolo opozicija. Įvairūs LFF vadovo oponentai reikalauja permainų Lietuvos futbole. Užkulisiuose kalbama, kad LFF vadovauti gali pradėti Seimo narys Žilvinas Šilgalis. Tvirtinama, kad jam VK turėtų suteikti LFF pirmojo viceprezidento pareigas, kurios būtų aukščiausios federacijos prezidento nušalinimo laikotarpiui. Pats Ž. Šilgalis nepaneigė tokios galimybės. „Mes visi žinome, kokia situacija dabar yra futbole. Aistros yra sukilusios, reikalaujama permainų. Futbolo bendruomenei yra reikalingas stabilizatorius. Jeigu futbolo bendruomenė nuspręstų, kad esu tinkamas to stabilizatoriaus vaidmeniui, aš imčiausi jo,“ – kalbėjo politikas. Ž. Šilgalis tvirtino nesąs susijęs nei su dabartine LFF vadovybe, nei su opozicija. Jis pabrėžė esąs neutralus šiame interesų ir nuomonių konflikte. „Matau, kad vyksta kova dėl postų. Ne dėl futbolo, o dėl postų. Pačiam futbolui būtų kur kas geriau, jeigu visos šios kovos aprimtų ir būtų galima surengti tikrus demokratinius rinkimus. Aš ir stengčiausi padėti futbolui tam laikotarpiui, kol aistros aprimtų tuos rinkimus būtų galima surengti,“ – kalbėjo Seimo narys. Anot politiko, "stabilizatoriaus" posto jam kol kas niekas nesiūlė. Apie tai jis kalbėjosi su nei LFF valdžiai, nei jų oponentams nepriklausančiais žmonėmis. „Mano aplinkoje yra daug žmonių, priklausančių tai futbolo bendruomenei. Jie nesiejami nei su LFF vadovybe, nei su opozicija. Kalbėjausi su jais ir išdėsčiau tai, ką dabar sakau,“ – tvirtino Ž. Šilgalis.
Ž. Šilgalis nėra svetimas sportui. Jis yra Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos narys, dažnai lankosi futbolo rungtynėse.
Ingvaras Butautas
2012 m. rugsėjo 7 d. 13:54
http://www.sportas.info/naujienos/13567-futbolo_gandu_sukuryje_seimo_nario_pavarde.html" onclick="window.open(this.href);return false;
[Paveikslėlis]
Ž. Šilgalis yra Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos narys
avgi.lt nuotr.
Penktadienį Lietuvos futbolo federacijos vykdomasis komitetas renkasi į savo posėdį. Jo programoje yra numatytas ir krizės LFF vadovybėje sprendimas. Šiuo metu Lietuvos futbolo federacija oficialiai yra be „galvos“ – Kauno apylinkės teismas prieš savaitę nutarė taikyti procesinio poveikio priemonę LFF prezidentui Juliui Kvedarui - šešių mėnesių laikotarpiui nušalinti jį nuo pareigų. J. Kvedarui pareikšti įtarimai galimai pasisavinus tarptautinių futbolo organizacijų pinigus, skirtus LFF projektams.
Į LFF VK posėdį pakviesti FIFA ir UEFA atstovai.
Po šio teismo sprendimo, suaktyvėjo futbolo opozicija. Įvairūs LFF vadovo oponentai reikalauja permainų Lietuvos futbole. Užkulisiuose kalbama, kad LFF vadovauti gali pradėti Seimo narys Žilvinas Šilgalis. Tvirtinama, kad jam VK turėtų suteikti LFF pirmojo viceprezidento pareigas, kurios būtų aukščiausios federacijos prezidento nušalinimo laikotarpiui. Pats Ž. Šilgalis nepaneigė tokios galimybės. „Mes visi žinome, kokia situacija dabar yra futbole. Aistros yra sukilusios, reikalaujama permainų. Futbolo bendruomenei yra reikalingas stabilizatorius. Jeigu futbolo bendruomenė nuspręstų, kad esu tinkamas to stabilizatoriaus vaidmeniui, aš imčiausi jo,“ – kalbėjo politikas. Ž. Šilgalis tvirtino nesąs susijęs nei su dabartine LFF vadovybe, nei su opozicija. Jis pabrėžė esąs neutralus šiame interesų ir nuomonių konflikte. „Matau, kad vyksta kova dėl postų. Ne dėl futbolo, o dėl postų. Pačiam futbolui būtų kur kas geriau, jeigu visos šios kovos aprimtų ir būtų galima surengti tikrus demokratinius rinkimus. Aš ir stengčiausi padėti futbolui tam laikotarpiui, kol aistros aprimtų tuos rinkimus būtų galima surengti,“ – kalbėjo Seimo narys. Anot politiko, "stabilizatoriaus" posto jam kol kas niekas nesiūlė. Apie tai jis kalbėjosi su nei LFF valdžiai, nei jų oponentams nepriklausančiais žmonėmis. „Mano aplinkoje yra daug žmonių, priklausančių tai futbolo bendruomenei. Jie nesiejami nei su LFF vadovybe, nei su opozicija. Kalbėjausi su jais ir išdėsčiau tai, ką dabar sakau,“ – tvirtino Ž. Šilgalis.
Ž. Šilgalis nėra svetimas sportui. Jis yra Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos narys, dažnai lankosi futbolo rungtynėse.
2012-09-07 15:28 · #31300
N.Kesmino straipsnis "Tamsių futbolo užkulisių šachmatai":
http://issuu.com/15min.lt/docs/15min-2012-09-07/12" onclick="window.open(this.href);return false;
http://issuu.com/15min.lt/docs/15min-2012-09-07/12" onclick="window.open(this.href);return false;
2012-09-07 15:31 · #31301
14.30 val. Futbolas.lt rašė:
Bet po dviejų valandų straipsnis redaguotas:
Futbolui laikinai vadovaus Ž.Šilgalis
http://www.futbolas.lt/naujiena/futbolui-laikinai-vadovaus-ilgalis" onclick="window.open(this.href);return false;
Teismo sprendimu nušalinus LFF prezidentą Julių Kvedarą, federacijai laikinai vadovaus politikas Žilvinas Šilgalis. Taip nuspręsta penktadienį vykusiame LFF vykdomojo komiteto posėdyje. Jo metu LFF viceprezidentu paskirtas Ž.Šilgalis. Pagal nuostatus, pareigų negalint eiti prezidentui, jį laikinai vaduoja viceprezidentas. Priminsime, kad J.Kvedaras nuo pareigų pusei metų buvo nušalintas praėjusią savaitę Kauno apylinkės teismo sprendimu. Funkcionierius įtariamas UEFA lėšų grobstymu. 42 metų politikas Ž.Šilgalis seime dirba Jaunimo ir sporto reikalų komisijoje.
