2020-10-27 14:22 · #134188
Stabdomos Lietuvos vaikų ir jaunių futbolo varžybos
https://lff.lt/news/11537/stabdomos-lietuvos-vaiku-ir-jauniu-futbolo-varzybos/

Lietuvos vaikų ir jaunių ugdymo futbolo asociacija (LVJUFA) informuoja, kad, pablogėjus epidemiologinei situacijai visoje Lietuvoje, priimtas sprendimas nuo š. m. spalio 27 d. iki lapkričio 8 d. imtinai sustabdyti visas LVJUFA organizuojamas varžybas – Wellkid lygą, Lietuvos jaunučių čempionatą, SHARP Elitinę jaunių lygą, Lietuvos jaunimo U-19 čempionatą, Lietuvos jaunimo Pirmą lygą.

Situacijai pasikeitus, organizacijos bus informuotos atskiru LVJUFA pranešimu.

„Turime užtikrinti vaikų saugumą ir sveikatą tokiu sudėtingu metu, nes prastėjant epidemiologinei situacijai tęsti varžybas būtų per daug rizikinga. Saugokime vienas kitą bei tikėkimės, kad netrukus galėsime grįžti prie įprastinės futbolo veiklos“, – pažymi LVJUFA prezidentas Dainius Gudaitis.
2020-11-26 16:15 · #135009
Lietuvos jaunimo futbolo 11×11 formato varžyboms suteiktas aukšto sportinio meistriškumo statusas
https://www.jaunimofutbolas.lt/naujienos/lietuvos-jaunimo-futbolo-1111-formato-varzyboms-suteiktas-auksto-sportinio-meistriskumo-statusas

LVJUFA informuoja, kad š. m. lapkričio 19 d. Lietuvos futbolo federacijos Vykdomasis komitetas priėmė sprendimą dėl Lietuvos jaunimo futbolo 11×11 formato varžybų nuostatų pakeitimo, suteikiant aukšto sportinio meistriškumo varžybų statusą.

Aukšto sportinio meistriškumo varžybų statusas suteiktas šioms keverioms LVJUFA vykdomoms 2020–2021 metų sezono varžyboms:
· Lietuvos jaunimo U-19 futbolo čempionatas;
· „SHARP“ Elitinės jaunių lygos futbolo čempionatas;
· Lietuvos jaunučių futbolo čempionatas;
· Lietuvos jaunimo futbolo Pirmos lygos pirmenybės.
2020-11-26 16:18 · #135010
Patvirtintas žaidėjų perėjimo tarp futbolo ugdymo įstaigų reglamentas
http://jaunimofutbolas.lt/naujienos/patvirtintas-zaideju-perejimo-tarp-futbolo-ugdymo-istaigu-reglamentas

Lapkričio 19-ąją LFF Vykdomasis komitetas patvirtino paruoštą reglamentą, kuriuo bus sureguliuota žaidėjų perėjimo tvarka.

„Šiuo dokumentu nustatyta žaidėjų perėjimo tvarka Lietuvoje, apibrėžti laiko terminai ir taisyklės, kurios reglamentuos žaidėjų perėjimą iš komandos į komandą, įstaigos į įstaigą. LVJUFA kuruos šią perėjimų tvarką ir viliamės, kad šios tvarkos visos futbolo ugdymo įstaigos.

Kadangi žaidėjų perėjimo tvarka anksčiau nebuvo tinkamai reglamentutota, šis dokumentas buvo reikalingas kaip oras. Viskas daroma vaikų labui, kad būtų apsaugotas nenutrūkstamas žaidėjo ugdymosi procesas“, – teigė LVJUFA prezidentas Dainius Gudaitis.

Susipažinti su reglamentu galite šioje nuorodoje.
2020-12-09 18:11 · #135348
Pokyčiai Klaipėdoje: ką pakeis naujas Futbolo mokyklos statusas?
https://www.diena.lt/naujienos/klaipeda/miesto-pulsas/pokyciai-klaipedoje-ka-pakeis-naujas-futbolo-mokyklos-statusas-999859

Kasmet miestui daugiau nei pusę milijono eurų kainuojanti uostamiesčio Futbolo mokykla per keturis artimiausius mėnesius turi būti pertvarkyta iš biudžetinės į viešąją įstaigą. Kai kurie miesto politikai nesupranta, kodėl reikia pakeisti statusą ir kokią naudą tai duos Klaipėdai.

Pertvarka sukėlė klausimų

Klaipėdos futbolo mokykla yra biudžetinė įstaiga, išlaikoma miesto lėšomis. Tačiau nuspręsta keisti jos juridinį statusą, pertvarkant mokyklą iš biudžetinės į viešąją įstaigą.

Klaipėdos politikė, miesto Švietimo, kultūros ir sporto komiteto narė Nina Puteikienė nesupranta šių permainų būtinybės. "Kyla daug klausimų, o aiškių atsakymų nėra. Girdėjau vienintelį motyvą – to reikalauja Lietuvos futbolo federacija. Manęs tai neįtikina. Ką turėsime po šios reformos? Kas po pertvarkos finansuos įstaigą?" – klausimus žėrė N.Puteikienė.

2021 m. Klaipėdos miesto strateginiame plane Futbolo mokyklai, nepaisant juridinio statuso pakeitimo, suplanuota 623 tūkst. eurų. Numatytos išlaidos bus skirtos mokyklai išlaikyti – darbo užmokesčiui, socialinio draudimo įmokoms, transporto ir pastato eksploatacinėms išlaidoms, sporto bazių nuomai.

Paiso federacijos reikalavimų

O nuo 2022 m., kai pasikeis Futbolo mokyklos statusas ir ji jau bus viešoji įstaiga, mokyklai esą bus sudarytos sąlygos dalyvauti savivaldybės dalinio finansavimo konkurse ir gauti dalinį programinį finansavimą, apskaičiuojamą sporto krepšelio principu. Taip pat mokykla galės disponuoti tėvų įmokų, paramos lėšomis, dalininkų įneštu turtu ar pinigais.

Futbolo mokykla yra ugdymo įstaiga, kur vaikai sportuoja iki 17 m., tad kam gi prireikė keisti juridinį statusą?

"Yra elitinės FIFA lygos, skirtos ir jaunesniems sportininkams. Kad vaikai galėtų dalyvauti čempionatuose, mokyklos statusas, pagal FIFA reikalavimus, turėtų būti viešoji įstaiga. Po permainų Futbolo mokyklos vaikai turės galimybę dalyvauti tose varžybose, nes kitu atveju, jei nepakeisime statuso, tokių galimybių nebus", – paaiškino Klaipėdos vicemeras Arvydas Cesiulis.

Dalininkams skelbs konkursą

Esą antras šio mokyklos statuso pakeitimo privalumas yra tas, kad nuo savivaldybės pečių, ieškant kitų įstaigos dalininkų, kažkiek bus nukelta finansinė našta. Vicemero teigimu, juos planuojama atrinkti konkurso būdu.

Naujieji dalininkai su savo įnašu remtų įstaigą ir savivaldybei Futbolo mokyklos išlaikymas esą kainuotų pigiau. Dalininkus reikėtų rasti per metus, nes 2021-iesiems visi pinigai įstaigai numatyti iš Klaipėdos biudžeto.

Futbolo mokykla visai neseniai atnaujinta, įrengtas modernus pastatas ir aikštynai. Visa tai sutvarkyta už ES ir miesto pinigus. Vienoje pastato dalyje yra viešosios erdvės, kur bus vystoma jaunimo veikla. Kita, didžioji pastato dalis, bus naudojama Futbolo mokyklos reikmėms.

Klaipėdos futbolo mokykla yra viena didžiausių Lietuvoje, joje sportuoja apie 700 vaikų.
2021-04-05 22:56 · #138808
Futbolo akademija „Dainava“ teisme reikalauja sutarties su savivaldybe ir finansavimo
https://dzukijosveidas.lt/2021/03/31/futbolo-akademija-dainava-teisme-reikalauja-sutarties-su-savivaldybe-ir-finansavimo/
Laura Baliukonienė

Futbolo akademija „Dainava“ regiono apygardos administracinio teismo Kauno rūmams padavė skundą, kuriame prašo įpareigoti Alytaus miesto savivaldybės administraciją pasirašyti finansavimo sutartį su formalųjį švietimą papildančio ugdymo teikėju – futbolo akademija „Dainava“. Taip pat prašoma savivaldybę įpareigoti skirti jai formalųjį švietimą papildančio ugdymo mokymo lėšas.

Taryba neskyrė lėšų

Futbolo akademija „Dainava“ teismo prašo už 2021 metais negautas formalųjį švietimą papildančio ugdymo lėšas priteisti per 89 tūkst. eurų, o už 2020 metus – beveik 23 tūkst. eurų.

