Biliński: Nie mieszam się do polityki, przyjechałem grać i wygrywać
Ryszard Rotkiewicz
http://pl.delfi.lt/rozrywka/bilinski-ni ... d=59713159" onclick="window.open(this.href);return false;
czwartek, 11 październik 2012 г. 17:35



Jestem wychowankiem obecnego mistrza Polski „Śląska” Wrocław. Trenować rozpocząłem od 13 lat, tam też zadebiutowałem w ekstraklasie. Jednak zaproszenie do Żalgirisu Wilno przyjąłem z pewną obawą, powiedział PL DELFI Kamil Biliński napastnik Żalgirisu Wilno.

Jak się układa współpraca z Żalgirisem?
Jestem bardzo pozytywnie zaskoczony. Obawiałem się wyjazdu w tym kierunku. Głównie z powodu braku informacji, bo piłkarze z Polski rzadko wyjeżdżają za wschodnią granicę. Przyszedłem do Żalgirisu podnosić swoje umiejętności, to jest klub, w którym mogę się rozwijać i osiągnąć wyższy poziom.

Czy są nieporozumienia narodowościowe w klubie?
Nie. Nie ma żadnych. Jestem Polakiem, trener (Marek Zub – PL DELFI) jest Polakiem, są Chorwaci, jest Szkot, są Litwini, Rosjanie, ale problemów nie ma żadnych.

W jakim języku porozumiewacie się?
Po angielsku.

Co sądzisz o konflikcie polsko – litewskim?
Wszyscy pytają o to samo. Dzwonili do mnie z Polski i pytali czy są jakieś problemy, z powodu że jestem Polakiem, czy jesteśmy dyskryminowani tutaj. Zdecydowanie nie, po pierwsze nie mieszam się w politykę, polityka jest dla polityków, a ja przyjechałem grać i wygrywać. W klubie czuję się bardzo dobrze.

Porównaj piłkę polską i litewską.
Poziom litewskiego futbolu też mnie bardzo zaskoczył. Uważam, ze poziom jest dość dobry. Niektóre kluby z czołówki tabeli nie odbiegają od poziomu ekstraklasy polskiej. Moim zdaniem, spokojnie poradziłyby w rozgrywkach polskiej ligi piłkarskiej. Jedyny minus, to brak dobrych stadionów i niskie zainteresowanie piłką nożną.

Jakie są plany na przyszłość?
Podpisałem kontrakt na półtorej roku, czyli dokończenie tego sezonu i cały następny sezon. Przede wszystkim chcemy zdobyć mistrzostwo Litwy. Prestiżem dla każdego piłkarza jest wpis w CV o wygranym mistrzostwu dowolnego kraju.

W niedzielę wygraliście z liderem tabeli?
Mecz był bardzo trudny i do przerwy strasznie nam się nie układał. Straciliśmy tzw. bramkę do szatni musieliśmy w drugiej połowie gonić wynik. Na szczęście się udało i 3 punkty zostały w Wilnie. „Ekranas” jest bardzo dobrą drużyną. Jeślibyśmy nie wygrali z nimi w ten weekend, oznaczałoby, ze nie jesteśmy jeszcze warci tytułu mistrza. Udowodniliśmy, że jesteśmy lepsi.

Strzeliłeś dwa zwycięskie gole.
Prawdę mówiąc, ciężko było dojść o jakichkolwiek sytuacji bramkowych, gdyż "Ekranas" rozgrywał bardzo dobry mecz jak i w ataku, tak i w obronie. Pierwszą bramkę uzyskałem strzałem z woleja zza pola karnego. Drugą zaś po lekkim strzale w zamieszaniu pod bramkowym. Nigdy nie brakło nam motywacji. Ze swojej strony bardzo się ciesze, że udało mi się strzelić dwa gole w bramkę lidera i głównego konkurenta w walce o mistrzostwo Litwy.

Co pomogło w meczu?
Głównym atutem była koncentracja, no i oczywiście wykorzystane okazje. Również decyzje trenera wpłynęły na wynik końcowy.

Końcówka sezonu zapowiada się ciekawie.
Oddamy wszystkie siły, aby wywalczyć złoto. Swoich kibiców też nie możemy rozczarować, szczególnie tych, którzy jeżdżą z nami na wszystkie mecze wyjazdowe. Szacunek należy się całemu zespołowi za charakter i walkę do ostatnich minut meczu.

W piątek gracie z "Legią" Warszawa?
Jest to mecz sparingowy, lecz każdy z nas będzie chciał się pokazać z jak najlepszej strony, ponieważ będziemy grali, jakby nie patrzeć z wicemistrzem Polski. Promocja swojej osoby w takim meczu jest bardzo ważna, bo trener zobaczy jak zespół wygląda na tle tak wymagającego przeciwnika.

Co sądzisz o konflikcie polsko – litewskim?
Wszyscy pytają o to samo. Dzwonili do mnie z Polski i pytali czy są jakieś problemy, z powodu że jestem Polakiem, czy jesteśmy dyskryminowani tutaj. Zdecydowanie nie, po pierwsze nie mieszam się w politykę, polityka jest dla polityków, a ja przyjechałem grać i wygrywać. W klubie czuję się bardzo dobrze.

Žalgiris imasi kilnios misijos - sutaikyti broliškas lenkų ir lietuvių tautas.

Žalgiris imasi kilnios misijos - sutaikyti broliškas lenkų ir lietuvių tautas.

O SŪDUVA integruotis į Suvalkų guberniją... ups, vaivadiją.

Polska, Litwa i Žalgiris wygrali
http://pl.delfi.lt/rozrywka/polska-litw ... d=59752585" onclick="window.open(this.href);return false;
sobota, 13 październik 2012 г. 13:56

W piątek w meczu towarzyskim reprezentacja Polski pokonała drużynę narodową RPA (1:0), Litwa w meczu eliminacyjnym do Mistrzostw Świata 2014 wygrała z Lichtensteinem (2:0), a Žalgiris Wilno w meczu sparingowym pokonał Legię Warszawa (2:1).