Bet po dviejų valandų straipsnis redaguotas:
Futbolui laikinai vadovaus Ž.Šilgalis?
Teismo sprendimu nušalinus LFF prezidentą Julių Kvedarą, federacijai laikinai turėtų vadovauti politikas Žilvinas Šilgalis. Taip ketinama nuspręsti penktadienį vyksiančiame LFF vykdomojo komiteto posėdyje. Jo metu LFF viceprezidentu ketinama paskirti Ž.Šilgalį. Pagal nuostatus, pareigų negalint eiti prezidentui, jį laikinai vaduoja viceprezidentas. Priminsime, kad J.Kvedaras nuo pareigų pusei metų buvo nušalintas praėjusią savaitę Kauno apylinkės teismo sprendimu. Funkcionierius įtariamas UEFA lėšų grobstymu. 42 metų politikas Ž.Šilgalis seime dirba Jaunimo ir sporto reikalų komisijoje.
2012-09-07 17:10 · #31302
VRM aplankę UEFA ir FIFA atstovai pareiškė, kad dėl LFF veiklos kreipsis į Generalinę prokuratūrą
http://sportas.delfi.lt/abroad/vrm-aplanke-uefa-ir-fifa-atstovai-pareiske-kad-del-lff-veiklos-kreipsis-i-generaline-prokuratura.d?id=59469461" onclick="window.open(this.href);return false;
2012 m. rugsėjo 7 d. 16:59
[Paveikslėlis]
VRM apsilankė UEFA ir FIFA atstovai (Laimono Ciūnio nuotr.)
Penktadienį Vidaus reikalų ministerijoje (VRM) lankėsi Europos futbolo federacijų asociacijos (UEFA) generalinio direktoriaus pavaduotojas Theodore Theodoridis ir Tarptautinės futbolo federacijų asociacijos (FIFA) Plėtros departamento vadovė Europos šalių regionui Eva Pasquier. Svečiai susitiko su vidaus reikalų ministro patarėju Gintautu Babravičiumi bei VRM Viešojo saugumo politikos departamento direktoriumi Tomu Žilinsku ir aptarė Lietuvos futbolo federacijoje (LFF) susidariusią situaciją. Šiame susitikime taip pat dalyvavo LFF generalinis direktorius Edvinas Eimontas, Ministro Pirmininko patarėjas Mindaugas Špokas bei vieno iš UEFA komiteto narys Liutauras Varanavičius.
Susitikimo dalyviai apsikeitė informacija dėl pastarojo meto įvykių, susijusių su situacija LFF, ir sutarė ateityje konstruktyviai bendradarbiauti sprendžiant iškylančias problemas. Sutarta, kad UEFA, vykdydama savo pradėtą tyrimą, tiesiogiai kreipsis į Generalinę prokuratūrą dėl papildomos informacijos. VRM formuoja Lietuvos valstybės politiką kūno kultūros ir sporto srityje, jai pavesta pagal kompetenciją organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti šios politikos įgyvendinimą. VRM susirūpinusi dėl šiuo metu LFF susidariusios padėties, bet tikisi, kad Lietuvos futbolo bendruomenė suras tinkamiausią išeitį susiklosčiusioje situacijoje.
http://sportas.delfi.lt/abroad/vrm-aplanke-uefa-ir-fifa-atstovai-pareiske-kad-del-lff-veiklos-kreipsis-i-generaline-prokuratura.d?id=59469461" onclick="window.open(this.href);return false;
2012 m. rugsėjo 7 d. 16:59
[Paveikslėlis]
VRM apsilankė UEFA ir FIFA atstovai (Laimono Ciūnio nuotr.)
Penktadienį Vidaus reikalų ministerijoje (VRM) lankėsi Europos futbolo federacijų asociacijos (UEFA) generalinio direktoriaus pavaduotojas Theodore Theodoridis ir Tarptautinės futbolo federacijų asociacijos (FIFA) Plėtros departamento vadovė Europos šalių regionui Eva Pasquier. Svečiai susitiko su vidaus reikalų ministro patarėju Gintautu Babravičiumi bei VRM Viešojo saugumo politikos departamento direktoriumi Tomu Žilinsku ir aptarė Lietuvos futbolo federacijoje (LFF) susidariusią situaciją. Šiame susitikime taip pat dalyvavo LFF generalinis direktorius Edvinas Eimontas, Ministro Pirmininko patarėjas Mindaugas Špokas bei vieno iš UEFA komiteto narys Liutauras Varanavičius.
Susitikimo dalyviai apsikeitė informacija dėl pastarojo meto įvykių, susijusių su situacija LFF, ir sutarė ateityje konstruktyviai bendradarbiauti sprendžiant iškylančias problemas. Sutarta, kad UEFA, vykdydama savo pradėtą tyrimą, tiesiogiai kreipsis į Generalinę prokuratūrą dėl papildomos informacijos. VRM formuoja Lietuvos valstybės politiką kūno kultūros ir sporto srityje, jai pavesta pagal kompetenciją organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti šios politikos įgyvendinimą. VRM susirūpinusi dėl šiuo metu LFF susidariusios padėties, bet tikisi, kad Lietuvos futbolo bendruomenė suras tinkamiausią išeitį susiklosčiusioje situacijoje.
2012-09-07 18:10 · #31305
Šakutes per šakutes su šakutiškom šakutytėm.Nepykit, bet jaučiu, kad gali ištikti tragedija.
2012-09-08 10:22 · #31312
Zuokas ir Zuokienė jam padės.
Futbolui%20laikinai%20vadovaus%20Ž.Šilgalis
Zuokas ir Zuokienė jam padės.