„Alytaus miesto taryboje šių metų sausį tvirtinant biudžetą, iš formalųjį švietimą papildančio ugdymo mokymo biudžeto eilutės lėšos buvo perkeltos į Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės Chirurgijos skyriaus remonto eilutę. Taigi, Alytaus miesto taryba formalųjį švietimą papildančio ugdymo mokymui šiems metams nėra skyrusi finansavimo. Taip, aprašas egzistuoja, kuris taip pat buvo patvirtintas sausio mėnesį, tačiau lėšų tam neskirta. Savivaldybės administracija mano, kad jeigu tam nėra skirta lėšų, taryba nenubalsavo, tai ir neturime iš kur jų skirti. Teismas situaciją išaiškins“, – taip situaciją komentavo Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktorė Ona Balevičiūtė.

Kuria precedentą

Susisiekus su futbolo akademijos „Dainava“ vadovu Rimu Kantaravičiumi, patvirtinti fakto, kad kreipėsi į teismą, neskubėjo, tačiau nurodė, kad tai susiję su priimtais Alytaus miesto tarybos sprendimais ir formalųjį švietimą papildančio ugdymo (FŠPU) krepšelių sistema.

„Visa tai reikia viešinti, nes Alytuje ir turbūt daug kur Lietuvoje ši sistema neveikia. Kodėl niekas nepriverčia savivaldybės laikytis įstatymų? FŠPU krepšelio negauname ne mes, o vaikai. Yra Dailės, Muzikos mokyklos, kurios finansuojamos tokia pat tvarka kaip ir bet kuri kita organizacija, atitinkanti Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos numatytus kriterijus“, – kalbėjo R. Kantaravičius.

Pasiteiravus nuomonės, kodėl, jo manymu, akademijai nebuvo numatytas finansavimas, jos vadovas įsitikinęs, kad visai tai nutiko dėl to, kad iki šiol tokį mokymą organizuodavo tik savivaldybės valdomos ar kitos biudžetinės įstaigos.

„Tai lygiai tas pats kaip privati mokykla ar darželis, kuriems kažkodėl krepšeliai skiriami. Iki šiol Alytuje tokios privačios organizacijos, kuri atitiktų visus Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos numatytus kriterijus FŠPU lėšoms gauti, nebuvo. Mes padarėme pradžią, parodėme kelią ir tokių panašių organizacijų atsiras ir daugiau. Taip ir turėtų būti. O visa tai, kas vyksta, vertinu kaip savivaldybės nenorą turėti konkurenciją ir diskriminaciją“, – sakė R. Kantaravičius.
2021-04-17 14:52 · #139029
Įkurta Vilniaus apskrities vaikų futbolo lyga
Žiūrėti „YouTube“
YouTube

Karžygys.lt studijoje, buvęs Lietuvos futbolo rinktinės žaidėjas, VŠĮ Elektrėnų savivaldybės futbolo akademijos direktorius Vytautas Apanavičius ir VŠĮ Elektrėnų savivaldybės futbolo akademijos treneris, Vytauto Didžiojo universiteto švietimo akademijos docentas dr. Donatas Gražulis
2021-05-04 06:21 · #139178
P. Golubicko talentą atskleidęs treneris T. Bernotas: „Internete yra per daug netiesos“
https://www.uaff.lt/2021/04/16/p-golubicko-talenta-atskleides-ignalinos-skc-treneris-tadas-bernotas-internete-yra-per-daug-netiesos/

Tęsdami ciklą apie vaikų futbolo ugdymo ypatybes Utenos apskrityje, šįkart keliamės į gražios gamtos apsuptą Ignaliną. Šiame mieste jaunuosius futbolininkus ugdo treneris Tadas Bernotas.

Nors vis dar tęsiasi karantinas ir mėgėjų bei vaikų sporto veikla vis dar smarkiai ribojama, visi nekantraujame, kol situacija pasitaisys ir vėl visi grįšime į normalų gyvenimą bei, žinoma, į futbolo stadionus. Iš viso tris grupes treniruojantis T. Bernotas teigia, kad įprastais laikais vaikų futbolo treniruotėms ieškoma įprastai – važinėjama po mokyklas, taip pat kvietimai skelbiami Ignalinos sporto centre. Viena grupė surinkta šalia Baltarusijos sienos esančiame Didžiasalyje.

„Šiais laikais ne visi nori sportuoti, kiti pasirenka kitas sporto šakas. Ignalinoje turime slidinėjimo, biatlono bazes, dviračių sportą, tenisą. Labai daug susidomėjimo turi plaukimas. Dažniausiai vaikai lanko po 2-3 būrelius, kurie jiems labiausiai patinka. O tų, kurie nenori sportuoti, tai nelabai ir priversi. Nebent kartu kūno kultūros mokytojais padarome kokį mažą turnyrą, tai tada dar pavyksta prikviesti vaikus. Bet tik tam kartui“, – pasakojo T. Bernotas.

Iš Utenos kilęs treneris su vaikais dirba jau 18 metų. Jis teigia, kad šis laikotarpis jam yra ypatingas.

„Ateina laiminga karta. Visi jau žino Paulių Golubicką ir Adriją Skudutytę. Daug merginų šiuo metu atstovauja „Utenos Uteniui“. Talentus pastebėti nesunku, jie viską parodo savo darbu ir atsidavimu. Tokie žaidėjai aikštelėje ir žaidžia, ir mąsto. Perspektyvių vaikų turime ir Didžiasalyje, bet situacija tokia, kad surinkti komandos futbolui 11 prieš 11 šansų nėra“, – kalbėjo T. Bernotas.

P. Golubickas – Lietuvos futbolo rinktinės narys, jau spėjęs paragauti ir legionieriaus duonos. A. Skudutytė ne tik puikiai žaidžia futbolą, bet ir tapo pirmąja Lietuvos motokroso čempione.

Treneris priduria, kad šiuo metu turi du labai talentingus pirmokus-antrokus ir tikisi, kad jie nepraras meilės futbolui.

„Svarbiausios mano vertybės – mąstymas aikštelėje, technika. Tai stengiuosi įdiegti su įdomiais pratimais ir žaidimais. Daug šnekamės, bendraujame, nes ryšys su žaidėjais yra labai svarbus. Pats taikau tokį modelį, kurį esu išmokęs iš savo buvusių trenerių. Dalyvaujame įvairiuose seminaruose. Taip su naujomis žiniomis treniravimo modelį vis atsinaujinu, – kalbėjo T. Bernotas. – Stengiuosi nesinaudoti internetu, nes jame yra daug neteisingų ir klaidingų dalykų. Mano nuomone, Lietuvoje yra daroma daug klaidų ir vaikus reikia auklėti kiek kitaip. Aš žinau, kas yra kaimo vaikai, kas yra mažo miesto vaikai, ir kas yra didmiesčio vaikai. Iš esmės viskas priklauso nuo to, kaip su vaikais elgsiesi, kaip bendrausi, kokį fizinį krūvį jiems duosi“.

Treneris atskleidė, kad šiuo metu jaunieji Ignalinos futbolininkai jau pasiilgo tikro sporto. Žaidėjams yra suteiktos įvairios užduotys, jau po truputį sportuojama ir lauke. Kitą savaitę jau Ignalinoje bus galima treniruotis grupėms iki 10 vaikų.

„Taip ir judame. Nekantraujame vėl dalyvauti 7×7 turnyruose, mane taip pat labai domina futsalas, nes turime gerą salę, o ir žaidėjų reikia mažiau“, – pridūrė treneris.
2021-05-30 18:24 · #139572
Arijui prognozuojama šviesi ateitis: 7-metis futbolo aikštelėje technika nenusileidžia vyresniems

Septynerių Arijus Gaišys futbolu domisi nuo mažumės. Jo tėtis Šarūnas Gaišys – buvęs Vilniaus „Žalgirio“ klubo žaidėjas – sako, kad sūnus žiūri visas rungtynes, žino futbolininkų pavardes, jo mėgstamiausia komanda – „Manchester United“, o apsilankęs šio klubo rungtynėse, žvelgdamas į stadioną tėčiui sakė: „Noriu čia kada nors žaisti.“ Jau dvejus metus Arijus beveik kasdien treniruojasi, žaidžia komandoje su dvejais metais vyresniais už save ir, trenerio Skirmanto Šeštavicko teigimu, tikrai jiems nenusileidžia.

Skaitykite daugiau: https://www.15min.lt/gyvenimas/naujiena/laisvalaikis/arijui-prognozuojama-sviesi-ateitis-7-metis-futbolo-aiksteleje-technika-nenusileidzia-vyresniems-1038-1510826?copied
2021-07-04 23:54 · #140110
Ar rei­ka­lin­ga kon­ku­ren­ci­ja spor­te?
https://www.alytausnaujienos.lt/ar-rei-ka-lin-ga-kon-ku-ren-ci-ja-spor-te

Po­kal­bis su Aly­taus mies­to sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bos frak­ci­jos „Spren­di­mai ir at­sa­ko­my­bė“ na­riu Ge­di­mi­nu Dauk­šiu

– Jūs bu­vo­te vai­kų spor­ti­nio ug­dy­mo krep­še­lio Aly­taus mies­te ini­cia­to­rius. Ko­dėl?
– Kad mo­ky­mo lė­šas švie­ti­mo pro­gra­moms ga­li­ma skir­ti tik krep­še­lio prin­ci­pu, nu­ro­do Švie­ti­mo įsta­ty­mas. De­ja, ši įsta­ty­mo nuo­sta­ta Aly­taus mies­to sa­vi­val­dy­bės val­di­nin­kų bu­vo ne vie­nus me­tus ig­no­ruo­ja­ma ir pi­ni­gai vai­kų ug­dy­mo įstai­goms bu­vo ski­ria­mi be jo­kios tvar­kos. Džiu­gu, kad da­bar­ti­nė mies­to ta­ry­ba įve­dė tvar­ką ir moks­lei­vio krep­še­lį pra­dė­jo skir­ti taip, kaip nu­ma­ty­ta įsta­ty­me.