Žalgiris – Legia (2:1)
Już na 9 minucie napastnik Żalgirisa Polak Kamil Biliński strzelił pierwszą bramkę. Po straconym golu piłkarze Legii przejęli inicjatywę, jednak tylko pod koniec pierwszej połowy legioniści znaleźli lukę w obronie Żalgirisu i Danijel Ljuboja wyrównał wynik. Druga połowa rozpoczęła się od szybkich atak Žalgirisu i w 52 minucie w polu karnym został przewrócony Povilas Krasnovskis. 11 metrów realizował Pavelas Komolovas. 2:1 dla Žalgirisu. Do końca meczu incjatywa była po stronie piłkarzów Legii, jednak nie zdołali oni pokonać bramkarza Armantasa Vitkauskasa.

Polska – RPA (1:0)
Reprezentacja Polski wygrała towarzyski mecz z RPA 1:0. Bramkę na wagę zwycięstwa strzelił dla biało-czerwonych w 81. minucie Marcin Komorowski. Warto odnotować, że to pierwsze zwycięstwo drużyny na Stadionie Narodowym w Warszawie. Przez 82 minuty reprezentacja Polski była wprawdzie lepsza, ale ofensywni gracze bili głową w mur. Wówczas jednak złą passę udało się przerwać temu, którego nikt nie wytypowałby na strzelca zwycięskiego gola - Marcinowi Komorowskiemu. Po strzeleniu gola "Komor" pokazał w kierunku trybun znak "L", na cześć Legii Warszawa, w której niedawno występował.

Litwa – Lichtenstein (2:0)
Narodowa reprezentacja Litwy z Lichtensteinu przywiozła trzy punkty. W meczu eliminacyjnym do Mistrzostw Świata 2014 Litwa w Vaduz pokonała reprezentację Lichtensteinu 2:0. „Pierwsza połowa nie była dobra, jednak po przerwie zmieniliśmy taktykę i drugą połowę rozegraliśmy dobrze. Pod koniec pierwszej połowy przeciwnik nabrał odwagi i zaczął nam realnie grozić, dlatego w drugiej połowie był potrzebny szybki gol, a druga bramka Česnauskasa była po prostu fanstatyczna” – skomentował mecz Csaba Laszlo, trener reprezentacji Litwy. PL DELFI przypomina, że dzisiaj o godz. 15 czasu polskiego, przy stadionie Polonia Warszawa przy Konwiktorskiej w Warszawie rozpocznie się festyn wileński, a wieczorem Polonia Warszawa w meczu towarzyskim o Puchar im. Tadeusza Gebethnera zmierzy się z Polonią Wilno. Podczas spotkania przeprowadzona zostanie zbiórka pieniężna, z której całkowity dochód zostanie przekazany na wsparcie wileńskiej drużyny. Przewidziane są również atrakcje dla kibiców.

bronius labai lepina Wilno miasto mozūrus, net straipsnius lenkiškus iš LT delfiaus įdeda.

Чилийские бездомные лучше всех играют в футбол
http://rus.delfi.ee/sport/sport/chilijs ... d=65111052" onclick="window.open(this.href);return false;
Lenta.ru
15. октябрь 2012

Чилийские бездомные лучше всех играют в футбол
Reuters/Scanpix
Сборная Чили по футболу стала победителем чемпионата мира среди бездомных, который проходил в Мексике. Об этом сообщает официальный сайт соревнований.

Мировое первенство среди бездомных прошло в Мехико с 10 по 14 октября. Матчи турнира игрались на главной площади мексиканской столицы — Сокало.

К участию в турнире допускались футболисты-любители, не имеющие определенного места жительства, которые также проходили или проходят курс лечения от алкогольной или наркотической зависимости.

В мужской части соревнований до финала дошли команды Чили и Мексики. Хозяева чемпионата проиграли в решающем матче со счетом 5:8. Российские футболисты, которые побеждали на аналогичном первенстве в 2006 году, заняли в этот раз 11-е место.

У женщин победу праздновала сборная Мексики. В финале она обыграла команду Бразилии — 6:2.

Brazilas kasdien kalba lietuviškai
Jurgita Grigalaitytė
2012 m. spalio 22 d. 11:46
http://www.sportas.info/naujienos/14178 ... iskai.html" onclick="window.open(this.href);return false;

Futbolininkas Rafaelis Ledesma neslepia – pirmą kartą pajutęs lietuvišką žiemą, norėjo susikrauti daiktus ir grįžti į Braziliją


R. Ledesmos rankose – geriausio dviejų mėnesių A lygos žaidėjo prizas
LFF nuotr.

Marijampolės „Sūduvos“ puolėjas 29 metų brazilas Rafaelis Ledesma ne kartą vadintas geriausiu kada nors Lietuvoje rungtyniavusiu futbolininku. Dabar jis - dėl trečiosios vietos A lygoje kovojančios Marijampolės "Sūduvos" lyderis. Sekamdienį du jo įvarčiai į "Bangos" vartus palaužė gargždiškius ir leido Suvalkijos komandai be didesnio vargu įsirašyti į sąskaitą dar tris taškus.

Mūsų šalis legionieriui artima ne tik dėl sėkmingo žaidimo aikštėje.

Prieš keletą metų vedęs lietuvę Simoną, dabar kartu su ja augina beveik dvejų metų sūnų ir neretai pagalvoja, kad baigęs profesionalo karjerą norėtų likti čia gyventi. Puolėjas 2007 m. tapo vieninteliu ne lietuviu, laimėjusiu geriausio Lietuvoje žaidžiančio futbolininko apdovanojimą. R. Ledesma taip pat du kartus tapo Lietuvos čempionu (2006 ir 2007 m. su „Kaunu“), Lietuvos taurės laimėtoju (2007 m. su „Kaunu“), 2008 m. rezultatyviausiu A lygos žaidėju (14 įvarčių). Po sėkmingo pasirodymo Kauno klube brazilas buvo keliems sezonams išvykęs į Baltarusiją, o šiemet vėl atstovauja Lietuvos klubui. Neseniai legionieriaus apdovanojimų kolekciją papildė geriausio A lygos liepos ir rugpjūčio mėnesių žaidėjo prizas.

