„Vaikų pasaulis mūsų pasaulyje”: pokalbis su klebonu R. Baltrušaičiu apie palaimintąjį berniuką Karolį Akutį, Visus šventuosius ir Vėlines
https://fm99.lt/vaiku-pasaulis-musu-pas ... r-velines/
Ypač prasmingas įvykis Lietuvos krikščionims – palaimintojo Karolio Akučio relikvijos atkeliavimas į Alytaus Šv. Kazimiero bažnyčią. Atsakydamas į klausimą, kuo šis berniukas ypatingas, klebonas Rytis Baltrušaitis sakė, kad jo, kaip vaiko, ypatingumas vienu sakiniu nenupasakojamas. Vos trijų mėnesių Karolis pradėjo kalbėti, aštuonerių metų jis pradėjo programuoti, nėrė į skaitmeninį pasaulį, nustebindamas mokytojus ir universitetų profesorius. Dar būdamas vaikas, jis pasakė tėvams, kada ir kaip mirs. Fenomenalus atvejis, kad augęs netikinčių tėvų šeimoje, Karolis pradėjo vienas eiti į savo parapijos bažnyčią Milane ir, sulaukęs septynerių metų, paprašė leisti priimti šventąją komuniją. Iki pat savo mirties berniukas kasdien eidavo į šventąsias mišias ir meldėsi. Kaip kalbėjo R. Baltrušaitis, Karolio Akučio fenomenas buvo ir tas, kad savo bendraamžiams ir vyresniems už save, jis sklandžiai, įtikinamai kalbėjo apie Dievą. Karolis buvo draugų kompanijos siela, futbolo komandos lyderis. Berniukas kūrė filmukus apie eucharistinius stebuklus. Per penkiolika gyvenimo metų Karolis Akutis paliko gilų įspaudą daugybės žmonių gyvenime. Laidotuvių metu bažnyčioje buvo gausu jo tėvams nepažįstamų žmonių – benamių, sargų, laiptinių prižiūrėtojų… Tik tuomet tėvai sužinojo, kad berniukas išdalindavo viską, ką turėjo vargšams ir benamiams. Už sutaupytus pinigus jiems pirkdavo miegmaišius, batus ir kita. Gyvenimo nelepinamus žmones dėmesingai kalbindavo, rodė jiems ypatingą dėmesį. Ryčio Baltrušaičio teigimu, yra gausybė liudijimų apie stebuklus, kurie užfiksuoti ne tik bažnyčios, bet ir medikų, psichiatrų.