Kal­bant pla­čiau apie ne­for­ma­lų­jį švie­ti­mą, daž­nai žmo­nių va­di­na­mą po­pa­mo­ki­niais bū­re­liais, ma­nau, ver­tė­tų pri­min­ti, kad Lie­tu­vo­je jį su­da­ro su­dė­tin­ges­nė for­ma­lų­jį švie­ti­mą pa­pil­dan­čio ug­dy­mo ir pa­pras­tes­nė ne­for­ma­lio­jo vai­kų švie­ti­mo pro­gra­mos. Šios pro­gra­mos ski­ria­si sa­vo ap­im­ti­mi, truk­me, už­si­ė­mi­mų per sa­vai­tę skai­čiu­mi ir ki­tais švie­ti­mo, moks­lo ir spor­to mi­nist­ro nu­sta­ty­tais kri­te­ri­jais. Vai­kams, lan­kan­tiems ne­for­ma­lio­jo vai­kų švie­ti­mo pro­gra­mas, ski­ria­mas 15 ar­ba 20 eu­rų per mė­ne­sį krep­še­lis, o for­ma­lų­jį švie­ti­mą pa­pil­dan­čias ug­dy­mo pro­gra­mas – nuo 50 iki 100 eu­rų, pri­klau­so­mai nuo spor­ti­nių pa­sie­ki­mų.

– Ar ne­ky­la pa­vo­jus, kad, pa­si­nau­do­jant šia tvar­ka, vi­si tre­ne­riai su­re­gist­ruos vai­kus į bran­ges­nę pro­gra­mą ir tai bus ne­pa­ke­lia­ma naš­ta mies­to biu­dže­tui?
– Kal­bos, kad vi­si vai­kai su­si­re­gist­ruos į su­dė­tin­ges­nę ir „bran­ges­nę“ for­ma­lų­jį švie­ti­mą pa­pil­dan­čią ug­dy­mo pro­gra­mą ir Aly­taus mies­to biu­dže­te mums ne­už­teks pi­ni­gų vi­siems krep­še­liams, man ke­lia juo­ką. Švie­ti­mo, moks­lo ir spor­to mi­nist­ras nu­ro­dė, kad, no­rint vyk­dy­ti šios pro­gra­mos veik­lą, pa­vyz­džiui, leng­vo­jo­je at­le­ti­ko­je, pri­va­lai da­ly­vau­ti Lie­tu­vos moks­lei­vių čem­pio­na­te ir pa­siek­ti mi­nist­ro įsa­ky­me nu­ro­dy­tus re­zul­ta­tus. Ki­tas pa­vyz­dys, jei­gu ug­dai vai­kus fut­bo­le, pri­va­lai žais­ti vai­kų Eli­ti­nės ar­ba I ly­gos Lie­tu­vos pir­me­ny­bė­se. Ži­nant, kad Eli­ti­nę ly­gą su­da­ro 8 ko­man­dos, o I ly­gą 12–16 ko­man­dų kiek­vie­no­je am­žiaus gru­pė­je, tai ne­sun­ku su­skai­čiuo­ti, kad vi­so­je Lie­tu­vo­je kiek­vie­no­je am­žiaus gru­pė­je ga­li bū­ti ne dau­giau kaip 20–26 gru­pės, pre­ten­duo­jan­čios į moks­lei­vių krep­še­lius. Šiuo me­tu šio­se ly­go­se vi­so­se am­žiaus gru­pė­se žai­džia 15 Aly­taus ber­niu­kų ir mer­gai­čių ko­man­dų ir kal­bė­ti, kad ar­ti­miau­siu me­tu ga­li 2–3 kar­tus pa­dau­gė­ti Aly­taus ko­man­dų šio­se vai­kų fut­bo­lo ly­go­se, yra dau­giau ne­gu nai­vu, nes to­kiu at­ve­ju ki­tiems mies­tams ne­lik­tų vie­tos jo­se.

Ar ga­li kas nors pa­ti­kė­ti, kad Aly­tu­je at­si­ras tiek vai­kų ir jie žais taip ge­rai, kad iš Eli­ti­nės ir I ly­gos iš­stums vi­sas Vil­niaus, Kau­no, Klai­pė­dos ir ki­tų mies­tų ko­man­das? Kas ga­li skleis­ti to­kias ne­są­mo­nes? Kai apie „ne­kon­tro­liuo­ja­mą“ spor­to švie­ti­mą pa­pil­dan­čio ug­dy­mo gru­pių di­dė­ji­mą kal­ba ei­li­nis funk­cio­nie­rius – ga­li­ma nu­ra­šy­ti ne­kom­pe­ten­ci­jai. Bet kai to­kius „bau­bus“ ir me­la­gie­nas pra­de­da skleis­ti bu­vu­si Aly­taus mies­to vi­ce­me­rė ar­ba Kul­tū­ros, švie­ti­mo ir spor­to ko­mi­te­to pir­mi­nin­kė, no­ri­si pa­sa­ky­ti: skai­ty­ki­te švie­ti­mo, moks­lo ir spor­to mi­nist­ro įsa­ky­mus.

– Sa­ko­ma, kad Fut­bo­lo aka­de­mi­ja – pri­va­tus ver­slas ir be sa­vi­val­dy­bės pa­ra­mos jis ne­iš­gy­ven­tų?
– Min­tys, kad vai­kų ug­dy­mas yra kaž­koks ver­slas, ma­ne, kaip tris vai­kus už­au­gi­nu­sį tė­vą, la­bai glu­mi­na ir ste­bi­na. Ma­nau, su ma­nim su­tiks dau­ge­lis vai­kus au­gi­nan­čių tė­vų. Ypa­tin­gai ne­ma­lo­nu, kai taip kal­ba švie­ti­mie­čiai. Tai tur­būt ir ro­do jų pa­čių po­žiū­rį į vai­kų ug­dy­mą, kaip į jų sa­vo­tiš­ką „ver­slą“. Vai­kų ug­dy­mas yra vie­šo­ji pa­slau­ga ir vi­sos mo­kyk­los vie­no­dai fi­nan­suo­ja­mos vi­sų mo­kes­čių mo­kė­to­jų lė­šo­mis. Be biu­dže­to fi­nan­sa­vi­mo ne­iš­gy­ven­tų ir ne­ga­lė­tų veik­ti jo­kia mo­kyk­la ar ug­dy­mo įstai­ga. Mo­kes­čius mes ir mo­ka­me tam, kad veik­tų švie­ti­mo įstai­gos, kad vai­kams bū­tų pri­ei­na­mos vi­sos švie­ti­mo pa­slau­gos, kad ga­lė­tu­me rink­tis mums la­biau­siai tin­kan­čią mo­kyk­lą ar bū­re­lį.

Fut­bo­lo aka­de­mi­ja „Dai­na­va“ pir­mo­ji vi­siš­kai įvyk­dė ir ati­tin­ka vi­sus švie­ti­mo, moks­lo ir spor­to mi­nist­ro nu­sta­ty­tus rei­ka­la­vi­mus, jos vyk­do­mą pro­gra­mą no­riai ren­ka­si jau­nie­ji aly­tiš­kiai, ir šie vai­kai tu­ri gau­ti to­kį pa­tį mū­sų mo­kes­čių fi­nan­sa­vi­mą, kaip ir bet ku­ris ki­tas aly­tiš­kis, spor­tuo­jan­tis pa­gal to­kią pa­čią pro­gra­mą. Ne­slėp­siu, ta­ry­bo­je yra da­lis, ku­ri vis dar ma­no, kad jie, o ne tė­vai, ga­li nu­spręs­ti, į ku­rią mo­kyk­lą tu­ri ei­ti vai­kas, ko­kį bū­re­lį jam lan­ky­ti ar ku­ris tre­ne­ris jiems ge­riau­sias. To­kie po­li­ti­kai gal­vo­ja, kad mū­sų su­mo­kė­tus mo­kes­čius ga­li nau­do­ti kaip sa­vo ir skirs­ty­ti ne pa­gal įsta­ty­mą, o pa­gal sa­vo už­gai­das. Ti­kiuo­si, toks po­žiū­ris yra pra­ei­tis, o ne mū­sų mies­to at­ei­tis.