2012-09-08 14:32 · #31352
Į Lietuvos futbolo federacijos vadovo postą „pasodintas“ Ž. Šilgalis: „Nieko apie tai nežinau“
Modestas Krukauskas
http://www.lrytas.lt/-13470197381345944636-%C4%AF-lietuvos-futbolo-federacijos-vadovo-post%C4%85-pasodintas-%C5%BE-%C5%A1ilgalis-nieko-apie-tai-ne%C5%BEinau.htm" onclick="window.open(this.href);return false;
2012-09-08 13:19
Lietuvos futbolas tampa gandų įkaitu. Pirmąja šio karo auka tapo Seimo narys Žilvinas Šilgalis. Parlamentarui šiandien gandonešiai skyrė pareigas, kurių jis kol kas dar neužima ir nežinia ar užims. Buvo teigiama, kad teismo sprendimu nušalinus Lietuvos futbolo federacijos (LFF) prezidentą Julių Kvedarą, federacijai nuo penktadienio laikinai vadovaus politikas Ž. Šilgalis. Tačiau tai netiesa. „Jokių klausimų dėl laikinojo Lietuvos futbolo federacijos prezidento skyrimo šiandien LFF Vykdomojo komiteto pasitarime nebuvo spręsta“, - aiškino LFF spaudos tarnybos atstovas Vaidotas Januška.
Vieno interneto portalo duomenimis, penktadienį per vykusį LFF vykdomojo komiteto posėdį Seimo narys Ž. Šilgalis paskirtas LFF viceprezidentu, o pagal Federacijos nuostatus, pareigų negalint eiti prezidentui, jį laikinai vaduoja viceprezidentas. „Aš dabar esu kvailoje situacijoje. Prisipažinsiu, vakar kalbėjausi su šalies futbolo pasaulio žmonėmis, jog reikia permainų futbole ir galiu prisidėti prie situacijos stabilizavimo. Šiandien man visi skambinėja ir klausinėja, tačiau aš neturiu ką pasakyti. Aš nesu vykdomojo komiteto narys, man niekas nepaskambino ir nieko nepasakė apie galimą paskyrimą vadovauti LFF. Tai ką aš galiu pasakyti? Nieko“,- teigė 42 metų politikas Ž. Šilgalis, kuris dirba Seime Jaunimo ir sporto reikalų komisijoje. „Matau, kad vyksta kova dėl postų. Ne dėl futbolo, o dėl postų. Pačiam futbolui būtų kur kas geriau, jeigu visos šios kovos aprimtų ir būtų galima surengti tikrus demokratinius rinkimus. Aš stengčiausi padėti futbolui tam laikotarpiui, kol aistros aprimtų tuos rinkimus būtų galima surengti. Tačiau kol nėra nieko nenutarta, nėra apie ką kalbėti“ – kalbėjo Seimo narys.
Tačiau šiandien vykusiame LFF vykdomojo komiteto pasitarime įvyko susitikimas su mūsų šalyje viešinčiais Tarptautinės Futbolo Asociacijos (FIFA) Vystymo skyriaus pareigūne Eva Pasquier ir Europos futbolo asociacijų sąjungos (UEFA) nacionalinių asociacijų skyriaus direktoriumi Theodore Theodoridis. FIFA bei UEFA atstovai išreiškė savo susirūpinimą dėl šios situacijos bei palaikymą Lietuvos futbolo federacijai. Svečiai patikino, jog neturi faktinės informacijos ar įrodymų, dėl kurių LFF galėtų grėsti sankcijos. Pirmadienį FIFA bei UEFA planuoja raštiškai kreiptis į LR Generalinę prokuratūrą, kad ši pateiktų įrodymus ir konkrečius faktus. Atlikę savo tyrimą FIFA bei UEFA atstovai pareikš savo oficialią poziciją. Savo ruožtu, LFF VK nariai užtikrino svečius, jog ši situacija neturės įtakos federacijos kasdieninei veiklai ir futbolo vystymui mūsų šalyje. LFF VK posėdyje buvo svarstomi ir kiti svarbūs klausimai. Priimtas nutarimas, jog iš „General Financing A lygos“ pasitraukusio Vilniaus „REO“ klubo žaidėjams leidžiama per dvi savaites užsiregistruoti kitame Lietuvos klube. LFF Vykdomasis komitetas taip pat nutarė, kad kitas komiteto posėdis vyks rugsėjo 24 dieną.
Modestas Krukauskas
http://www.lrytas.lt/-13470197381345944636-%C4%AF-lietuvos-futbolo-federacijos-vadovo-post%C4%85-pasodintas-%C5%BE-%C5%A1ilgalis-nieko-apie-tai-ne%C5%BEinau.htm" onclick="window.open(this.href);return false;
2012-09-08 13:19
Lietuvos futbolas tampa gandų įkaitu. Pirmąja šio karo auka tapo Seimo narys Žilvinas Šilgalis. Parlamentarui šiandien gandonešiai skyrė pareigas, kurių jis kol kas dar neužima ir nežinia ar užims. Buvo teigiama, kad teismo sprendimu nušalinus Lietuvos futbolo federacijos (LFF) prezidentą Julių Kvedarą, federacijai nuo penktadienio laikinai vadovaus politikas Ž. Šilgalis. Tačiau tai netiesa. „Jokių klausimų dėl laikinojo Lietuvos futbolo federacijos prezidento skyrimo šiandien LFF Vykdomojo komiteto pasitarime nebuvo spręsta“, - aiškino LFF spaudos tarnybos atstovas Vaidotas Januška.
Vieno interneto portalo duomenimis, penktadienį per vykusį LFF vykdomojo komiteto posėdį Seimo narys Ž. Šilgalis paskirtas LFF viceprezidentu, o pagal Federacijos nuostatus, pareigų negalint eiti prezidentui, jį laikinai vaduoja viceprezidentas. „Aš dabar esu kvailoje situacijoje. Prisipažinsiu, vakar kalbėjausi su šalies futbolo pasaulio žmonėmis, jog reikia permainų futbole ir galiu prisidėti prie situacijos stabilizavimo. Šiandien man visi skambinėja ir klausinėja, tačiau aš neturiu ką pasakyti. Aš nesu vykdomojo komiteto narys, man niekas nepaskambino ir nieko nepasakė apie galimą paskyrimą vadovauti LFF. Tai ką aš galiu pasakyti? Nieko“,- teigė 42 metų politikas Ž. Šilgalis, kuris dirba Seime Jaunimo ir sporto reikalų komisijoje. „Matau, kad vyksta kova dėl postų. Ne dėl futbolo, o dėl postų. Pačiam futbolui būtų kur kas geriau, jeigu visos šios kovos aprimtų ir būtų galima surengti tikrus demokratinius rinkimus. Aš stengčiausi padėti futbolui tam laikotarpiui, kol aistros aprimtų tuos rinkimus būtų galima surengti. Tačiau kol nėra nieko nenutarta, nėra apie ką kalbėti“ – kalbėjo Seimo narys.