Lietuvoje su pertraukomis esate nuo 2006-ųjų. Kuris sezonas jums buvo įsimintiniausias?
Visi sezonai man buvo geri. 2007 m. kartu su „Kauno“ ekipa iškovojome Lietuvos futbolo Čempionų taurę, buvau išrinktas geriausiu Lietuvos žaidėju. Tiesa, man taip pat patiko ir Baltarusijoje – čia žaidžiau nuo 2009 iki 2011 metų. Visi sezonai, manau, buvo neblogi. Atidaviau visas jėgas ir tiesiog stengiausi būti geras žaidėjas.

Kiek metų dar ketinate žaisti futbolą? Kokių sau išsikeltų tikslų dar nespėjote įgyvendinti?
Viską lemia sveikata. Žaisiu tiek, kiek ji man leis – iki 40 ar 38 metų, tačiau dabar apie tai negalvoju. Kokių tikslų nespėjau įgyvendinti? Tikiuosi, kad dar turėsiu galimybę rungtyniauti geresnėje Europos lygoje. Tokioje, kurioje futbolo varžybas stebi daugiau sirgalių nei Lietuvoje. Laukiu tų laikų ir tikiuosi, kad jie ateis. Jei ir toliau žaisiu taip, kaip tai darau dabar, vieną dieną, manau, atsiras galimybė jėgas išbandyti UEFA Čempionų lygoje.

Ar pakito, jūsų nuomone, per tą laiką, kai esate Lietuvoje, mūsų šalies futbolo lygis?
Lietuvos futbolo padėtis buvo geresnė tada, kai žaidžiau Kaune – žmonėms žaidimas patiko labiau ir į stadionus rinkosi daugiau sirgalių. Dabar viskas pasikeitė. Manau, žmonės, suinteresuoti futbolo populiarumo kėlimu, turėtų daugiau dėmesio skirti reklamai ir, norėdami į stadioną pritraukti daugiau sirgalių, turėtų atpiginti bilietus.

Brangūs bilietai?
Žinoma, mums, žaidėjams, ne, tačiau kalbu apie dirbančius, šeimas turinčius žmones. Pavyzdžiui, vienas bilietas – dešimt litų, keturi šeimos nariai – jau 40 litų. Už tuos pinigus gali nueiti į krepšinio varžybas „Žalgiris“–„Lietuvos rytas“. Nežinau, ar aš teisus, tačiau tokia mano nuomonė.

O pats stebite „Žalgirio“ ir „Lietuvos ryto“ dvikovas?
Taip. Gyvenu Kaune, kai turiu laisvo laiko, visada einu pasižiūrėti, kaip rungtyniauja „Žalgiris“. Turiu keletą čia žaidžiančių draugų ir, kai tik galiu, ateinu jų palaikyti. Gyvendamas Brazilijoje krepšiniu nesidomėjau, tačiau atvykęs į Lietuvą pamėgau šią sporto šaką.

Dažnai tenka pastebėti, kad partneriai nepasinaudoja jūsų suteiktomis galimybėmis, o jūs supykstate. Aš teisi?
Visą laiką stebiu žaidimą, matau, kas dedasi aikštėje. Nežiūriu, koks žaidėjas yra konkrečioje vietoje, tačiau žinau, kokioje pozicijoje jis turėtų būti. Žinoma, kartais žaisdamas šiek tiek susinervinu, tačiau tik tą akimirką (šypsosi).

Neseniai buvote išrinktas geriausiu A lygos liepos ir rugpjūčio mėnesių žaidėju. Ką jums reiškia toks įvertinimas?
Žinoma, būti taip įvertintam yra malonu ir aš džiaugiuosi, tačiau mane įvertino tik dėka komandos narių. Juk jie man padėjo įmušti įvarčius atlikdami rezultatyvius perdavimus. Visada stengiuosi žaisti gerai ir šio įvertinimo nesureikšminu, nes visų pirma galvoju apie komandą.

Baigęs karjerą planuojate likti gyventi Lietuvoje?
Kol kas esu čia, tačiau niekada nežinai, kas gali nutikti. Žinoma, mano žmona, sūnus yra iš čia, jiems Lietuvoje gerai – šalia šeima, draugai. Aš Lietuvoje taip pat jaučiuosi kaip namuose. Šiuo metu man atrodo, kad baigęs futbolo karjerą norėčiau likti gyventi čia, ką nors daryti su sportu, tačiau kaip bus, nežinia.

Niekada nekilo minčių išsivežti šeimą į Braziliją?
Mano žmona lankėsi Brazilijoje praėjusiais metais, tačiau išvažiuoti visam laikui kol kas planų nėra. Jai pritapti Brazilijoje, manau, būtų gerokai sudėtingiau, nei man tą patį padaryti Lietuvoje. Čia gyvenu jau ilgai, tačiau niekas nežino, galbūt vieną dieną teks kraustytis į Braziliją.


Brazilas su šeima – žmona Simona ir sūnumi Gabrieliumi

Kaip susipažinote su Simona?
Žaidžiau Lietuvoje ir susipažinome. Kaip visi normalūs žmonės – bare, mano nuomone, pažintis nebuvo kuo nors ypatinga. Pradėjome susitikinėti, o vėliau nusprendėme būti drauge. Kai rungtyniavau Baltarusijoje, pasipiršau jai. Simona sutiko (juokiasi).

Kada ir kaip supratote, kad futbolas – jūsų pašaukimas? Esate iš sportininkų šeimos?
Futbolas – tai mano gyvenimas. Nesakau, kad jis yra „viskas“, nes „viskas“ yra mano šeima, tačiau futbolas taip pat labai svarbus. Tai supratau dar būdamas vaikas. Mano šeima visada mane skatino sportuoti. Tėvas taip pat žaidė, tačiau nebuvo profesionalas. Jis buvo geras futbolininkas, tad tikriausiai dėl to ir aš žaidžiu neblogai. Tiesa, nemėgstu kalbėti apie save, leidžiu tai daryti kitiems žmonėms. Futbolas Brazilijoje – sportas numeris vienas, o futbolo kamuolys, kai berniukas kiek paauga, – pirmoji dovana. Manau, ten visi pakvaišę dėl futbolo.