– Ar šį krep­še­lį ga­lės gau­ti tik Aly­taus spor­to ir rek­re­a­ci­jos cen­tre bei Fut­bo­lo aka­de­mi­jo­je „Dai­na­va“ spor­tuo­jan­tys vai­kai ar vi­si?
– Ta­ry­bos nu­sta­ty­tą krep­še­lį gaus vi­si Aly­taus vai­kai, pa­si­rin­kę bet ku­rią spor­to ša­ką švie­ti­mo, moks­lo ir spor­to mi­nist­ro įsa­ky­mų kri­te­ri­jus ati­tin­kan­čio­je or­ga­ni­za­ci­jo­je. Jį vie­no­do­mis są­ly­go­mis ga­lės gau­ti ir dvi­ra­ti­nin­kai, ir krep­ši­nin­kai, ir ki­tų spor­to ša­kų jau­nie­ji spor­ti­nin­kai. Jis bus nau­do­ja­mas tre­ne­rių at­ly­gi­ni­mams ir ki­toms ug­dy­mo reik­mėms. Aiš­ku, kuo dau­giau vai­kų ug­dys tre­ne­ris, kuo aukš­tes­nį meist­riš­ku­mą jo ug­dy­ti­niai pa­sieks, tuo di­des­nį at­ly­gi­ni­mą jis ga­lės gau­ti. Bet ar ne taip ir tu­ri bū­ti?

– Ar tik­rai rei­ka­lin­ga kon­ku­ren­ci­ja spor­te ar ji ne­pa­kenks vi­sai sis­te­mai?
– Jūs įsi­vaiz­duo­ki­te – da­bar Aly­tu­je bū­tų vie­na par­duo­tu­vė ar­ba vie­na kir­pyk­la, ku­rio­je vi­sus kirp­tų pa­gal vie­ną brai­žą ar­ba plau­kus da­žy­tų vie­no­da spal­va. Ar no­rė­tu­mė­te gy­ven­ti to­kia­me mies­te? Kon­ku­ren­ci­ja ver­čia pa­si­temp­ti ir nuo­lat ge­rin­ti pa­slau­gų ko­ky­bę bei įvai­ro­vę. Už no­ro iš­veng­ti bet ko­kios kon­ku­ren­ci­jos sly­pi no­ras su­si­kur­ti sau iš­skir­ti­nes są­ly­gas, tam tik­rą kom­for­to zo­ną. Keis­ta, kai kon­ku­ren­ci­jos bi­jo spor­ti­nin­kai, juk spor­tas sa­vo pri­gim­ti­mi yra kon­ku­ren­ci­ja. Val­di­nin­kai sa­ko: mes nu­me­si­me jums da­lį jū­sų su­mo­kė­tų mo­kes­čių ir vi­si „ei­li­niai“ tre­ne­riai kon­ku­ruo­ki­te tar­pu­sa­vy­je, tik ne­kon­ku­ruo­ki­te su įstai­ga, ku­rio­je dir­ba Kul­tū­ros, švie­ti­mo ir spor­to ko­mi­te­to pir­mi­nin­kės vy­ras, ki­tų val­di­nin­kų ben­dra­par­tie­čiai ar gi­mi­nai­čiai. Jiems pri­va­lo­me su­da­ry­ti ki­to­kias – ge­res­nes ne­gu vi­siems „ei­li­niams“ aly­tiš­kiams – są­ly­gas. Tai yra kla­si­ki­nis po­li­ti­nės ko­rup­ci­jos ir ne­po­tiz­mo pa­vyz­dys.

Aly­tu­je dau­ge­lis ži­no – Švie­ti­mo ir spor­to sky­riaus ve­dė­jo pa­va­duo­to­jas spor­tui, šio sky­riaus spe­cia­lis­tė spor­tui, „Spor­to rū­mų“ di­rek­to­rius, jo pa­va­duo­to­jai, me­to­di­nin­kai ir dau­ge­lis ad­mi­nist­ra­to­rių yra vie­nos par­ti­jos na­riai, yra ir ki­tų par­ti­jų at­sto­vų. Ne­gi ge­ri va­dy­bi­nin­kai ir ad­mi­nist­ra­to­riai Aly­tu­je yra tik par­ti­niai? Aiš­ku, ne, bet ne­par­ti­nių nie­kas į ten ne­pri­ima. Mano nuomone, tai yra ydinga, neorientuota į paslaugų kokybę ir socialinę atskirtį didinanti sistema, liaudyje vadinama „partijų lesyklėlė“, o vaikai ir treneriai jiems dažnai tik priedanga. Biudžeto pinigai vaikus ir jų trenerius pasiekia stipriai aptirpę, nes nemažą jų dalį „suvalgo“ šitas politinis anstatas. Štai dėl šios „lesyklėlės“ ir kovoja senoji sistema.
2021-07-10 21:39 · #140262
„Hope For Football“ („Futbolo viltis“) – italo Stefano Piciulino 2012 metais įkurta ne pelno siekianti labdaros organizacija, kurios misija – padėti vaikams, gyvenantiems vaikų namuose, patiriantiems sveikatos ar šeimyninių sunkumų, sukurti jiems malonią aplinką ir įtraukti į futbolo bendruomenę.

„Hope For Football“ jau kelerius metus iš eilės organizuoja treniruočių stovyklas vaikams tiek Lietuvoje, tiek Italijoje.

„Hope For Football“ remia ir žinomi Lietuvos sportininkai: Lietuvos futbolo federacijos prezidentas Tomas Danilevičius, kiti buvę rinktinės futbolininkai Marius Stankevičius ir Gediminas Vičius, buvusios garsios dviratininkės Diana Žiliūtė ir Edita Pučinskaitė.

Ateityje S.Piciulinas taip pat svajoja plėsti savo veiklą Lietuvoje – įkurti sporto akademiją, kurioje vaikai galėtų ne tik žaisti futbolą, bet ir mokytis italų kalbos, dalyvauti įvairiuose akademijos rengiamuose edukaciniuose, kultūriniuose renginiuose.

https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/r-kaukenas-apie-italo-iziebta-futbolo-vilti-tai-padeda-vaikams-jaustis-svarbiems-56-1531460
2021-07-31 13:57 · #140773
Poetas Gytis Norvilas: „Poezija turi būti bent jau chuliganizmo aktas“
https://www.bernardinai.lt/poetas-g-norvilas-poezija-turi-buti-bent-jau-chuliganizmo-aktas/

–<...>Ar pats draugaujate su sportu? Esate sportininkas-žiūrovas, ar mėgstate ir į aikštelę išbėgti? Ir visgi, tik atvirai – krepšinis ar futbolas?
– Futbolas. Vienareikšmiškai. Čia daugiau teatro, aistros, karnavalo. O kiemo lygoje visi esame žaidę, man sekėsi visai neblogai, stadionuose, aikštelėse gyvenome. Gimtojoje Jonavoje ėjau ir futbolą lankyti, tada jau nešiojau akinius, stiklai buvo storumo sulig žiūronų. Viskas baigėsi po pirmos treniruotės. Akinius buvau palikęs prie tvoros, akiniuotas futbolininkas anuomet – nesusipratimas. Kontaktinių lešių dar nebuvo. Tai neskyriau atlekiančio kamuolio nuo varnos... Paskui verbavo į Panevėžio sporto mokyklą – sekėsi šokti į aukštį, patiko... Bet teko žemai kristi. Okulistai buvo griežti – arba akys, arba sportas. Karjera baigėsi.

Dabar sūnus pametęs galvą dėl futbolo, vežioju į treniruotes – specialiai – patinka sėdėti, žiūrėti kaip žaidžia. Taip esu ne vieną eilėraštį išmeditavęs.

Gal ir ne į temą – bet neturėsiu turbūt kitos progos pasakyti. Man taip gėda dėl Lietuvos futbolo, kad... dugnas dugniausias. Žinote, ant ko jis laikosi? Ant tų vaikų, paauglių, jaunų tėvų, kurie paprastai moka už viską: turnyrus, trenerius, aikštes, aprangas, stovyklas etc., ir pavienių trenerių iniciatyvos... Lietuvos futbolo federacija – nesusipratimas. Jie padarė viską, kad futbolo tiesiog nebūtų. O gabių vaikų į valias, jų daug – neturi kur žaisti, akys dega. Bet gal nebetęsiu – dar iš įsiūčio pulsiu į gatvę vartyti mašinų.
2021-08-02 21:44 · #140863
Skeliu šią temą į dvi dalis, straipsnyje viskas pilnai.

Ar taps Elektrėnai Futbolo žvaigždžių kalve?
http://www.elektrenuzinios.lt/elektrenu-zinios-2/nepamirskime-savo-istorijos-niekada-4431

Birželio 12 dieną oficialiai buvo atidarytas Vaikų futbolo čempionatas ESFA 2008–2009 m. amžiaus grupėje ESFA A ir ESFA B; 2010–2011 m. amžiaus grupėje ESFA; 2012–2013 m. amžiaus grupėje ESFA A, ESFA B, ESFA C, ESFA D ir ESFA E; 2014–2016 m. amžiaus grupėje ESFA A ir ESFA B. Akys raibo nuo mažųjų futbolininkų spalvotos aprangos ir spindinčių jų akių. Šventėje dalyvavo Elektrėnų sav. administracijos direktorius Gediminas Ratkevičius, Vilniaus apskrities futbolo federacijos prezidentas Ritas Vaiginas, Futbolo akademijos steigėjai – Vytautas Apanavičius ir Romas Ščiuka.