Tačiau šiandien vykusiame LFF vykdomojo komiteto pasitarime įvyko susitikimas su mūsų šalyje viešinčiais Tarptautinės Futbolo Asociacijos (FIFA) Vystymo skyriaus pareigūne Eva Pasquier ir Europos futbolo asociacijų sąjungos (UEFA) nacionalinių asociacijų skyriaus direktoriumi Theodore Theodoridis. FIFA bei UEFA atstovai išreiškė savo susirūpinimą dėl šios situacijos bei palaikymą Lietuvos futbolo federacijai. Svečiai patikino, jog neturi faktinės informacijos ar įrodymų, dėl kurių LFF galėtų grėsti sankcijos. Pirmadienį FIFA bei UEFA planuoja raštiškai kreiptis į LR Generalinę prokuratūrą, kad ši pateiktų įrodymus ir konkrečius faktus. Atlikę savo tyrimą FIFA bei UEFA atstovai pareikš savo oficialią poziciją. Savo ruožtu, LFF VK nariai užtikrino svečius, jog ši situacija neturės įtakos federacijos kasdieninei veiklai ir futbolo vystymui mūsų šalyje. LFF VK posėdyje buvo svarstomi ir kiti svarbūs klausimai. Priimtas nutarimas, jog iš „General Financing A lygos“ pasitraukusio Vilniaus „REO“ klubo žaidėjams leidžiama per dvi savaites užsiregistruoti kitame Lietuvos klube. LFF Vykdomasis komitetas taip pat nutarė, kad kitas komiteto posėdis vyks rugsėjo 24 dieną.
2012-09-08 14:37 · #31353
Ir visus pusę metų lyg papūga kartos tuos žodžius.
Ž. Šilgalis: „Nieko apie tai nežinau“
Ir visus pusę metų lyg papūga kartos tuos žodžius.
2012-09-10 07:41 · #31367
Jis nieko blogo nepadarė. Moka gražiai šokti, turi gerai subalansuotą kūną, myli futbolą, o kad nieko apie tai nežino tai čia nieko bloga. Svarbiausiai , kad lietuviškam futbolui nekenkia.
Ž. Šilgalis: „Nieko apie tai nežinau“
Ir visus pusę metų lyg papūga kartos tuos žodžius.
Jis nieko blogo nepadarė. Moka gražiai šokti, turi gerai subalansuotą kūną, myli futbolą, o kad nieko apie tai nežino tai čia nieko bloga. Svarbiausiai , kad lietuviškam futbolui nekenkia.
2012-09-10 10:32 · #31376
Oi, dar užmiršai paminėti, kad persirengęs karve ar transvestitu nepalyginamai geriau šoka.
Va, jeigu tokiais drabužėliais apsirėdęs vadovaus lietuviškam futbolui, tai per pusmetį pralenksime ne tik estus, latvius, bet ir anglus, italus, brazilus pasivysime.
Jis nieko blogo nepadarė. Moka gražiai šokti, turi gerai subalansuotą kūną, myli futbolą, o kad nieko apie tai nežino tai čia nieko bloga. Svarbiausiai , kad lietuviškam futbolui nekenkia.
Oi, dar užmiršai paminėti, kad persirengęs karve ar transvestitu nepalyginamai geriau šoka.
Va, jeigu tokiais drabužėliais apsirėdęs vadovaus lietuviškam futbolui, tai per pusmetį pralenksime ne tik estus, latvius, bet ir anglus, italus, brazilus pasivysime.
2012-09-10 11:36 · #31391
D. Šemberas: apie rinktinę, skandalus LFF ir karjerą
Giedrius Janonis ("Lietuvos rytas") 2012-09-09 21:32
Per 2014-ųjų pasaulio čempionato atrankos varžybas Deividas Šemberas turėtų tapti Lietuvos rinktinės rekordininku. Tačiau patyręs 34 metų žaidėjas dabar labiau laukia ne asmeninio rekordo, o permainų visame Lietuvos futbole.
Daugiau skaitykite: http://www.lrytas.lt/-13471437201345464178-d-%C5%A1emberas-apie-rinktin%C4%99-skandalus-lff-ir-karjer%C4%85.htm" onclick="window.open(this.href);return false;
Giedrius Janonis ("Lietuvos rytas") 2012-09-09 21:32
Per 2014-ųjų pasaulio čempionato atrankos varžybas Deividas Šemberas turėtų tapti Lietuvos rinktinės rekordininku. Tačiau patyręs 34 metų žaidėjas dabar labiau laukia ne asmeninio rekordo, o permainų visame Lietuvos futbole.
Daugiau skaitykite: http://www.lrytas.lt/-13471437201345464178-d-%C5%A1emberas-apie-rinktin%C4%99-skandalus-lff-ir-karjer%C4%85.htm" onclick="window.open(this.href);return false;
2012-09-12 10:24 · #31505
Graikams bepigu – jie turi ką laužyti
http://www.lrytas.lt/-13473385761346960719-graikams-bepigu-jie-turi-k%C4%85-lau%C5%BEyti.htm" onclick="window.open(this.href);return false;
Nerijus Kesminas
2012-09-11 07:42
Vilnius – futbolo miražų miestas. Čia tik politikams vaidenasi arenos, kuriose nors šiandien (gal ryt poryt) eik ir žaisk tarptautines rungtynes. Iš tiesų yra tik tokie vaiduokliai, kaip „Žalgirio” stadionas, statytas jaunų vokiečių, kurių anūkai šiais laikais tėvynėje jau pensijas gauna, taip pat betono griaučiai, kažkodėl vadinami nacionaliniu stadionu. Tiesa, dar yra Lietuvos futbolo federacijos (LFF) stadionas, kuriame šalies rinktinė praėjusią savaitę pradėjo atrankos į pasaulio pirmenybes ciklą. LFF tikinimu, tai pirmas tik futbolui skirtas ir tarptautinius reikalavimus atitinkantis stadionas. Bet vieno labiausiai patyrusių rinktinės žaidėjų D. Šembero teigimu, jis tinkamas tik vaikų ir mėgėjų futbolui. Apie aikštes šis futbolininkas, ko gero, supranta. Aplink aikštę prieš rungtynes su slovakais taip pat virė gyvenimas, kurio D. Šemberas nematė.