Minėjote, kad Lietuvoje į futbolo rungtynes susirenka mažai sirgalių. Kaip manote dėl ko?
Nežinau, ar tai priklauso tik nuo pinigų, kaip minėjau anksčiau, tačiau bilietų kainos taip pat svarus veiksnys, lemiantis mažą žiūrovų skaičių. Reikėtų rengti didesnius futbolo renginius, rodyti daugiau reklamos per televiziją, dalyti kvietimus, užsiimti rinkodara. Nežinau, kodėl niekas to nedaro, aš taip pat to klausiu atsakingų žmonių (šypsosi). Juo labiau kad tą padaryti nėra sunku. Jeigu nori būti geras klubas, tokius dalykus privalai daryti. Europos futbolo klubai darosi sau labai gerą reklamą.


Brazilas su sūnumi Gabrieliumi

O ar norėtumėte, kad jūsų sūnus žaistų futbolą Lietuvoje?
Mano sūnui – beveik dveji. Jam futbolas jau patinka, kartais jį žiūri per televiziją, kartais prašo parodyti vaizdo įrašų per kompiuterį. Jis, žinoma, dar daug nesupranta, bet jau pradeda mėgti šią sporto šaką. Nežinau, ar norėčiau, kad mano vaikas žaistų futbolą Lietuvoje, bet tikrai norėčiau, kad jis rungtyniautų gerame čempionate. Tiesa, aš niekada nedarysiu spaudimo dėl to, tegu jis pats pasirenka, kuo nori būti ir ką nori daryti.

Jis jau supranta, kad tėvelį čia visi atpažįsta?
Žinoma. Kartais žmona jam parodo mane per televizorių. Jis sako, kad čia tėvelis. Aš laimingas. Jis – mano sūnus, mano kraujas, todėl džiaugiuosi dėl visko, ką jis daro. Tai labai svarbu ir reikšminga.

Ar dažnai tenka dalyti autografus arba fotografuotis su sirgaliais? Mėgstate tai?
Žinote, žmonės čia futbolu nesidomi taip, kaip krepšiniu, tačiau kartais visko nutinka. Man tai nėra problema. Kai vaikas ateina ir paprašo su manimi nusifotografuoti, aš džiaugiuosi, kad jam patinka mano darbas. Vadinasi, jį atlieku gerai.

Kokia veikla mėgstate užsiimti laisvalaikiu?
Stengiuosi būti su šeima, eiti pasivaikščioti, pavakarieniauti restorane ir tiesiog mėgautis laiku su žmona ir sūnumi. Gyvenu Kaune, treniruojuosi Marijampolėje ir čia praleidžiu daug laiko. Grįžęs namo visą laiką stengiuosi būti su šeima.

Kokia yra jūsų dienotvarkė?
Važiuoju į treniruotę, grįžtu namo, einu kur nors pasivaikščioti su šeima. Nieko labai ypatinga nedarau. Kai turiu daugiau laisvo laiko, važiuoju atsipalaiduoti į Druskininkus ar Palangą.

Nesuklysiu sakydama, kad jums patinka Lietuva? Minėjote tai ne viename interviu...
Žinoma, man čia patinka. Jei būtų kitaip, negyvenčiau Lietuvoje. Čia mano šeima, visas mano gyvenimas. Jaučiuosi gerai ir tai, manau, svarbiausia.

O koks dalykas Lietuvoje jus labiausiai erzina?
Negaliu sakyti. Jei pasakysiu, kai kuriems žmonėms tai gali nepatikti (juokiasi).

Ką manote apie lietuviškus orus?
Iš pradžių, be abejonių, buvo sudėtinga, tačiau dabar jau viskas gerai. Žinoma, vasara man labiau patinka. Buvo labai sunku, kai pirmą kartą visur aplink pamačiau vien tik baltą spalvą. Norėjau susipakuoti daiktus ir grįžti į Braziliją. Aišku, po truputį pripratau ir dabar viskas gerai (juokiasi).

Ar mėgstate lietuviškus patiekalus?
Taip. Mano nuomone, aš valgau viską. Mėgstu itališką maistą – makaronus, lakštinius, kartais valgau cepelinus ar šaltibarščius. Tačiau lietuviškais patiekalais mėgaujuosi ne per dažnai.

O lietuviškais alkoholiniais gėrimais?
Apie tai, manau, geriau nekalbėti. Esu sportininkas ir stengiuosi visada būti geros formos. Stengiuosi gyventi sveikai. Jei taip darau, vadinasi, galiu žaisti gerai.

Galbūt žmoną išmokėte gaminti braziliškų patiekalų?
Kai kurie lietuviški patiekalai panašūs į braziliškus, nėra labai didelio skirtumo. Be to, jei ko nors noriu, nematau problemos pasigaminti pats.

Kalbate lietuviškai. Buvo sunku išmokti kalbą?
Lietuviškai pradėjau kalbėti turbūt po pusantrų čia praleistų metų, tačiau kai kurių žodžių nežinau iki šiol. Suprantu viską, tačiau pasakyti, kalbėti sudėtinga. Reikia praktikos. Dabar kasdien kalbu lietuviškai ir, manau, tai svarbu.

O ar mokate lietuviškai keiktis?
Na, šių dalykų išmokstama pirmiausia. Iš pradžių išmokstame blogų žodžių, vėliau – kitų. Ar dažnai keikiuosi? Na, kartais... kai esu supykęs (juokiasi).

Ar stebite, kaip sekasi Lietuvos rinktinei pasaulio futbolo čempionato atrankoje?
Nežiūriu rungtynių, tačiau žinau rezultatus, klausausi, ką apie tai kalba žmonės. Visi pažįsta Lietuvos rinktinę, jos žaidėjus. Manau, jei jie nori žaisti pasaulio čempionate, turi žaisti gerai.

Kuris Lietuvos futbolininkas jums labiausiai imponuoja?
Šiuo metu man patinka Deividas Šemberas. Jis patyręs ir techniškas žaidėjas. Man patinka tai, kaip jis žaidžia.

O Brazilijos?
Nežinau, yra daug brazilų, kurių žaidimas man patinka. Negaliu išskirti vieno.

