Tikras vaikų treneris, ugdantis būsimas žvaigždes
Vilniaus futbolo mokykla garsi auklėtiniais ir treneriais. Vienas jų - Viktoras Osetrovas, kurio mokyklą išėjo S.Mikoliūnas, M.Kalonas, P.Grybauskas ir kt.
http://www.sportas.info/naujienos/498.html


Trenerio valioje išugdyti tokį futbolininką, tokį žmogų, kokio nori

Tik faktai

1989 m. jaunas „Meteoro“ vaikų klubo futbolo treneris, Vilniaus pedagoginio universiteto auklėtinis Viktoras Osetrovas ėmė talkinti vyresniajam kolegai, Vilniaus futbolo mokyklos(VFM) treneriui Sergejui Bakanui, triūsiančiam su 1979 metų gimimo jaunaisiais futbolininkais. Tai, pasak V.Osetrovo, buvusi labai gera grupė. Joje treniravosi būsimieji žalgiriečiai D.Saulėnas, D.Artiomovas, A.Veikutis ir kiti, vėliau tapę žinomais futbolininkais. Darbas su patyrusiu treneriu buvo V.Osetrovo profesionalaus trenerio darbo pradžia. Tad Viktoras visiškai pagrįstai savo pirmuoju treneriu ir mokytoju laiko S.Bakaną.


1996 m. dvylikamečiai V.Osetrovo auklėtiniai tapo Lietuvos mažojo futbolo čempionais.

2002 m. didelė grupė V.Osetrovo 1984 metų gimimo auklėtinių sėkmingai atstovavo Lietuvos jaunių rinktinei ir tarptautiniame Granatkino turnyre užėmė antrą vietą. Dabar į tą turnyrą Lietuvos komandos nebekviečiamos.

2003 m. Vilniaus futbolo mokyklos trenerio V.Osetrovo 1984 metų gimimo auklėtiniai tapo Lietuvos jaunių čempionais. Komandoje žaidė S.Mikoliūnas, M.Kalonas, S.Žilys, P.Paknys, P.Grybauskas, S.Pinkevičius, A.Semežas, Ž.Perje, J.Mamajevas, Develtovas, D.Ryškus, G.Smoliakovas, A.Sokolovas, E.Gikas, S.Vaiginas, kiti. Lietuvos čempionais ir įvairių varžybų nugalėtojais jie buvo tapę ir ankstesniais metais.

2003 m. treneris ir jo auklėtiniai, atsisveikindami po futbolo mokyklos baigimo, nusprendė kasmet susitikti ir rengti esamų ir buvusių V.Osetrovo auklėtinių turnyrus. Nuo tada tokie susitikimai ir tradiciniai turnyrai vyksta kasmet.

2006-2009 m. S.Mikoliūnas, M.Kalonas, P.Grybauskas buvo kviečiami į Lietuvos futbolo nacionalinę rinktinę.

2009 m. VFM trenerio V.Osetrovo auklėtiniai (šešiolikamečiai, 1993 m. gimimo ) tapo Lietuvos jaunių čempionais. Tačiau nė vienas jų nebuvo pakviestas į Lietuvos U-18 jaunių rinktinę, deja, triuškinamai pralaimėjusią 2010 m. Europos jaunių čempionato atrankos varžybas.

Kuo garsi sostinės futbolo mokykla?

Vilniaus futbolo mokykla (VFM) garsi ne tik tuo, kad ji vis dar tebėra įsikūrusi po „Žalgirio“ stadiono tribūnomis ar tuo, kad pagrindinė jos aikštė vis dar istorinė sostinės „Marakana“ – atsarginė senelio stadiono aikštė. Tiesa, pernai "Marakana" buvo iš esmės „atnaujinta“ – paskubomis užklota palaike „guma“ - gerokai padėvėta dirbtine danga. Sostinės futbolo mokykla labiausiai garsi ir didžiuojasi savo auklėtiniais, jų treneriais.
Auklėtiniai, kurių jau sunkiai suskaičiuojama daugybė, irgi turi kuo pasididžiuoti. Vieni jų mielai su didžiuliu dėkingumu prisimena savo trenerius – futbolo ir nemaža dalimi gyvenimo mokytojus - Stasį Ramelį, Sergejų Bakaną, Algį Biliūną, Genadijų Davidsoną, Gintautą Buzą, Nikolajų Pupkiną, Ivaną Švabovičių, Viktorą Osetrovą. Buvę auklėtiniai juos ne tik prisimena, bet ir pasveikina įvairiomis progomis, aplanko - nepašykšti laiko pasimatyti, pasiteirauti apie gyvenimą.