Lietuviškiems futbolo ultroms teko laukti prie uždarytų vartų, kol LFF ir apsauga sprendė sudėtingą lygtį, kaip neleisti priartėti vienam prie kito traukiniui A (lietuviams) ir traukiniui B (slovakų aistruoliams). Paprasti mirtingieji, nepretenduojantys į aršiausių sirgalių tribūną, tačiau sumokėję nemenkus pinigus už bilietą, aplink stadiono tvorą buvo vaikomi įvairiomis kryptimis – Aušros vartų, Geležinkelio stoties ar Rasų kapinių link. Klausimas: jeigu LFF stadionas atitinka aukštus reikalavimus, ar atvykęs į jį futbolo mėgėjas neturėtų tiesiog pastatyti automobilį patogioje aikštelėje ir būti palydėtas į vietą, nurodytą biliete? Atsakymas: ne, taip nebus nei šiandien, nei rytoj, nei po mėnesio.
Gerai, kad bent šįvakar Lietuvos futbolo veikėjams dėl to nereikės sukti galvos – rinktinė žais Graikijoje. Šios šalies sirgaliai savus stadionus mėgsta ir palaužyti, ir padeginti. Graikams bepigu – jie bent turi ką laužyti.
http://www.lrytas.lt/-13473385761346960719-graikams-bepigu-jie-turi-k%C4%85-lau%C5%BEyti.htm" onclick="window.open(this.href);return false;
Nerijus Kesminas
2012-09-11 07:42
Vilnius – futbolo miražų miestas. Čia tik politikams vaidenasi arenos, kuriose nors šiandien (gal ryt poryt) eik ir žaisk tarptautines rungtynes. Iš tiesų yra tik tokie vaiduokliai, kaip „Žalgirio” stadionas, statytas jaunų vokiečių, kurių anūkai šiais laikais tėvynėje jau pensijas gauna, taip pat betono griaučiai, kažkodėl vadinami nacionaliniu stadionu. Tiesa, dar yra Lietuvos futbolo federacijos (LFF) stadionas, kuriame šalies rinktinė praėjusią savaitę pradėjo atrankos į pasaulio pirmenybes ciklą. LFF tikinimu, tai pirmas tik futbolui skirtas ir tarptautinius reikalavimus atitinkantis stadionas. Bet vieno labiausiai patyrusių rinktinės žaidėjų D. Šembero teigimu, jis tinkamas tik vaikų ir mėgėjų futbolui. Apie aikštes šis futbolininkas, ko gero, supranta. Aplink aikštę prieš rungtynes su slovakais taip pat virė gyvenimas, kurio D. Šemberas nematė.
Lietuviškiems futbolo ultroms teko laukti prie uždarytų vartų, kol LFF ir apsauga sprendė sudėtingą lygtį, kaip neleisti priartėti vienam prie kito traukiniui A (lietuviams) ir traukiniui B (slovakų aistruoliams). Paprasti mirtingieji, nepretenduojantys į aršiausių sirgalių tribūną, tačiau sumokėję nemenkus pinigus už bilietą, aplink stadiono tvorą buvo vaikomi įvairiomis kryptimis – Aušros vartų, Geležinkelio stoties ar Rasų kapinių link. Klausimas: jeigu LFF stadionas atitinka aukštus reikalavimus, ar atvykęs į jį futbolo mėgėjas neturėtų tiesiog pastatyti automobilį patogioje aikštelėje ir būti palydėtas į vietą, nurodytą biliete? Atsakymas: ne, taip nebus nei šiandien, nei rytoj, nei po mėnesio.
Gerai, kad bent šįvakar Lietuvos futbolo veikėjams dėl to nereikės sukti galvos – rinktinė žais Graikijoje. Šios šalies sirgaliai savus stadionus mėgsta ir palaužyti, ir padeginti. Graikams bepigu – jie bent turi ką laužyti.
2012-09-12 10:39 · #31510
Kai pas mus pastatys tuos nelemtus stadionus ir mes laužysime, deginsime, po plytą išnešiosime lyg kolūkio kiaulides.
2012-09-12 19:54 · #31539
A.Lapinskas. Stadioną Vilniuje galima pastatyti greitai ir nebrangiai
Anatolijus Lapinskas
http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/alapinskas-stadiona-vilniuje-galima-pastatyti-greitai-ir-nebrangiai.d?id=59482515" onclick="window.open(this.href);return false;
2012 m. rugsėjo 12 d. 09:12
Nacionalinio stadiono Vilniuje likimas sprendžiamas nuo tolimų 1985 metų, jei skaičiuosime nuo pat jo projektavimo pradžios pagal sutartį „Nr. 45-V2 tarp Vilniaus miesto Vykdomojo komiteto Kapitalinės statybos valdybos ir Miestų statybos projektavimo instituto“ – specialiai įrašiau šias žinybas, tai tik parodo visą statybos archaiką. Dar vienas faktas istoriniam palyginimui: antrasis Ignalinos AE blokas pradėjo veikti 1987 metais. Ignalina jau atidirbo savo resursą, o stadionas vis dar nepastatytas.
Ką daryti su Šeškinėje stūksančiu gūdžiu sovietmečio betoniniu monstru, niekas dorai negali atsakyti. Visi stadiono ateities variantai, jų, tiesa, nėra labai daug, atsidūrė kryžminėje ugnyje: kiekvienas siūlymas tuojau pat susilaukia prieštaravimo ir galų gale viskas baigiasi niekuo. Pavyzdžiui, Vilniaus valdžia prašo vyriausybės 10 mln. litų statybvietės konservavimui, nes esą nuo 2014 metų į Lietuvą siūbtelės nauji Europos Sąjungos finansų pliūpsniai ir stadionas – viens, du – bus pastatytas. Beje, tuo „viens, du“ buvo tikėta ir 2007 metų rudenį, kai pagal Vyriausybės nutarimą buvo atnaujinta stadiono statyba, duota pinigų ir planuota 2009 m. vasarą jame surengti Lietuvos tūkstantmečio šventę. Ši akcija, kaip žinome ir matome, irgi baigėsi niekuo. Deja, jokių garantijų, kad Europos pinigais galima bus pabaigti stadioną nėra. Dar daugiau, stadiono dydis, jo eksploatacija, pagaliau gerokai pasenę techniniai sprendimai irgi kelia daug abejonių. Sostinės valdžios ir net politinių partijų patikinimai, kad Vilniui žūtbūt reikia prestižinio ir būtinai ne mažiau 30 ar net 40 tūkst. vietų stadiono, atmušami paprastu argumentu: o kas tokiame stadione vyks, kad į jį ateitų tokia masė žiūrovų. O jeigu žiūrovų nebus, tai stadionas tiesiog bankrutuos, nes tokio dydžio stadiono išlaikymui reikės labai daug pinigų.