Man atrodo, kad tai pats geriausias žaidėjas/legionierius per pastaruosius 21 metus A-lygoje

Lietuviško sporto vargai: nemažai profesionalių šalies futbolo ir krepšinio klubų vos suduria galą su galu
NERIJUS KESMINAS
http://www.15min.lt/naujiena/sportas/ki ... -26-269984" onclick="window.open(this.href);return false;
Publikuota: 2012 lapkričio 3d. 16:31

Nemažai profesionalių šalies futbolo ir krepšinio klubų vos suduria galą su galu. Prie to, kad elitinėje šalies futbolo A lygoje klubai kone kasmet sproginėja lyg muilo burbulai, o dešimtys žaidėjų algų nemato mėnesių mėnesiais, Lietuva jau įprato. Labiau netikėtos šio rudens krepšinio tendencijos. Nuo LKL sezono pradžios praėjus vos penkioms savaitėms nuvilnijo virtinė istorijų, iškėlusių į viešumą ne našlaičio futbolo, o sporto bažnyčios statusą Lietuvoje turinčio krepšinio nepriteklius.

Vargsta ir vieni, ir kiti

Tauragėje futbolininkai skundžiasi, kad „Tauro“ klubas jiems ne tik algų nemoka, bet ir geriamojo vandens nupirkti neįstengia. Vilniaus „Sakalų“ krepšininkai nežinia iš kur klubo vadovų ištrauktas aprangas tarsi dėvėtų rūbų parduotuvėje matuojasi autobuse vykdami į pirmas LKL čempionato rungtynes. Sostinės „Reo“ futbolo komanda, neva protestuodama prieš mafiją, susibūrusią Lietuvos futbolo federacijoje, pasitraukė iš A lygos vos sezonui įpusėjus ir numetė likimo valiai porą dešimčių žaidėjų, su dauguma kurių nebuvo atsiskaityta. Panevėžio „Lietkabelis“ išvarė iš komandos savo kapitoną, apkaltinęs jį šiurkščiu klubo vidaus taisyklių pažeidimu, nors vieša paslaptis yra tai, jog krepšininkas nusikalto tuo, kad paklausė, kada pagaliau gaus uždirbtus pinigus.

Šalies futbolo čempioną Panevėžio „Ekraną“ irgi įsuko finansinių problemų verpetas. Subūręs pajėgią, bet kol kas gero žaidimo nedemonstruojančią sudėtį Klaipėdos „Neptūnas“ prie jūros laukia ne gero oro, o milijono litų, kurio paprašė iš miesto savivaldybės. Pinigų pertekliumi negali pasigirti net stipriausi šalies krepšinio klubai. Vilniaus „Lietuvos ryto“ direktorius Martynas Purlys viešai pripažino, kad neturi iš ko nupirkti bet vieną žaidėją, o atleistas ekipos treneris Aleksandras Džikičius dar porą savaičių užtruko Vilniuje, nes niekaip negalėjo susiderėti dėl kompensacijos už prarastą darbą. Net turtingojo Kauno „Žalgirio“ savininkas Vladimiras Romanovas neseniai paprašė pagelbėti pinigais visų, kas gali prisidėti, ir viešai pripažino, kad klubas skolingas kai kuriems žaidėjams, nes pernai Kauno savivaldybė gerokai apkarpė savo indėlį į klubo kasą. „Man vienam sunku konkuruoti su krepšinio lyderiais, todėl kviečiu patriotus nepamiršti „Žalgirio“ ir jam padėti finansais. Nuo praėjusio sezono savivaldybė neskyrė žadėtų 2 milijonų litų, todėl klubas iki šiol yra skolingas žaidėjams“, – sakė šiemet itin sėkmingai žaidžiančios komandos savininkas. Prie pabaigos artėja metai, parodę, kad Lietuvoje abu sporto karaliai – ir pasaulinis, ir tautinis – jei ne nuogi, tai bent jau apsirengę toli gražu ne pagal paskutinį mados klyksmą.

Futbolo klubai – atviri

Muštas už nemuštą gudresnis. Tokia išvada peršasi lyginant futbolo ir krepšinio veikėjų elgesį atėjus laikui viešai teisintis dėl nevykdomų įsipareigojimų. Futbolo klubų atstovai prie spaudimo įpratę – jiems sukčių etiketė lipdoma pernelyg seniai. „Ekrano“ prezidentas Aušrys Labinas vasarą kantriai aiškino apie kelis milijonus bankrutavusiame „Snoro“ banke įšalusių klubo litų, kalbėjo apie tai, kad atsisveikinę su savo žvaigždėmis Mantu Savėnu, Andriumi Velička, Ramūnu Radavičiumi panevėžiečiai sutaupė, nes atsikratė įsipareigojimų mokėti žaidėjams dideles algas. Komandą palikę futbolininkai neslėpė, kad mainais į laisvę pasižadėjo nereikalauti sumokėti skolas.

Kantrus aiškindamas klubo finansinę padėtį buvo ir „Tauro“ prezidentas Jaunius Šetkus: „Neneigiu, kad esame skolingi, tačiau ieškome rėmėjų, galbūt dalininkų – jų nėra.“ Tauragės klubo vadovus viešoje erdvėje kaltino klubo žaidėjai, teigę, kad komanda per rungtynes neaprūpinama nei medicinos priežiūra, nei geriamuoju vandeniu, o „Tauro“ treneris iš Italijos nebūtų tinkamas dirbti net dešimtmečių vaikų komandoje. Futbolininkams klubas esą skolingas už visą šį sezoną, o „Tauro“ skolos gali siekti pusę milijono litų. „Tokių sumų ir skaičių nėra, – gynėsi J.Šetkus. – Pagalvokite, klubo biudžetas geriausiais laikais buvo 700 tūkst. Lt, dabar – gerokai mažesnis. Tai iš kur tokie skaičiai?“

Krepšinio klubai putoja

Krepšinio klubų atstovai į nepatogius klausimus reaguoja skausmingiau. „Čia mūsų reikalas, ne jūsų“, – iš peties rėžė apie „Sakalų“ skolas pasiteiravusiam žurnalistui klubo prezidentas Vytautas Kiaušas. Užuot patvirtinęs ar paneigęs informaciją apie tai, kad „Sakalų“ krepšininkai šį sezoną dar negavo nė lito, klubo vadovas pašnekovą vis kaltino „pletkų“ rankiojimu, sykį pavadino jį „tūpu“ ir buku. Jei tiesa tai, ko nesiteikė paneigti klubo vadovas, „Sakalai“ gali ir nesulaukti Naujųjų metų, nes skolos žaidėjams velkasi dar nuo praėjusio sezono. Neapsikentęs „Sakalus“ į Kėdainių „Nevėžį“ iškeitė vienas komandos lyderių Tomas Černeckis.