Gediminas Ratkevičius pasveikino visus atvykusius į energijos miestą – Elektrėnus, ir pasidžiaugė, kad mato tiek daug komandų spalvotais marškinėliais: „Sveikinu su šia gražia futbolo švente, kurią jūs patys mums ir sau padovanojote. Noriu palinkėti teisėjams būti teisingiems, žaidėjams būti energingiems, sirgaliams būti sveikiems, kad galėtų sirgti už savo mylimą komandą. Tegul laimi stipriausieji.“ Vilniaus apskrities futbolo federacijos prezidentas Ritas Vaiginas, kreipdamasis į visus, kalbėjo: „Negaliu atsidžiaugti tokiu reginiu, kurį matau šiandien. Šitoks masiškumas, šitokie vaikai – būtent nuo to ir turi prasidėti futbolo paieškos. Mes dejuojame, kad mažėja vaikų, mažėja komandų, – tai akmenukas į Futbolo federacijos daržą, kuris turi matyti visą spektrą vaikų futbolininkų, pradedant tokiais mažais futbolininkais, kurie čia išsirikiavę, baigiant elitiniais.

Mes pasigendame galimybės mažiems vaikams rungtyniauti, varžytis tarpusavyje, ir todėl Vilniaus apskrities futbolo federacija, kartu su įsteigta Vilniaus apskrities vaikų futbolo lyga, nusprendė pradėti organizuoti vaikų čempionatą, kuris tęsis iki rugsėjo mėnesio. Ir suteikėme galimybę visų vaikų amžiaus grupėms rungtyniauti, kad galėtų įvertinti savo pajėgumus. Tai yra didelis dalykas. Tad esu dėkingas Vaikų futbolo lygos iniciatoriams – Vytautui Apanavičiui, Romui Ščiukai, Vilniaus futbolo treneriui Viktorui Osetrovui, ir, žinoma, Elektrėnų savivaldybės vadovams – merui Kęstučiui Vaitukaičiui, administracijos direktoriui Gediminui Ratkevičiui, už tai, kad šio čempionato centras – Elektrėnai. Puikios oro ir žaidimo sąlygos, puiki aikštelė.“ Ir padėkojęs tėveliams, vaikams, palinkėjo gražių įvarčių ir kuo mažiau traumų. Ne veltui birželio 11 d. prasidėjo Europos futbolo čempionatas, tad Elektrėnai – 12 miestas, kuriame vyksta futbolo šventė.

Pakalbintas Vytautas Apanavičius labai džiaugėsi, kad pagaliau įvyko pirmasis turas, kuris vyko ir praeitą savaitę, bet dėl netinkamų oro sąlygų negalėjo atidarymo skelbti šiame stadione. „Noriu padėkoti organizatoriams, Elektrėnų savivaldybės atstovams, kurie mums šiandien suteikė ir finansinę pagalbą. Tai labai simboliška, kad Vilniaus apskrities čempionato atidarymas vyksta ne kažkuriame Vilniaus regiono mieste, bet Elektrėnuose.“ Paklaustas apie sunkumus, trukdžius, kurių galbūt neišvengė organizatoriai, V. Apanavičius atsakė: „Trukdžių nebuvo, labai puiki mūsų komanda – Ritas Vaiginas, Viktoras Osetrovas ir visa eilė stiprių žmonių, turinčių didelę patirtį, tad su sunkumais nesusidūrėme. Po šitų turų stebėsime, ką reikia koreguoti, ką galime keisti, bet labai džiaugiamės, kad šiandien įvyko pirmasis turas.“

Pasak V. Apanavičiaus, šiame turnyre dalyvauja 40 komandų, bet norinčių dalyvauti buvo žymiai daugiau. „Susidūrėme su infrastruktūros problemomis – Vilniuje ar kitose vietose negalėjome organizuoti tokio čempionato, nes aikštynų nuomos kaštai žymiai didesni, tad teko organizuoti Elektrėnuose. Kitais metais, jei komandų skaičius augs, turai turėtų vykti ne tik Elektrėnuose, bet gal ir Trakuose, Lentvaryje... Fenomenas, kad Elektrėnuose čempionatas komandoms nekainuoja – nei stadionų nuoma, nei teisėjavimas ar kt.“ Į klausimą apie rėmėjus V. Apanavičius atsakė, kad šiuo metu rėmėjai – Elektrėnų savivaldybė, logistikos „Finėjas“, nes neužteko laiko ieškoti daugiau rėmėjų. Kaip šioje situacijoje atsispindėjo futbolo federacijos veikla? „Pajautėme pozityvą, kad federacija neatstumia, nori dalyvauti, bet tolimesnių veiksmų kol kas nebuvo. Šiandien kvietėme federacijos atstovus, kad pamatytų, kokie tai renginiai, nežinau – atvyks-neatvyks, bet esmė – mes pristatėme federacijai visą projektą, kad šis B, C lygis yra labai svarbus nevystomame Lietuvos futbolo sektoriuje. Tai, ką mes dabar darome – futbole yra labai svarbu.“

Elektrėnų savivaldybės administracijos direktorius Gediminas Ratkevičius į teiginį, kad nėra tokio precedento, jog toks renginys vaikams būtų nemokamas, atsakė: „Labai keista ir labai gaila, kad nėra tokio precedento, tad labai džiaugiuosi, kad mes tai kuriame. Noras ir poreikis yra, mūsų pareiga – tarnauti visuomenei, tarnauti vaikams ir suteikti tokį malonumą, suteikti kokybiškas paslaugas, kad vaikai galėtų sportuoti, kad futbolas būtų populiarus. Kaip matome – futbolas populiarėja, daug sportuojančių vaikų, o tai rodo, kad yra poreikis, kurį reikia tenkinti. Mūsų tokia pareiga.“ Paklaustas, kaip kovėsi ir ar viską teisingai sudėliojo esant „covidinei“ situacijai, G. Ratkevičius atsakė, kad susidūrė, kaip ir visa šalis, su šiais iššūkiais, kuriuos turėjo įveikti: „Buvo apribojimų sportuoti, buvo apribojimų judėti, bendrauti ir pan., bet, kaip ir kitose sporto šakose, futbolininkai nenuleido rankų. Sportavo, ugdėsi, bandė bendrauti nuotoliniu būdu, kontaktiniu, kiek leido reikalavimai, neperžengiant ribų. Būtinai reikėjo išlaikyti tą fizinę formą, aišku, ji nukentėjo, tai matome iš garsiausių Lietuvos sportininkų, bet reikia siekti tų aukštumų.“

Į klausimą, kaip Ritas Vaiginas jaučiasi vėl būdamas Vilniaus apskrities futbolo federacijos prezidentas, atsakė: „Esu dėkingas savo vyrams, kurie ėmėsi iniciatyvos atgaivinti Vilniaus apskrities futbolo federacijos vykdomą veiklą. Ne paslaptis – 10 metų nesusiklostė santykiai su buvusia Futbolo federacijos vadovybe, teko išsiskirti, buvome pašalinti iš LFF narių. Pamanėme, jei nereikia mūsų paslaugų futbolo srityje, tai kam veržtis pro rakto skylutę ar lipti pro langą, tad nusprendėme tyliai, be didelės reklamos, daryti viską, kas susiję su futbolo plėtra. Galiu pasididžiuoti, kad mano iniciatyva įrengtos Vilniuje 4 aikštelės su sintetine danga, Širvintose atsirado aikštė, kiti rajonai užsikrėtė tuo pavyzdžiu, tad nebuvo taip, kad mes nieko neveikėme ir nedarėme.

Rūpinomės veteranų, moterų futbolu, tačiau šiemet vaikų futbolo trenerių ir futbolo puoselėtojų Viktoro Osetrovo, Romo Ščiukos, Vytauto Apanavičiaus iniciatyva buvo pasiūlyta atgaivinti Vilniaus apskrityje vaikų futbolo pirmenybes, nes treneriai, kurie dirba su mažiukais, pasigenda varžybų, kurias organizuotų Futbolo federacija. Ir mes po ilgų diskusijų nusprendėme šitą terpę užpildyti. Ir štai – matome šiandienos vaizdą, kiek vaikų užpildė šitą čempionatą. Dalyvauja keturių amžiaus grupių vaikai keturiasdešimtyje komandų. Tai didžiulis skaičius. Keista, kad Lietuvos futbolo federacija nemato šios terpės, kai mažiukams futbolininkams irgi reikia suteikti galimybę sportuoti ir rungtyniauti, nes vien treniruotis neužtenka. Negalima galvoti tik apie elitinę lygą, stipriausius žaidėjus, reikia mąstyti ir apie antruosius, trečiuosius numerius, kurie ateityje gali užaugti stipriais futbolininkais. Dėl to su Futbolo federacijos lygos vadovais derinome tai, gavome pritarimą, dėkoju jiems, bet, manau, ateityje dar turėsime susėsti prie stalo ir aptarti šią situaciją. Nes be mažųjų, be masinio futbolo, nebus didžiojo futbolo. Todėl be galo esu dėkingas minėtiems treneriams ir Elektrėnų savivaldybės merui Kęstučiui Vaitukaičiui, administracijos direktoriui Gediminui Ratkevičiui už suteiktą galimybę – kad šių varžybų centras yra Elektrėnai, kurie turi puikią aikštę, dar vieną aikštę šalia gimnazijos. Čia bazė, centras, kur vyks Vilniaus apskrities vaikų futbolo lygos varžybos.“