Trumpai tariant, pabaigti stadioną pagal jo pirminį projektą – per brangu ir net netikslinga, o nugriauti gaila… Tai ką daryti? Siūlyčiau tarpinį variantą: iš esmės palikti esamas konstrukcijas, jas galbūt nežymiai pakoregavus ir pabaigti stadioną visiškai nebrangiais kaštais. Taip pat ne vieną kartą girdimi pasiūlymai, kad reikėtų viską, kas pastatyta, nugriauti ir imtis statyti visai naują stadioną – tai kainuotų pigiau, negu prikelti gyvenimui seną laužą. Tačiau Vilniaus vicemeras Romas Adomavičius su tuo kategoriškai nesutinka ir siūlo, matyt, atsižvelgdamas į tautos entuziazmą po Londono olimpiados, stadiono vietoje, panaudojant jo konstrukcijas, statyti „rimtą baseiną“, jis būtų eksploatuojamas visus metus ir „galėtų pats save išlaikyti”. Skeptiškai į perspektyvą „merkti didelius pinigus“ į Nacionalinio stadiono griaučius žiūri ir pagrindinio galimo finansuotojo – Vyriausybės kancleris Deividas Matulionis: „Lietuvai reikėtų vieno normalaus, futbolo standartus atitinkančio stadiono. Tai gali būti gerokai mažesnio masto projektas. Ar Kaune, ar Vilniuje. Nacionalinis stadionas iš tikrųjų kelia tam tikrų abejonių. Nes tai yra tikrai neadekvačiai didelis projektas“.
Trumpai tariant, pabaigti stadioną pagal jo pirminį projektą – per brangu ir net netikslinga, o nugriauti gaila… Tai ką daryti? Siūlyčiau tarpinį variantą: iš esmės palikti esamas konstrukcijas, jas galbūt nežymiai pakoregavus ir pabaigti stadioną visiškai nebrangiais kaštais. Pirmiausia reikėtų apsispręsti dėl dydžio. Panašiuose, kaip Vilnius miestuose, pvz., Rygos didžiausiame „Skonto“ stadione yra 10000 vietų, Talino „Kalevo“ stadione – 12000 vietų. Ir, pasirodo, užtenka tų vietų! Talino stadionas pastatytas dar 1956 metais kaip „Komjaunimo“ stadionas, 2004 metais renovuotas, bet vietų skaičius čia nepadidėjo. Rygos „Skonto“ pastatytas 2000 metais.
O dabar svarbiausia: Rygos „Skonto“, taip pat ir renovuotas 5000 vietų „Daugavos“ stadionas yra, kad ir nedideli, bet, palyginti, modernių gelžbetoninių tribūnų stadionai. Tačiau Talino „Kalevo“ tribūnos, išskyrus centrinę, yra supiltos iš... žemių, t.y. padaryti žemės pylimai, kuriuose įrengti suolai žiūrovams. Tokia štai Talino svarbiausio stadiono konstrukcija – visiškai paprasta, nebrangi ir patenkinanti Estijos sostinės poreikius – tiek futbolo varžyboms, tiek nacionalinėms šokių šventėms. Kaip tik toks stadionas galėtų būti ir Vilniuje: esamą, gal būt šiek tiek pažemintą gelžbetonio karkasą reikėtų užpilti žeme, įrengti suolų eiles 10000 žiūrovų ir prašom į varžybas, nacionalines šokių šventes ar, tarkim, kokios nors populiarios roko grupės koncertus. Beje, Rygoje “Skonto” stadione į čia surengto “Metallica” grupės koncertą sugebėjo susigrūsti net 33 000 žiūrovų.
Būsimojo Vilniaus stadiono centrinėje, jau specialiai pastatytoje tribūnoje, kaip ir Taline, reikėtų įrengti tarnybines ir sportininkams patalpas, o stadiono galuose, vėlgi pagal estų pavyzdį, gal net nereikėtų nė tų suolų žiūrovams. Erdvėje aplink stadioną, vietoje kažkuriuose projektuose numatytų gigantiškų aikštynų, baseinų ir kitokių statinių užtektų paprastos žaliosios zonos – tegul vaikšto ten žmonės ir džiaugiasi gyvenimu. Tokį projektą įgyvendinti būtų visai realu per metus kitus ir jis kainuotų ne šimtus milijonų, bet vos keletą ar daugių daugiausia keliolika milijonų litų. Suprantama, atėjus geresniems laikams, čia galima būtų pastatyti, kaip pvz., Rygos “Daugavos” stadione, bent vieną, pvz., 5000 vietų modernią tribūną su visa reikalinga potribūnine įranga.
Tokių supiltų tribūnų stadionų anksčiau buvo Kaune, o žinomiausias ir didžiausias tokios konstrukcijos stadionas buvo Varšuvos “Dešimtmečio stadionas” („Stadion X-lecia“), pastatytas „liaudies Lenkijos“ dešimtmečio jubiliejui 1955 metais, beje supiltas ne iš žemių, bet sugriautos Varšuvos griuvėsių ir talpinęs net 70 000 žiūrovų. Jis išstovėjo 50 metų, kol prieš keletą metų, besiruošdama XIV Europos futbolo čempionatui, Varšuva senojo stadiono vietoje sau pasidovanojo supermodernų 58 500 vietų Nacionalinį stadioną. Keli įspūdingi jo parametrai: bendras laiptų ilgis - 10 km, o ryšių kabelių – net 400 km, stadionas kainavo 1 976 061 375 zlotus, t.y. apie 1,6 milijardo litų. Tokie, štai, užmojai. Kas žino, gal po 50 metų ir Vilnius rengs Europos futbolo čempionatą, tuomet, aišku, tikrai pastatysime XXI amžiaus vidurio architektūrinę mintį ir technines galimybes atitinkantį Lietuvos nacionalinį stadioną. O kol kas tikrai galėtume apsiriboti esamas galimybes ir poreikius atitinkančiu statiniu.