„Lietkabelio“ vadovai patys sau išsikasė duobę, kai viešai paskelbė kontraktą su savo kapitonu Gyčiu Sirutavičiumi nutraukę dėl klubo vidaus taisyklių pažeidimo. Šis pareiškimas suerzino krepšininko agentą latvį Raivį Ušackį, o Panevėžyje pasklido kalbos, kad G.Sirutavičius vidaus taisykles pažeidė paklausęs, kur jo uždirbti pinigai. Kadangi veiksmas vyko viešoje vietoje, kavinėje, tai buvo įvertinta kaip klubo įvaizdžio menkinimas. „Kodėl turėtume atskleisti kontrakto sąlygas? – nuo žiniasklaidos dėmesio teko gintis klubo direktoriui Eimantui Pūrui. – Žaidėjas žino, dėl ko taip įvyko, mes – taip pat.“ Kiek anksčiau „Lietkabelis“ atsisveikino ir su treneriu Gintaru Leonavičiumi, nes nesutapo komandos vairininko ir klubo bendrų strategijos ir tikslų suvokimas. Ir tada kalbėta, kad trenerio ir komandos skyrybų priežastis – pinigai. Panevėžiečiai tikėjosi didesnių investicijų iš pagrindinio klubo mecenato V.Romanovo. Lūkesčiai nepasiteisino, ir kažin, ar padėtis artimiausiu metu pasikeis, nes pastaruoju metu V.Romanovą ir jo verslo struktūras pradėjo slėgti vis didesni finansiniai rūpesčiai. Finansiniai galai „Lietkabelyje“ painiojasi. Panaši padėtis ir Klaipėdoje, kur į VTB Jungtinę lygą prasimušęs „Neptūnas“ paprašė savivaldybės dar milijono litų. Milijonas prieš Seimo rinkimus pasiklydo valdininkų kabinetuose, o už sportą atsakingo uostamiesčio mero pavaduotojo Vytauto Čepo spalio pradžioje tai nestebino: „Kol nesibaigs tas rujojimas, tol nieko nebus. Šis mėnuo išbrauktas iš visų savivaldybių darbo.“ Kol politikai rujoja, krepšininkai priversti būti gyvi vien viltimis.

Lyga dedasi rami

Futbolo fronte – nieko naujo. Kare kaip kare: sezoną ir vėl baigia mažiau komandų nei jį pradėjo. Prie šaukštą per pastaruosius du dešimtmečius palikusių Mažeikių „Romar“, Vilniaus „Panerio“ ir „Vėtros“, Kauno „Inkaro“ ir „FBK Kauno“, Šiaulių „Karedos“ prisidėjo sostinės „Reo“. Apie šį vienadienį A lygos darinį kalbama ir taip: vilniečių pasitraukimas iš čempionato buvo dar prieš sezoną suplanuota diversija, kuri turėjo prisidėti prie opozicijos planuoto valdžios pasikeitimo Futbolo federacijoje. Finansiškai stabiliai šį sezoną gyveno maždaug pusė lygos klubų – Vilniaus „Žalgiris“, Marijampolės „Sūduva“, rekordinį biudžetą surinkusi Pakruojo „Kruoja“, „Šiauliai“.

LKL turi savų galvos skausmų. Galima prognozuoti, kad lygos lankomumas šį sezoną, Kauno „Žalgiriui“ ir Vilniaus „Lietuvos rytui“ reguliariojo sezono rungtynes žaidžiant tik išvykose, bus rekordiškai mažas. Kol kas tik debiutantai Kauno „LSU-Baltai“, savo aistruolius į Halę viliojantys nemokamais bilietais ir vaišėmis, pajėgia surinkti du tūkstančius žiūrovų. Kitiems klubams ir tūkstantis – svajonių viršūnė. Nors lyga turi stiprų vidutiniokų branduolį – „Neptūną“, „Prienus“, „Šiaulius“, Pasvalio „Pieno žvaigždes“, Utenos „Juventus“, – šias komandas nuo autsaiderių skiria meistriškumo praraja. „Palangos“ krepšininkai jau sezono pradžioje driokstelėjo LKL antirekordą, kai į „Juventus“ krepšį įmetė tik 36 taškus, o varžovams leido surinkti 60-čia daugiau. Besikaupiančių problemų LKL kol kas nesureikšmina. Paklaustas apie grėsmingą „Sakalų“ finansinę duobę lygos direktorius Linas Gilys ramiai aiškino, kad šalinti iš LKL net aprangų žaidėjams nupirkti nepajėgiantį klubą galima būtų tik po teismų sprendimų. Futbolo ir krepšinio lygas Lietuvoje vis dar skiria tik vienas dalykas. LKL, kitaip nei A lygai, netektų laužyti galvos, kuo pakeisti komandą, jei ji išnyktų iš krepšinio žemėlapio – reikėtų tik pasirinkti kurią nors iš tų, kurios mielai užimtų laisvą vietą.

Futbolo ekspertai - apie Lietuvos pirmenybių lygį, nusivylimus ir tendencijas
http://www.lrytas.lt/sportas/futbolas/f ... as.htm?p=2" onclick="window.open(this.href);return false;

Panevėžio „Ekrano“ vienu tašku aplenkė Vilniaus „Žalgirį“ ir penktą kartą paeiliui, bei aštuntą bendrai, tapo pirmenybių nugalėtoja.
Skirtingai, nei du pastaruosius sezonus, šiemet A lygoje vyko atkakli kova ir aukso medalių laimėtojai paaiškėjo per paskutinio turo mačą.