Į klausimą, kas dar turi tokius puikius aikštynus aplink Vilnių, prezidentas atsakė: „Aikštynas aikštynui nelygu. Jei kalbėtume apie pilnų išmatavimų aikštes, tai aplink Vilnių įsirengę Širvintos, ir Vilniuje – 4 futbolo aikštės. Tai buvo 2011–2015 m., man dirbant Vilniaus administracijos direktoriaus pavaduotoju, tuo pačiu buvau LFF prezidentas ir inicijavau tokių aikščių atsiradimą prie mokyklų, išnaudojant apleistus stadionus. Suradome finansavimą, inicijavome šį projektą – ir atsirado tos aikštės. Mažesnės universalios aikštės mažiukams įrengtos Ukmergėje, Širvintose, Pabradėje, Šalčininkuose, tad yra kur rungtyniauti, ypač 6–10 metų amžiaus vaikų grupėms.“

Vilniaus treneris Viktoras Osetrovas pasidalijo mintimis apie idėją surengti tokį turnyrą: „Šį turnyrą pradėjome vystyti nuo lapkričio mėnesio. Tai buvo idėja – kad vaikai po karantino kuo greičiau išbėgtų į aikštelę. Turnyro atidarymas – tikra šventė. Aišku, iki Švedijos dar toli, bet pirmi žingsniai padaryti. Tikimės, kad šis turnyras bus pagerbtas ir federacijoje. Elektrėnų vadovybė mus palaikė, Vilniaus apskrities prezidentas atvyko, tikimės, kad ateityje geresniame lygyje varžybas pravesime.“
Pereikime prie čempionato. Kada jis prasidėjo? kiek komandų jame dalyvauja? kiek jų iš Elektrėnų savivaldybės?
Vilniaus apskrities vaikų futbolo lygos Elektrėnų sav. taurei laimėti čempionatą pradėjome birželio 5 d. Labai norėjome pradėti gegužės mėnesį, tačiau karantino ribojimai mus stabdė, o ir orai nebuvo dėkingi pilnavertiškai naudotis natūralios žolės stadionu. Čempionate dalyvauja 40 komandų, kurios rungtyniauja 4-iose amžiaus grupėse. Mūsų Akademijai atstovauja net 10 komandų (virš 140 vaikų), na, o dalyvių turime iš Kauno, Kaišiadorių, Trakų, Grigiškių, Širvintų, Vilniaus ir net Ukmergės.

Kada planuojama čempionato pabaiga?
Čempionato pabaigą planuojame rugsėjo pabaigoje arba spalio pradžioje. Apdovanojimai vyks paskutinio etapo metu. Būtinai pakviesime ir Jus.


Įkurta Vilniaus apskrities vaikų futbolo lyga
2021-08-31 20:41 · #141547
40:0 vaikų futbolo rungtynėse – ar tai tokia Lietuvos futbolo ateitis?
Lietuvos aštuonmečių vaikų „Pro“ lygos rungtynėse Vilniuje savaitgalį viena komanda atseikėjo kitai 40 įvarčių per valandą žaidimo.

Šio rezultato nėra statistikos suvestinėse, nes oficialiai įvarčiai ir rezultatai nėra skaičiuojami tokio amžiaus futbolo rungtynėse. Tačiau faktas toks, kad savaitgalį per 2013 metų vaikų gimimo rungtynes „Sportimos“ arenoje viena komanda įmušė 40 įvarčių, o kita tiek pat praleido ir nepelnė nė vieno. Kadangi buvo žaidžiama valandą, vidutiniškai vienas įvartis buvo pelnomas kas antrą minutę. Taip baigėsi Vilniaus „Ateities“ futbolo mokyklos ir naujai sukurtos Vilniaus futbolo akademijos berniukų komandų susitikimas.

Skaitykite daugiau: https://www.15min.lt/sportas/naujiena/futbolas/46-0-vaiku-futbolo-rungtynese-ar-tai-tokia-lietuvos-futbolo-ateitis-24-1557790
2021-12-09 12:30 · #142944
Aurelijus Skarbalius nuo rugsėjo padeda skandinavišką modelį adaptuoti Lietuvoje
https://www.sportas.info/kuluaruose/aurelijus-skarbalius-nuo-rugsejo-padeda-skandinaviska-modeli-adaptuoti-lietuvoje/

Vilniaus futbolo klubas „Ataka“ šį rudenį pradeda diegti tėvų savanorystės programą pagal partnerių iš Skandinavijos pavyzdį.

Tėvų savanorystės modelį lietuviams adaptuoti padės Aurelijaus Skarbaliaus atstovaujamas futbolo klubas „HB Koge“ iš Danijos ir bendruomenės futbolo klubas KFUM-Kameratene iš Norvegijos.

„Atakos“ techninis direktorius Aivaras Meškinis teigia, kad iš Skandinavijos sporto klubų verta mokytis, kaip motyvuoti vaikus sportuoti, kurti saugią aplinką ir, svarbiausia, kaip įtraukti tėvus į vaikų sportą.

Aurelijaus Skarbaliaus patirtis

A.Skarbalius skatina keisti požiūrį į suaugusiųjų savanorystę. Pasak jo, kai išsivaduoji iš mąstymo „aš neturiu laiko, aš moku pinigus – jūs treniruokite mano vaiką“, gyvenimo kokybė stipriai pagerėja.

„Danijoje ir kitose Skandinavijos šalyse sistema veikia taip: tėvai įsitraukia į vaikų sportinį ugdymą nuo pat darželio dienų. Klubai pasiūlo tėvams savanoriauti vaikų treniruotėse, asistuoti treneriams. Be pakankamo skaičiaus tėvų–savanorių treniruotės net nepradedamos. Didelė dalis tėvų įsitraukia, išsilaiko pradinio lygio trenerių licencijas. Treniruojant 5-8 metų amžiaus vaikus daug darbo sudaro motorikos ir koordinacijos lavinimas, todėl tėveliai puikiai geba tai daryti“, – pasakoja A. Skarbalius.

Jis pats su partneriu yra sukūręs mažamečių vaikų treniravimo ir tėvų apmokymo metodiką „Auri-Dohm“, naudojamą ir futbolo klube „Ataka“.

„Vėliau ryškėja gabesnių vaikų atletinis išskirtinumas ir tada jau 9-10-mečiai vaikai, norintys žaisti futbolą kokybiškiau, renkasi futbolo klubus su profesionaliais treneriais. Norintieji tiesiog žaisti futbolą su savo draugais, tęsia treniruotes vietiniame klube. Ir tai dažnai lieka visam gyvenimui. Iš pradžių sportuoja, kol baigia mokyklas, gimnazijas. Suaugę žaidžia su draugais tame vietiniame klube, savo malonumui, mėgėjų lygoje. Susilaukę savo vaikų, eina jų treniruoti, ką darė ir jų tėvai, kurie tuo metu jau žaidžia to klubo senjorų lygoje. Tai nuostabus ratas, kuriuo perduodamas požiūris ir meilė sveikam sportuojančiam kūnui, taip pat prisidedama prie vietinės bendruomenės kūrimo“, – tęsia A. Skarbalius.

Anot jo, tai parodo teisingą valstybės sporto rėmimo strategiją.

„Skandinaviškas modelis tuo ir remiasi – jie labai daug investuoja į visokių sporto šakų bazes, infrastruktūrą ir tikisi, kad žmonės nuo mažų dienų pamils sportą, kad sportuoti jiems bus smagu. Tai – ilgalaikis požiūris, juk sportuojantys žmonės yra sveikesni, tai mažiau kainuoja valstybei. Man daro didelį įspūdį visa skandinaviška vaikų sportinio ugdymo sistema, aš ja tikiu“, – pabrėžia futbolo klubo HB Køge atstovas, „Capelli sport“ futbolo techninis direktorius A. Skarbalius.

Norvegiškasis modelis lėmė olimpinių medalių gausą

Norvegijoje tokį sportinio ugdymo modelį remia ir finansuoja Norvegijos olimpinis komitetas, savivaldybės, o ir politikai tiki, kad elitinių Norvegijos sportininkų sėkmę lemia gerai paklotas pamatas – puikus sporto organizavimas nuo mažų dienų vietos bendruomenėse.

„Šiaurės šalių sporto organizavimo sistema turbūt yra pati sėkmingiausia pasaulyje. Ten sportuoja 9 iš 10 vaikų iki 13 metų. Mes norime perimti tai, ką matome geriausio. Jų sportinio ugdymo sistema paremta koncepcija „sportas – visiems“. Norvegijoje ši samprata integruota visuose sporto politikos dokumentuose, lyderių ugdymo programose. Masinis vaikų ir jaunimo sportas yra traktuojami kaip pati svarbiausia sporto sistemos grandis. Todėl šiai grandžiai skiriama daug dėmesio. Norvegija, kuri pastarosiose žiemos olimpinėse žaidynėse pelnė daugiausiai medalių, elitinių sportininkų stipendijoms išleidžia santykinai mažai pinigų, nes didžiausias dėmesys šioje šalyje nukreiptas į pačias ištakas: viskas prasideda nuo vaikų, tėvų ir būrelių“, – pavyzdinį modelį apibendrina A. Meškinis.