Anatolijus Lapinskas
http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/alapinskas-stadiona-vilniuje-galima-pastatyti-greitai-ir-nebrangiai.d?id=59482515" onclick="window.open(this.href);return false;
2012 m. rugsėjo 12 d. 09:12
Nacionalinio stadiono Vilniuje likimas sprendžiamas nuo tolimų 1985 metų, jei skaičiuosime nuo pat jo projektavimo pradžios pagal sutartį „Nr. 45-V2 tarp Vilniaus miesto Vykdomojo komiteto Kapitalinės statybos valdybos ir Miestų statybos projektavimo instituto“ – specialiai įrašiau šias žinybas, tai tik parodo visą statybos archaiką. Dar vienas faktas istoriniam palyginimui: antrasis Ignalinos AE blokas pradėjo veikti 1987 metais. Ignalina jau atidirbo savo resursą, o stadionas vis dar nepastatytas.
Ką daryti su Šeškinėje stūksančiu gūdžiu sovietmečio betoniniu monstru, niekas dorai negali atsakyti. Visi stadiono ateities variantai, jų, tiesa, nėra labai daug, atsidūrė kryžminėje ugnyje: kiekvienas siūlymas tuojau pat susilaukia prieštaravimo ir galų gale viskas baigiasi niekuo. Pavyzdžiui, Vilniaus valdžia prašo vyriausybės 10 mln. litų statybvietės konservavimui, nes esą nuo 2014 metų į Lietuvą siūbtelės nauji Europos Sąjungos finansų pliūpsniai ir stadionas – viens, du – bus pastatytas. Beje, tuo „viens, du“ buvo tikėta ir 2007 metų rudenį, kai pagal Vyriausybės nutarimą buvo atnaujinta stadiono statyba, duota pinigų ir planuota 2009 m. vasarą jame surengti Lietuvos tūkstantmečio šventę. Ši akcija, kaip žinome ir matome, irgi baigėsi niekuo. Deja, jokių garantijų, kad Europos pinigais galima bus pabaigti stadioną nėra. Dar daugiau, stadiono dydis, jo eksploatacija, pagaliau gerokai pasenę techniniai sprendimai irgi kelia daug abejonių. Sostinės valdžios ir net politinių partijų patikinimai, kad Vilniui žūtbūt reikia prestižinio ir būtinai ne mažiau 30 ar net 40 tūkst. vietų stadiono, atmušami paprastu argumentu: o kas tokiame stadione vyks, kad į jį ateitų tokia masė žiūrovų. O jeigu žiūrovų nebus, tai stadionas tiesiog bankrutuos, nes tokio dydžio stadiono išlaikymui reikės labai daug pinigų.
Trumpai tariant, pabaigti stadioną pagal jo pirminį projektą – per brangu ir net netikslinga, o nugriauti gaila… Tai ką daryti? Siūlyčiau tarpinį variantą: iš esmės palikti esamas konstrukcijas, jas galbūt nežymiai pakoregavus ir pabaigti stadioną visiškai nebrangiais kaštais. Taip pat ne vieną kartą girdimi pasiūlymai, kad reikėtų viską, kas pastatyta, nugriauti ir imtis statyti visai naują stadioną – tai kainuotų pigiau, negu prikelti gyvenimui seną laužą. Tačiau Vilniaus vicemeras Romas Adomavičius su tuo kategoriškai nesutinka ir siūlo, matyt, atsižvelgdamas į tautos entuziazmą po Londono olimpiados, stadiono vietoje, panaudojant jo konstrukcijas, statyti „rimtą baseiną“, jis būtų eksploatuojamas visus metus ir „galėtų pats save išlaikyti”. Skeptiškai į perspektyvą „merkti didelius pinigus“ į Nacionalinio stadiono griaučius žiūri ir pagrindinio galimo finansuotojo – Vyriausybės kancleris Deividas Matulionis: „Lietuvai reikėtų vieno normalaus, futbolo standartus atitinkančio stadiono. Tai gali būti gerokai mažesnio masto projektas. Ar Kaune, ar Vilniuje. Nacionalinis stadionas iš tikrųjų kelia tam tikrų abejonių. Nes tai yra tikrai neadekvačiai didelis projektas“.
Trumpai tariant, pabaigti stadioną pagal jo pirminį projektą – per brangu ir net netikslinga, o nugriauti gaila… Tai ką daryti? Siūlyčiau tarpinį variantą: iš esmės palikti esamas konstrukcijas, jas galbūt nežymiai pakoregavus ir pabaigti stadioną visiškai nebrangiais kaštais. Pirmiausia reikėtų apsispręsti dėl dydžio. Panašiuose, kaip Vilnius miestuose, pvz., Rygos didžiausiame „Skonto“ stadione yra 10000 vietų, Talino „Kalevo“ stadione – 12000 vietų. Ir, pasirodo, užtenka tų vietų! Talino stadionas pastatytas dar 1956 metais kaip „Komjaunimo“ stadionas, 2004 metais renovuotas, bet vietų skaičius čia nepadidėjo. Rygos „Skonto“ pastatytas 2000 metais.
O dabar svarbiausia: Rygos „Skonto“, taip pat ir renovuotas 5000 vietų „Daugavos“ stadionas yra, kad ir nedideli, bet, palyginti, modernių gelžbetoninių tribūnų stadionai. Tačiau Talino „Kalevo“ tribūnos, išskyrus centrinę, yra supiltos iš... žemių, t.y. padaryti žemės pylimai, kuriuose įrengti suolai žiūrovams. Tokia štai Talino svarbiausio stadiono konstrukcija – visiškai paprasta, nebrangi ir patenkinanti Estijos sostinės poreikius – tiek futbolo varžyboms, tiek nacionalinėms šokių šventėms. Kaip tik toks stadionas galėtų būti ir Vilniuje: esamą, gal būt šiek tiek pažemintą gelžbetonio karkasą reikėtų užpilti žeme, įrengti suolų eiles 10000 žiūrovų ir prašom į varžybas, nacionalines šokių šventes ar, tarkim, kokios nors populiarios roko grupės koncertus. Beje, Rygoje “Skonto” stadione į čia surengto “Metallica” grupės koncertą sugebėjo susigrūsti net 33 000 žiūrovų.
