Labiau ne į temą, bet...
[Paveikslėlis]
Krepšinio varžybos Kauno „Žalgirio“ stadione. 1958 m. A. Karoso nuotrauka. Lietuvos centrinis valstybės archyvas, 0-012216.
Bokso aistros Kaune 1960-ųjų vasarąhttps://virtualios-parodos.archyvai.lt/lt/virtualios-parodos-itraukios-istorijos/34/bokso-aistros-kaune-1960-uju-vasara-lya/inclusive-history/exh-486https://lya.archyvai.lrv.lt/lt/naujienos/bokso-aistros-kaune-1960-uju-vasara-3sLPirmaisiais pokario dešimtmečiais „antrąja lietuvių religija“ daugelio nuostabai buvo anaiptol ne krepšinis. Jis Lietuvoje populiarumu neprilygo boksui. Bokso varžybos sulaukdavo milžiniško sporto mėgėjų susidomėjimo, sausakimšose Lietuvos sporto arenose liejosi nevaldomos aistros. Boksą galima vadinti „pirmąja lietuviška sportine religija“. Sovietų okupuotos Lietuvos sporto sirgalius pirmąjį pokario dešimtmetį džiugino du kartus Europos čempiono, šešis kartus SSRS čempiono titulą iškovojusio Algirdo Šociko pergalės. 1956 m. Melburno olimpiadoje bronzos medaliu, SSRS čempionate – aukso medaliu pasipuošė Romualdas Murauskas. Vieną po kitos pergales skynė tris kartus Europos, penkis kartus SSRS čempionas Ričardas Tamulis, 1964 m. Tokijo olimpinėse žaidynėse iškovojęs sidabro medalį. Lietuviško bokso pasiekimų kulminacija galima laikyti 1968 m. Meksiko olimpinėse žaidynėse Dano Pozniako ir Jono Čepulio iškovotus aukso ir sidabro medalius.
1960-ųjų vasarą Lietuvoje pompastiškai buvo švenčiamas „savanoriško Lietuvos įstojimo į SSRS“ 20-metis. Pasidžiaugti pavergto krašto „laimėjimais“ atvyko Sovietų Sąjungos komunistų partijos centro komiteto (CK) sekretorius Michailas Suslovas, 1944–1946 m. ėjęs Visasąjunginės komunistų partijos (bolševikų) CK Lietuvos biuro pirmininko pareigas, vadovavęs Lietuvos sovietizacijai, koordinavęs antisovietinio pasipriešinimo malšinimą ir pokario represijas, posakio „Lietuva bus, bet be lietuvių“ autorius. Sudedamąja iškilmių dalimi turėjo tapti ir liepos 21-ąją surengtos draugiškos bokso varžybos tarp Kauno „Spartako“ ir Taškento „Spartako“ komandų.
Milicijos postų išdėstymo Kauno „Žalgirio“ stadione ir stadiono prieigose per Kauno „Spartako“ ir Taškento „Spartako“ bokso komandų varžybas schema. Lietuvos ypatingasis archyvas, f. 1771, ap. 1, b. 5396, l. 75.
[Paveikslėlis]
Nors Kauno komandą atstovavo ne paties aukščiausio lygio atletai, stebėti Kauno „Žalgirio“ stadione vykusių Kauno „Spartako“ ir Taškento „Spartako“ bokso komandų varžybų susirinko apie 4,5–5 tūkst. žiūrovų, Kai kuriuose dokumentuose minima, kad žiūrovų buvo net 8 tūkst. Dvikovos vyko įtemptai, emocijos kaito po kiekvienos abejotinos Taškento „Spartako“ boksininkų pergalės. Nesąžiningu, šališku teisėjavimu pasipiktinę sirgaliai emocijas reiškė rėkdami, švilpdami, mėtydami – kaip nurodyta dokumentuose – „agurkus, akmenis, kitus daiktus“.