Tėvai – sporto lyderiai

Skandinavišką tėvų savanorystės modelį „Ataka“ pradės taikyti pirmiausia sostinės Justiniškių, Vilkpėdės ir Pilaitės mikrorajonuose. Rugsėjį jau prasidėjo 5-6 metų vaikų, lankančių futbolo treniruotes, tėvelių stebėjimas.

„Tėvai yra didžiausias autoritetas ir pavyzdys vaikui. Vaikas kopijuoja ir gerąsias, ir blogąsias tėvų savybes. Tad sportas – itin tinkama vieta rodyti tėvų lyderystę vaikams. Ne veltui Norvegijoje ir kitose Šiaurės šalyse tėvai, savanoriaujantys vaikų sporto veiklose, vadinami sporto lyderiais“, – sako A. Meškinis.

Pirmaisiais projekto metais Vilniuje į savanorystę planuojama įtraukti mažiausiai 10 tėvų, kurių darželinukai vaikai lanko futbolo treniruotes. Tėvai mokysis, asistuos treneriams ir įgis vaikų treniravimui reikiamų žinių. „Atakos“ treneriai apsilankys Danijos ir Norvegijos futbolo klubuose, kur perims patirtį, kaip sėkmingai įtraukti tėvus į Vilniaus bendruomenės sporto lyderių programą. Skandinaviško pavyzdžio programoje šį sezoną dalyvaus apie 60 vaikų, o paskui kiekvienais metais prie programos prisijungs dar po 60 vaikų.

Skandinavijoje sportuoja 3 kartus daugiau moksleivių

„Šiaurės šalyse 80-90 procentų vaikų nuo 6 iki 12 metų dalyvauja organizuotuose sporto užsiėmimuose ir didelė dalis tėvų juose savanoriauja: tėvai patys treniruoja vaikus, organizuoja varžybas, visi klubai valdomi tėvų, vietinių bendruomenių ir sportinio ugdymo sėkmė stipriai priklauso nuo savanoriško tėvų įsitraukimo. Tyrimai rodo, kad vaikams aktyvus tėvų dalyvavimas yra labai svarbus – tai ne tik motyvuoja ir didina vaikų sportinę pažangą, bet ir gerina įsitraukusių tėvų savijautą, kuria geresnius tėvų–vaikų santykius“, – sako A. Meškinis.

Palyginimui, Lietuvoje sportuoja mažiau nei 30 proc. moksleivių. A. Meškinis vardina ir daugiau problemų: prasta vaikų sporto programų kokybė, itin mažas tėvų įsitraukimas į neformalųjį vaikų sportinį ugdymą.

Būtinas savivaldybių palaikymas

„Savanorių Lyderių programa yra naudinga vaikams, jų tėvams ir bendruomenėms, bet tai nemažai kainuoja. Vilniuje stadionai ar sporto salės sporto klubams, vykdantiems NVŠ veiklas, yra mokami, o kitose Europos šalyse tai – nemokama! Dabar infrastruktūros nuomos mokestis labai komercializuoja vaikų masinį sportą, iškelia sąnaudas, kurios yra perkeliamos tėvams. Svarbu yra užtikrinti ir stadionų priežiūrą, valymą nuo sniego, įrengti rūbines. Savivaldybės turėtų prisiimti atsakomybę, kad sportas būtų prieinamas ir įperkamas visiems, kad infrastruktūra būtų patraukli, o ne atstumianti“, – problemas įvardija A. Meškinis.

Pirmoji „Atakos“ trenerių gerosios patirties perėmimo kelionė į Norvegiją numatyta jau rugsėjo pabaigoje. Gerosios patirties mainus tarp „Atakos“, KFUM-Kameratene ir HB Køge futbolo klubų finansuoja Šiaurės ministrų tarybos biuras.
2022-01-03 18:54 · #143439
Futbolo treneriu Vilniuje dirbantis kamerūnietis Serge’as Tatiefangas: „Akivaizdu, kad reikia gerinti sporto infrastruktūrą“
https://www.sportas.info/kuluaruose/futbolo-treneriu-vilniuje-dirbantis-kamerunietis-sergeas-tatiefangas-akivaizdu-kad-reikia-gerinti-sporto-infrastruktura/

Senuosius metus Vilniaus vaikai ir jaunimas palydėjo sportiškai. Vaikų ir jaunimo neformaliojo švietimo asociacijos (VJNŠA) organizuotame renginyje dalyvavo įvairias sporto šakas atstovaujančios sostinės sporto organizacijos – Vilniaus regbio akademija (VRA), Baltijos futbolo akademija (BFA), Sostinės krepšinio mokykla (SKM) ir kitos.

VJNŠA direktorė Neringa Juškienė akcentuoja, kad šiais laikais, kuomet visuomenė išgyvena vis naujus ribojimus ir karantinus, itin svarbu nepamiršti neformalių būrelių teikiamos naudos vaikų asmenybės ugdymui.

„Labai smagu, kad asociacijos nariai yra aktyvūs tokių projektų dalyviai. Juk vaikai nori sportuoti ir per žiemos atostogas. Tokie renginiai skatina vaikus išbandyti įvairias sporto šakas ir atrasti sau tinkamiausią. Vaikams ir jų tėveliams linkiu kantrybes. Nepamiršti, kad yra ne tik mokykla ir namai, bet ir būreliai, kuriuose vaikai gali išreikšti ir realizuoti save. Taip pat labai linkėčiau, kad 2022 m. pagaliau pasibaigtų visi užsidarymai ir karantinai“, – kalbėjo VJNŠA direktorė N. Juškienė.

Asociacijos vadovei pritaria ir Baltijos futbolo akademijos treneris Serge’as Tatiefangas.

„Per paskutinius 4–5 metus Lietuvoje itin išaugo futbolą lankančių vaikų skaičius, Kai Afrikoje gimsta vaikas, jis iškart gauna kamuolį ir pradeda žaisti futbolą. Kartu su BFA siekiame, kad taip būtų ir Lietuvoje (šypsosi). Iš tikrųjų, nesvarbu, nuo kokios sporto šakos pradėsi. Tiesiog reikia sekti paskui savo aistrą. Pavyzdžiui, mano dukros pradėjo nuo baleto, nes pamačiusios filmą panoro tapti balerinomis. Kai ateis laikas, jos pasirinks“, – sako pašnekovas.

Kamerūnietis S. Tatiefangas teigia, kad sporto naudą sunku pervertinti, tačiau norint kokybiškai sportuoti ir gerai jaustis, Vilniuje būtina gerinti infrastruktūrą:

„Sportas suteikia labai daug – gerą sveikatą, moko pagarbos, disciplinos, bendradarbiavimo, taip pat – kaip kovoti už savo poreikius. Sportas – įtraukiantis ir nuolat evoliucionuojantis dalykas. Nuo neformalaus vaikų sporto prasideda gyvenimo mokykla, kurioje išmoksti gerbti save ir kitus. Konkrečiai man sportas suteikia laimę, gerus draugus. Manau, kad tą patį pasakytų daugelis reguliariai sportuojančių žmonių. Žinoma, norint sportuoti ir jaustis gerai, reikalinga infrastruktūra. Akivaizdu, kad Vilniuje ją reikia gerinti. Negalime jos pastatyti per vieną dieną, bet BFA arena yra pavyzdys, kuria kryptimi reikia dirbti.“

Vaikų aktyvumu sužavėtas buvo ir renginių vedėjas, trijų vaikų tėtis Evaldas Venskutonis.

„Renginyje kiekvienas išbandė įvairias veiklas ir pajautė skirtingą tonusą. Visi buvo kupini emocijų, šiek tiek pasivaržė. Vienas iš mano vaikų dar nuo darželio laikų lanko krepšinį. Jis labai „užsikabino“. Matau, kad jam ši sporto šaka labai aktuali, jis noriai eina į treniruotes. Fizinė veikla yra svarbi, nes lavina žmogaus charakterį ir kūną. Svarbu nebijoti ir pabandyti. Vaikus į sportą reiktų įtraukti per pramoginį elementą ir parodyti, koks sportas gali būti smagus“, – sakė neatlygintinai „Atrask judėjimo džiaugsmą“ renginį vedęs profesionalas.

Jam antrino ir renginyje kartu su atžalomis apsilankiusi mama Sandra: „Įspūdžiai labai geri. Turiu 3 vaikus ir visi jie žaidžia regbį. Neformalus švietimas ir sporto būreliai vaikams duoda labai daug – fizinis aktyvumas padeda ne tik kūnui, bet ir psichologinei būsenai.“

Renginio „Atrask judėjimo džiaugsmą“ mecenatė – Vilniaus miesto savivaldybė. VJNŠA vienija neformalaus švietimo sporto organizacijas, kuriose reguliariai sportuoja daugiau kaip 9 tūkstančiai moksleivių.
2022-01-25 14:39 · #144309
„Kauno Žalgirio“ futbolo akademija bendradarbiaus su Valensijos universitetu

„Kauno Žalgirio“ futbolo akademija plečia partnerių ratą – prie jo prisidėjo Valensijos universitetas. Su Valensijos universiteto fizinio aktyvumo ir sporto fakultetu „Kauno Žalgirio“ futbolo akademija pasirašė penkerių metų bendradarbiavimo sutartį.