Būsimojo Vilniaus stadiono centrinėje, jau specialiai pastatytoje tribūnoje, kaip ir Taline, reikėtų įrengti tarnybines ir sportininkams patalpas, o stadiono galuose, vėlgi pagal estų pavyzdį, gal net nereikėtų nė tų suolų žiūrovams. Erdvėje aplink stadioną, vietoje kažkuriuose projektuose numatytų gigantiškų aikštynų, baseinų ir kitokių statinių užtektų paprastos žaliosios zonos – tegul vaikšto ten žmonės ir džiaugiasi gyvenimu. Tokį projektą įgyvendinti būtų visai realu per metus kitus ir jis kainuotų ne šimtus milijonų, bet vos keletą ar daugių daugiausia keliolika milijonų litų. Suprantama, atėjus geresniems laikams, čia galima būtų pastatyti, kaip pvz., Rygos “Daugavos” stadione, bent vieną, pvz., 5000 vietų modernią tribūną su visa reikalinga potribūnine įranga.
Tokių supiltų tribūnų stadionų anksčiau buvo Kaune, o žinomiausias ir didžiausias tokios konstrukcijos stadionas buvo Varšuvos “Dešimtmečio stadionas” („Stadion X-lecia“), pastatytas „liaudies Lenkijos“ dešimtmečio jubiliejui 1955 metais, beje supiltas ne iš žemių, bet sugriautos Varšuvos griuvėsių ir talpinęs net 70 000 žiūrovų. Jis išstovėjo 50 metų, kol prieš keletą metų, besiruošdama XIV Europos futbolo čempionatui, Varšuva senojo stadiono vietoje sau pasidovanojo supermodernų 58 500 vietų Nacionalinį stadioną. Keli įspūdingi jo parametrai: bendras laiptų ilgis - 10 km, o ryšių kabelių – net 400 km, stadionas kainavo 1 976 061 375 zlotus, t.y. apie 1,6 milijardo litų. Tokie, štai, užmojai. Kas žino, gal po 50 metų ir Vilnius rengs Europos futbolo čempionatą, tuomet, aišku, tikrai pastatysime XXI amžiaus vidurio architektūrinę mintį ir technines galimybes atitinkantį Lietuvos nacionalinį stadioną. O kol kas tikrai galėtume apsiriboti esamas galimybes ir poreikius atitinkančiu statiniu.
Norėdami atsakyti, prisijunkite.
Naujausios futbolo naujienos
Elitinės jaunių lygos apžvalga (12-oji savaitė)
Startuoja išankstinė abonementų prekyba 2027 metų sezonui
FIFA U15 pasaulio čempionato ir festivalio metu – žaidėjų edukacijos svarba
A. Skerla: „Didelis bangavimas sezono eigoje mums daug kainavo“
Lietuvos teisėjos vadovaus UEFA moterų Čempionių lygos dvikovai Šveicarijoje
FIFA programa – kelias į pažangesnį moterų rinktinės atletinį rengimą
Lietuvos futbolo gidas
Dažniausi klausimai apie Lietuvos futbolą
Naujienos, turnyrinės lentelės, klubai ir sirgalių diskusijos – svarbiausios nuorodos vienoje vietoje.
Kur skaityti naujausias Lietuvos futbolo naujienas?
Futbolo naujienų skiltyje rasite 90min.lt publikuojamas žinias apie Lietuvos klubus, rinktines ir varžybas. Pradžios puslapio pagrindinėse vietose rodomos skaitomiausios per pastarąsias 48 valandas paskelbtos publikacijos, o visas naujienas galite peržiūrėti atskirame sąraše.
Kur rasti TOP lygos (ex A lygos) turnyrinę lentelę?
Atverkite turnyrinės lentelės puslapį. Lygindami komandų vietas ir taškus patikrinkite, kurio sezono duomenys pateikiami. Apie čempionatą ir klubų pasirodymą galima diskutuoti futbolo forume.
Kur ieškoti Lietuvos futbolo rungtynių rezultatų?
Rezultatų skiltyje pateikiami svetainėje sukaupti rungtynių duomenys. Rungtynių aplinkybių, sudėčių ir sirgalių vertinimų ieškokite naujienose bei atitinkamo klubo forumo temoje. Lentelė ir rezultatai nėra tiesioginės transliacijos paslauga.
Kur diskutuoti apie FK Žalgirį, Kauno Žalgirį ir kitus klubus?
Lietuvos futbolo klubų skyriuje klubai turi atskiras diskusijų temas. Jose aptariamos rungtynės, sudėtys ir klubo naujienos. Norėdami parašyti savo žinutę, prisijunkite arba užsiregistruokite.
Kur sekti žaidėjų perėjimus ir transferų gandus?
Perėjimai aptariami transferų skyriuje ir atskirų klubų temose. Sirgalių paskelbtas gandas nėra patvirtintas perėjimas: tikrinkite, ar pateiktas klubo, žaidėjo ar varžybų organizatoriaus pranešimas.
Kur rasti draugiškų klubų rungtynių aptarimus?
Draugiškų klubų rungtynių temoje rasite sirgalių pranešimus ir aptarimus. Prieš naudodamiesi informacija atkreipkite dėmesį į temos metus ir konkrečios žinutės datą – forumas taip pat saugo ankstesnių sezonų diskusijas.
Kur aptariama Lietuvos rinktinė ir UEFA Tautų lyga?
Rinktinės pasirodymus galima aptarti UEFA Tautų lygos diskusijoje ir rinktinei skirtose naujienose. Tautų lygos grupių lentelės skiriasi nuo Lietuvos klubinio čempionato lentelės; galutinę oficialią varžybų informaciją tikrinkite pas organizatorių.
Kuo TOP lyga skiriasi nuo ankstesnio A lygos pavadinimo?
Kalbant apie Lietuvos aukščiausiąją futbolo lygą, naujesniuose šaltiniuose vartojamas TOP lygos pavadinimas, o ankstesnių sezonų naujienose ir forumo archyvuose – A lyga. Ieškodami senesnių rungtynių ar diskusijų tikrinkite abu pavadinimus ir sezono metus.