Varžyboms pasibaigus ir žiūrovams išeinant iš stadiono, renginyje budėjęs milicijos mokyklos kursantas sulaikė jauną vyrą, kuris per varžybas į teisėjus mėtė akmenis, šūkavo, triukšmavo bei – kaip pažymėta dokumentuose – vykdė kitus „chuliganiškus veiksmus“. Sirgaliai sulaikytą jaunuolį išlaisvino jėga ir puolė mušti milicininkus. Sutrikę tvarkos sergėtojai griebėsi tarnybinių pistoletų ir pradėjo chaotiškai šaudyti. Keli šūvių pakirsti žmonės krito ant šaligatvio. Pistoletų šūviai ne tik neišgąsdino ir neišsklaidė minios, o tik dar labiau įsiutino sirgalius, kurie puolė milicininkus. Stadione budėję trisdešimt du milicininkai pasirodė bejėgiai prieš kelis šimtus (dokumentuose nurodyta apie 200–270) įsiaudrinusių aistruolių. „Po įvykdyto intensyvaus šaudymo, – rašoma dokumentuose, – milicijos darbuotojai išsilakstė, palikdami operatyvinį automobilį“. Įsismarkavusi minia apvertė ir padegė milicijos sunkvežimį, pradėjo „persekioti ir mušti milicijos darbuotojus“, laidyti į juos akmenis. Į įvykio vietą atvažiavo dar vienas milicijos automobilis. Juo atvykę pareigūnai taip pat pradėjo šaudyti. Į pagalbą pakviesti milicijos mokyklos kursantai bei karinio komendanto atsiųsta kareivių kuopa atvyko per vėlai, įvykiams nurimus.
Dokumentuose nurodyta, kad milicininkai iš pistoletų į įsiaudrinusius sporto sirgalius paleido 36 šūvius. Buvo nušautas devyniolikmetis Kauno 43-osios statybos valdybos mūrininkas Jonas Valkevičius. Dar keturi žmonės sužeisti, iš kurių du – sunkiai. Sužeisto dvidešimt penkių metų suvirintojo Alfonso Zarankos būklė įvertinta kaip „beviltiška“. Keturiasdešimt ketverių metų staliui Romui Misiurevičiui dėl sunkių sužeidimų buvo amputuota koja. Per neramumus buvo sumušti 8 milicininkai, dviem prireikė rimtos medikų pagalbos.
Didelis galvos skausmas partinės nomenklatūros atstovams ir kagėbistams turėjo kilti sužinojus, kad varžybas ir po jų kilusias riaušes stebėjo ir vienas iš JAV atvykęs turistas, kuris kitiems žiūrovams pasakojo, kad JAV panašių įvykių pasitaiko dažnai, tačiau ten policija niekada prieš žmones nenaudoja šaunamųjų ginklų. Apie tai, kad „Amerikoje policija ne šaudo, o naudoja ašarines dujas“, komentuodami įvykį, kalbėjo ir kai kurie kauniečiai.
1962 m. vasarą milicijos arsenale atsirado guminės lazdos, vadintos „bananais“, kurių smūgius po dešimties metų patyrė „Kauno pavasario“ dalyviai bei gerai prisimena 1988 m. rugsėjo 28 d. Vilniuje vykusio mitingo, vadinamo „Bananų baliumi“, dalyviai.
Sporto arenų aistrosPirmaisiais pokario dešimtmečiais Lietuvoje išpopuliarėjęs boksas, XX a aštuntajame–devintajame dešimtmetyje buvo nustelbtas futbolo ir „antrosios lietuvių religijos“ titulą pelniusio krepšinio. Aistros okupuotos Lietuvos sporto arenose liejosi toliau. 1977-ųjų rudenį masinėmis sirgalių eitynėmis ir stichiškomis manifestacijomis pažymėtas Vilniaus „Žalgirio“ futbolo komandos iškopimas į SSRS futbolo čempionato Pirmąją lygą. Po penkerių metų Vilniaus „Žalgirio“ sirgalių eitynės Vilniaus gatvėmis ne kartą vyko žalgiriečiams iškovojus kelialapį į SSRS futbolo čempionato Aukščiausiąją lygą. Audringos emocijos lydėjo legendines Kauno „Žalgirio“ krepšininkų kovas su Maskvos CSKA. Vėlesniais metais sporto varžybose budinčių milicininkų bei jiems talkininkavusių draugovininkų veiksmai buvo organizuoti gerokai profesionaliau, nepaisant dažnai pasitaikydavusio nepagrįsto šiurkštumo.
[Paveikslėlis]Vilniaus „Žalgirio“ futbolo komandos sirgaliai „Žalginio“ stadione. 1985 m. kovo 17 d. Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-18, ap. 2, b. 202, l. 8-6.