Šiame universitete mokėsi ir futbolo trenerio laipsnį įgijo didžioji dalis garsaus „Valencia“ klubo sistemos trenerių, o nuo šiol tokią galimybę turės ir „Kauno Žalgirio“ futbolo akademijos treneriai bei personalas.

Akademijos specialistai galės ne tik studijuoti, bet ir atlikti mokslinius tyrimus, o fakulteto mokslininkai konsultuos ir dalinsis trenerių ugdymo patirtimi bei programomis. Šio fakulteto studentai, ugdant jaunuosius futbolininkus, taip pat galės atlikti praktiką Kaune.

https://www.kzfa.lt/kauno-zalgirio-futbolo-akademija-bendradarbiaus-su-valensijos-universitetu/
2022-02-01 16:09 · #144648
FutboloTreneris

Futbolotreneris.lt ir Vilnius Football Academy jungiasi bendram tikslui organizuoti futbolo treniruotes vaikams iš Pabėgėlių priėmimo centro. Mes manome, kad kiekvienas vaikas turi turėti galimybę žaisti futbolą. Nepaisant kultūros, kalbos, etninės rasės ar susiklosčiusios situacijos.
Vieną dieną iš savanorės, Giedrės Padaigienės, kuriai rūpi kiekvieno žmogaus likimas, gavome užklausą dėl galimybių organizuoti futbolo treniruotes vaikams Pabėgėlių priėmimo centre. Susisiekus išsiaiškinome, kad vaikams labai trūksta užimtumo, kadangi jų statusas yra „sulaikytieji“ ir jie neturi galimybių palikti centro teritorijos.
Nutarėme apsilankyti ir pamatyti viską savo akimis bei įvertinti situaciją. Centre apgyvendintos šeimos iš kurių ~150 suaugusiųjų ir ~250 vaikų. Tiek suaugusių, tiek vaikų dienotvarkę sudaro Lietuvių kalbos pamokos ir kitokie edukaciniai užsiėmimai. Bendraujant su vaikais į akis krito jų nuoširdumas, įsitraukimas ir aktyvumas.
Futbolas yra universali kalba, kuria gali kalbėti kiekvienas žemės gyventojas, todėl bandysime „susikalbėti“ ir paįvairinti dienas vaikams iš Sirijos, Afganistano ir kitų neramumų paveiktų šalių.

Tai yra ilgalaikis projektas ir mums reikia jūsų palaikymo. Kokios pagalbos mes tikimės?
- Savanorių, kurie padėtų mūsų treneriams treniruočių metu;
- Organizacijų ar neabejingų žmonių finansinės paramos, kad treniruotes galėtume organizuoti kaip įmanoma ilgiau;
- Organizacijų prisidėjimo suteikiant vaikams sportines aprangas, avalynę ir įvairų treniruočių inventorių.

Susisiekite el. paštu [email protected] arba [email protected] ir prisidėkite prie ypatingai jautrios šių dienų situacijos.
Prašome dalintis ir prisidėti prie puikios iniciatyvos
2022-02-10 15:50 · #144943
Elektrėnų savivaldybės futbolo akademijoje lankėsi buvęs futbolininkas A. Skarbalius
https://www.atspindziai.lt/elektrenu-savivaldybes-futbolo-akademijoje-lankesi-buves-futbolininkas-a-skarbalius

Elektrėnų savivaldybės futbolo akademijoje lankėsi buvęs garsus Lietuvos futbolo rinktinės žaidėjas, treneris, Auri-Dohm treniravimo metodologijos įkūrėjas – Aurelijus Skarbalius.

Svečias apžiūrėjo akademijos sporto bazę, pasidalino savo patirtimis ir įžvalgomis treniruojant vaikus pagal Auri-Dohm metodiką Danijoje ir kitose šalyse. Akademija nuo šiol dirbs pagal Auri-Dohm programą, siekiant išugdyti jaunus, talentingus žaidėjus Elektrėnų savivaldybėje ir sudaryti sąlygas jiems tobulėti kituose klubuose.
2022-02-14 22:34 · #145135
UEFA padalino pinigų klubams

2020/21 Club youth development solidarity scheme
England 13'311'892
Spain 12'855'753
France 12'614'947
Italy 11'517'944
Germany 9'083'134
Greece 4'588'099
Portugal 4'578'761
Turkey 4'507'375
Denmark 4'474'385
Austria, Netherlands, Russia 4'454'318
Hungary 4'442'277
Belgium 4'432'913
Ukraine 4'229'566
Sweden 3'163'360
Norway 2'947'974
Scotland 2'322'851
Poland 2'220'195
Romania 1'530'979
Israel 1'425'185
Wales 1'408'926
Switzerland 1'175'207
Northern Ireland 1'002'737
Republic of Ireland 980'598
Serbia 951'737
Bulgaria 799'247
Croatia 774'218
Czech Republic 735'828
Slovakia 724'429
Finland 719'442
Albania 640'066
Bosnia and Herzegovina 631'332
Slovenia 613'705
Cyprus 607'220
Iceland 595'995
Malta 595'083
North Macedonia 584'776
Kosovo 567'968
Montenegro 561'261
Belarus 553'460
Lithuania 533'646
Kazakhstan 530'789
Estonia 529'913
Georgia 522'735
Latvia, Azerbaijan 510'160
Moldova 509'180
Armenia 507'571
Luxemburg 502'406
Andorra, Faroe Islands, Gibraltar, Liechtenstein, San Marino 501'952
Total (€) 130'000'000+10'000'000

Norėdami atsakyti, prisijunkite.

Naujausios futbolo naujienos

Visos futbolo naujienos
Lietuvos futbolo gidas

Dažniausi klausimai apie Lietuvos futbolą

Naujienos, turnyrinės lentelės, klubai ir sirgalių diskusijos – svarbiausios nuorodos vienoje vietoje.

Kur skaityti naujausias Lietuvos futbolo naujienas?

Futbolo naujienų skiltyje rasite 90min.lt publikuojamas žinias apie Lietuvos klubus, rinktines ir varžybas. Pradžios puslapio pagrindinėse vietose rodomos skaitomiausios per pastarąsias 48 valandas paskelbtos publikacijos, o visas naujienas galite peržiūrėti atskirame sąraše.

Kur rasti TOP lygos (ex A lygos) turnyrinę lentelę?

Atverkite turnyrinės lentelės puslapį. Lygindami komandų vietas ir taškus patikrinkite, kurio sezono duomenys pateikiami. Apie čempionatą ir klubų pasirodymą galima diskutuoti futbolo forume.

Kur ieškoti Lietuvos futbolo rungtynių rezultatų?

Rezultatų skiltyje pateikiami svetainėje sukaupti rungtynių duomenys. Rungtynių aplinkybių, sudėčių ir sirgalių vertinimų ieškokite naujienose bei atitinkamo klubo forumo temoje. Lentelė ir rezultatai nėra tiesioginės transliacijos paslauga.

Kur diskutuoti apie FK Žalgirį, Kauno Žalgirį ir kitus klubus?

Lietuvos futbolo klubų skyriuje klubai turi atskiras diskusijų temas. Jose aptariamos rungtynės, sudėtys ir klubo naujienos. Norėdami parašyti savo žinutę, prisijunkite arba užsiregistruokite.

Kur sekti žaidėjų perėjimus ir transferų gandus?

Perėjimai aptariami transferų skyriuje ir atskirų klubų temose. Sirgalių paskelbtas gandas nėra patvirtintas perėjimas: tikrinkite, ar pateiktas klubo, žaidėjo ar varžybų organizatoriaus pranešimas.

Kur rasti draugiškų klubų rungtynių aptarimus?

Draugiškų klubų rungtynių temoje rasite sirgalių pranešimus ir aptarimus. Prieš naudodamiesi informacija atkreipkite dėmesį į temos metus ir konkrečios žinutės datą – forumas taip pat saugo ankstesnių sezonų diskusijas.

Kur aptariama Lietuvos rinktinė ir UEFA Tautų lyga?

Rinktinės pasirodymus galima aptarti UEFA Tautų lygos diskusijoje ir rinktinei skirtose naujienose. Tautų lygos grupių lentelės skiriasi nuo Lietuvos klubinio čempionato lentelės; galutinę oficialią varžybų informaciją tikrinkite pas organizatorių.

Kuo TOP lyga skiriasi nuo ankstesnio A lygos pavadinimo?

Kalbant apie Lietuvos aukščiausiąją futbolo lygą, naujesniuose šaltiniuose vartojamas TOP lygos pavadinimas, o ankstesnių sezonų naujienose ir forumo archyvuose – A lyga. Ieškodami senesnių rungtynių ar diskusijų tikrinkite abu pavadinimus ir sezono metus.