Pirmenybių lygis

„Pirmenybių pabaiga buvo labai intriguojanti. Ypatingai tada, kai „Žalgiris“ namuose įveikė „Ekraną“ o dar buvo likę gana nemažai turų. Bet nepaisant to, jokiais būdais neteigiu, kad čempionato lygis pakilo. Nes kitos komandos lyderėms nieko negali priešpastatyti. Tai galima buvo pamatyti per paskutinį turą. „Ekranas“ už „Kruoja“ nėra visa galva aukštesnis, bet pakako ir to trupučiuko - išnaudoti progą, po to - kitą,“ - kalbėjo apie pasibaigusį Lietuvos klubų futbolo sezoną Eugenijus Riabovas, 1976-1978 metais tris kartus pripažintas geriausiu Lietuvos futbolininku.

Su tokiu vertinimu nesutiktų buvęs Lietuvos rinktinės futbolininkas Raimondas Vainoras.

„Čempionato lygis yra paaugęs. Matosi, kad jis auga pastoviai. 2009-aisiais, kai „Kaunas“ pasitraukė iš A lygos, jos pajėgumas labai krito. Bet po to nuo to žemiausio taško jis ėmė augti ir auga toliau,“ - įsitikinęs buvęs gynėjas.

Buvęs Lietuvos rinktinės vyr. treneris Algimantas Liubinskas Lietuvos pirmenybių lygio nevadino nei gerėjančiu, nei blogėjančiu. Tiesiog - stovinčiu vietoje.

„Gera tai, kad truputį aptvarkyta bazė. Tos sintetinės aikštės - neblogos, ir tarp kitų nebuvo visiškai tragiškų. O kad žaidimo lygis kiltų - tai ne? Manau, kad šiuo metu yra žaidimo lygio stagnacija. Žaidžiant Europoje ne visada pajėgiam įveikti kaimynų komandas, sunki komandų ekonominė padėtis - jos vos kvepuoja“.

„Ekranas“ - stabilesnis

Abi dėl aukso susikibusias komandas E. Riabovas vertino, kaip panašaus pajėgumo: „Manau, kad šios dvi komandos yra lygios. Tik, kad „Žalgiris“ buvo pakliuvęs į duobę ilgiau negu „Ekranas“ ir iššvaistė tuos taškus, kurių jam pritrūko.“

„Ekrano“ žaidimas buvo stabilesnis. Tą sąlygojo komandos sudėtis, ji buvo gerai sukomplektuota. Net vidury sezono šiek tiek atjaunėjusi komanda vis vien išlaikė savo žaidimo stilių,“ - aiškino R. Vainoras kuo panevėžiečiai buvo pranašesni už „Žalgirį“.

Apie stabilumą kalbėjo ir A. Liubinskas: „Pirmiausia lėmė - pastovumas. Antras dalykas - patirtis: trenerio, viso jo štabo. „Ekrano“ štabas padarė mažiau klaidų nei „Žalgirio“. „Žalgiris“ atsivežė trenerį kroatą, vėliau - trenerį lenką... O „Ekranas“ tuo metu susižaidė. Tiesa, panevėžiečiai vos nepadovanojo savo laurų „Žalgiriui“, išmėtę taškus ir atotrūkis po pirmenybių liko visai nedidelis. Bet ir tas mažas atotrūkis lėmė „Ekranui“ pirmą vietą.“

Tendencijos

„Nėra gerų tendencijų. Jeigu dar išimtume kelis geresnius žaidėjus, kaip Ledesma, ar jeigu išvažiuotų dar keli geresni lietuviai - čempionatas iš viso būtų ne koks. Eilinį kartą nuvylė dalyvavimas Europos taurėse. Ir norėtųsi didesnės intrigos, kad daugiau klubų kovotų dėl aukštesnių vietų. Kad būtų tarp jų ir Šiaulių komanda. Ta pati „Kruoja“ - tempėsi, tempėsi ir neprisitempė iki medalių,“ - E. Riabovas į pasibaigusias Lietuvos pirmenybes žvelgė kritiškai.

R. Vainorą neramina tai, kad A lygoje pavasariais startuojantys klubai jau ne kartą yra nebaigę čempionato. Šiemet taip nutiko Vilniaus REO.

„Buvo galima tikėtis, kad didžiausias sezono nusivylimas bus „Atlantas“, bet jis išsikrapštė. Gal tas nusivylimas - REO komanda. Nežinau tiksliai, ar ji pati pasitraukė iš čempionato, ar ją išmetė, bet tai nėra gerai. Kas sezonas, vis dingsta po vieną komandą,“ - apie nedžiugias šių metų A lygos puses kalbėjo buvęs Lietuvos rinktinės gynėjas.

A. Liubinsko niekas labai nenuvylė. Nes buvęs rinktinės treneris nieko labai gero iš A lygos nesitikėjo... „Nusivyliau nebent „Sūduva“. Turint tokią superbazę Marijampolėje ir vos vos ištraukia trečią vietą... O kad viskuo patenkinti, būdami amžinai treti, rodo, kad tame klube yra netvarka. Turėtų tenai būti pajungta visa sistema, turėtų augti jaunimas ir įsilieti į komandą,“ - kalbėjo A. Liubinskas.

Nauji vardai

Anot R. Vainoro, naujų vardų, kuriuos vertėtų įsiminti yra Vilniaus „Žalgiryje.

E. Riabovas tvirtino, kad jam įsiminė keli jauni futbolininkai, tačiau jų pavardžių minėti nenorėjo. „Nebent, kadangi pats buvau puolėjas, tai norėčiau pakalbėti apie puolėjus, nors jie nėra tokie jauni ir tik šį sezoną pasireiškę. Mane džiugina Artūro Rimkevičiaus pasiekimas. Taip pat malonu, kad rezultatyviausiųjų sąraše jis yra ne vienas lietuvis. Arsenijus Buinickis, kaip ir pernai tebemuša įvarčius, kaip visada rezultatyvus - Povilas Lukšys,“ - kalbėjo 3 kartus geriausiu Lietuvos futbolininku rinktas kaunietis.

„Emilijus Zubas - toks vartininkas man tikrai patinka. Artūras Žulpa, Ernestas Veliulis, Karolis Chvedukas, Mantas Kuklys - jaunimas, turintis potencialo, - vardijo įsiminusius futbolininkus A. Liubinskas.

Legionieriai

Buvęs Lietuvos rinktinės treneris, kaip neigiamą dalyką, paminėjo neaukšto lygio legionierių antplūdį į žemesnes vietas užėmusias komandas.

„Neigiama yra tie italų desantai Tauragėje, prancūzų - Klaipėdoje. Tai „vienkartinio naudojimo“ futbolininkai, kuriuose negalima įžvelgti gerų perspektyvų,“ - sakė A. Liubinskas.

„Jeigu aukšto lygio legionierius atveža, tai gerai. Nuo to tik auga futbolo lygis. Bet pas mus legionieriai - pagal komandą. Kiekvienas žiūri pagal savo kišenę. Viena yra „Žalgirio“ ar „Ekrano“ legionieriai, kita - „Tauro“, - apie užsienio futbolininkus A lygoje kalbėjo R. Vainoras.

Dėl Atlanto legionierių nepritariu visomis prasmėmis, jiems atėjus situacija pasitaisė iš pagrindų, bet, kad komandos pagrindą reiks keisti, tam tikrai pritariu, norint tobulėti ir lipti į viršų reiks pasistengti ir apmastyti visus žingsnius.Tam ir yra pakviestas puikus specialistas Giorgio Bisson.
Apie Taurą nebešnekėsiu, geriau padėsiu daugtaškį ......

Algiukui kažkodėl nepatinka vienakartinio naudojimo produktai...

Man tai nupezę treneriai tokie kaip Petravičius atrodo apgailėtini. Skęsta savo apgailėtinose fantazijose ir nieko nesugeba. darbo savo nepadaro. nesuvadovauja, tik inkšti moka ir atsiprašinėti už savo bukumą.
O tokį užsienietį futbolistą panaudojai ir išmetei be jokių emocijų. Nei jo auginti, nei jo maitinti, o jeigu pradeda šakotis, tai grūdi VON iš klubo.
Užknisa, kai sako, kad legionieriai turi būti super lygio. kokia A lyga, tokie ir legionieriai.
Nėra babkių, tai žaidžia netikšos iš Italijos ir niekam neskauda galvos. gal vienas kitas sirgalius nusivylė, bet taip jau sporte yra, kad kažkas laimi, o kažkam nepasiseka.

Tai aišku, tokių, kaip Bele Titi galėtu ir nebūti, tokio asilo, kuris nesugeba išnaudoti savo galimybių dar nemačiau.Man regis jis ir I lygai netiktu.

Oi, "kanarėlė" mane žiauriai prajuokindavo. Man kartais atrodydavo, kad jis tiesiog nežino ką su kamuoliu reikia daryti.
O komentatorius dar sako, kad per treniruotes jam sekasi kur kas geriau.
Iš tokio atsilupusio žaidėjo klubui jokios naudos... bet smagu pasižiūrėti į tokius netikšas.

Sporto klubo nuostoliai „juodojoje buhalterijoje“ pavirsdavo pelnu
ELTA ir lrytas.lt inf. 2012-11-13 http://www.lrytas.lt/lietuvos-diena/kri ... -pelnu.htm" onclick="window.open(this.href);return false;

Patikrinus Vilniaus sporto klubą, rasti ne tik keli nelegaliai įdarbinti asmenys, bet ir „juodosios buhalterijos“ dokumentai.

Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (AVMI) informuoja, kad, tikrindama VMI pasitikėjimo telefonu 1882 gautą informaciją, rado nelegaliai įdarbintą valytoją ir 2 trenerius. Kiti 5 darbuotojai pateikė paaiškinimus raštu, kuriuose prisipažino dalį atlyginimo gaudavę vokeliuose.

Vilniaus AVMI darbuotojai išsiaiškino, kad šiems darbuotojams išmokėta per 55 tūkst. litų darbo užmokesčio, kuris nebuvo įtrauktas į buhalterinės apskaitos dokumentus. Be to, kasoje rasta daugiau kaip 500 litų neapskaitytų grynųjų pinigų ir „juodosios buhalterijos“ dokumentų, liudijančių, kad nuo 2010 m. iki 2012 m. nuslėpta daugiau kaip 408 tūkst. litų. AVMI atkreipia dėmesį, jog sporto klubas 2010 m. ir 2011 m. oficialiai deklaruodavo nuostolingą veiklą ir taip nuslėpė daugiau kaip 23 tūkst. litų pelno mokesčio.

Vilniaus AVMI operatyvaus patikrinimo metu nustatė, kad bendrovė, slėpdama pajamas ir mokėdama darbo užmokestį vokeliuose, į biudžetą nesumokėjo daugiau kaip 102 tūkst. litų mokesčių. Patikrinimo metu bendrovė patikslino apskaitos dokumentuose nurodytas deklaruojamas pajamas.

Bendrovei teks sumokėti mokesčius, o už 3 nelegalius darbuotojus, apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą siekiant nuslėpti mokesčius ir už bendrovės pajamų, turto, pelno ir mokesčių ataskaitų pateikimo tvarkos pažeidimus sporto klubo vadovui Vilniaus AVMI inspektoriai surašė administracinių teisės pažeidimų protokolus. Vadovui už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį gresia bauda iki 10 tūkst. litų, už darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos pažeidimą - iki 20 tūkst. litų, už kitus pažeidimus - taip pat iki 20 tūkst. litų.

Tiesa, šis sporto klubas Vilniaus AVMI akiratyje atsiduria nebe pirmą kartą: 2009 m. operatyvaus patikrinimo metu AVMI rado nelegalų darbuotoją, o klubo kasoje - apie 900 litų perteklių.

Vilniaus AVMI viršininkas Marius Žemgulis sako, kad įmonė nepasimokė iš savo klaidų, o tokio elgesio netoleruoja ne tik institucijos, bet ir visuomenė.

VMI primena, kad gyventojai apie nelegalaus darbo atvejus, atlyginimus vokeliuose ar kitus mokestinius pažeidimus gali pranešti paskambinę pasitikėjimo telefonu 1882.