Yra ir kitokių auklėtinių

Kiti tos pačios mokyklos auklėtiniai, nors ir nemažai pasiekę, žaidžiantys ne tik Vilniaus apskrities ar Lietuvos čempionatuose, bet pakėlę sparnus ir išskridę į svečias šalis, rungtyniaujantys Lietuvos nacionalinėje rinktinėje, savo pirmuosius futbolo mokytojus, deja, mena labai atsainiai, tarsi nenoromis, užmiršdami, kas juos išvedė į didžiojo futbolo kelią. Kas taisė jų pirmuosius žingsnius. Kas padėjo tobulėti. Kas vedė į pergales. Deja, pačius didžiausius nuopelnusdėl savo laimėjimų tie antrieji prisiskiria vien sau, sėkmei, lemčiai, laimingai susiklosčiusioms aplinkybėms ar dar kam nors.


Sakoma, visokių yra, visokių reikia. Ar iš tiesų?

Viskas priklauso nuo trenerio

Ar iš tiesų reikia visokių? Į šį klausimą atsakė vienas iš tų gerbiamų VFM trenerių - Viktoras Osetrovas: „Viskas priklauso nuo trenerio. Jo galioje ir valioje išugdyti tokį futbolininką, tokį žmogų, kokio nori. Žinoma, tai įmanoma padaryti tik suradus raktą į auklėtinio širdį – iš pradžių vaiko, vėliau paauglio, dar vėliau - bręstančio jaunuolio. Surasti tą stebuklingą raktą, sudominti, uždegti arba, kaip dabar sakoma, motyvuoti ir tada kurti iš besąlygiškai treneriu pasitikinčio auklėtinio futbolininką ir tikrą žmogų – toks yra be galo sunkus, bet įmanomas trenerio uždavinys. Jei pavyksta, tada viskas išsisprendžia. Ir auklėtinio ateitis, jo perspektyvos klausimai. Ir atsakymas į šį retorinį klausimą – ar reikia visokių? Žinoma, reikia visokių, įvairių: futbolininkų ir žmonių. Bet pagrindinis kriterijus: reikia įvairių, tačiau tik gerų. Ko norėsi, tą turėsi.

Aš kokių nors ypatingų receptų neturiu. Bent jau tokių, kuriais galėčiau pasidalyti su kitais kolegomis ar bendraminčiais. Reikia nepaprastai mėgti futbolą, mylėti savo darbą, mylėti savo auklėtinius – savo didžiąją šeimą. Reikia, kad tavo meilę darbui ir auklėtiniams pajustų ir vaikai. Reikia, kad jie tavimi patikėtų ir pasitikėtų kaip motina ar tėvu. O kartais - net ir daugiau..."


Viktoras – tikras vaikų treneris

"Jis labai greitai, tarsi nejučia, dar praėjusiame šimtmetyje įsiliejo į mūsų trenerių komandą, - apie V.Osetrovą pasakoja VFM direktorius Kęstutis Paknys. – Greitai mes visi ir svarbiausia vaikai, kurie tiesiog lipte limpa prie jo, pajutome, koks Viktoras žmogus ir treneris. Jo darbe nėra šablonų, vaikams kasdien įdomu. Į mokyklos gyvenimą jis įnešė daug gaivumo, nuolatinio veržlumo. Pats jis irgi nenustygstantis vietoje, kupinas idėjų ir veržlumo, kaip jas įgyvendinti. Naudojasi kiekviena proga, kad galėtų tobulėti, sužinoti nauja, išmokti, pažinti. Jei tik yra galimybė, važiuoja į stažuotes, turnyrus. Grįžęs mielai pasipasakoja, ką matęs ir sužinojęs. Viktoras – tikras vaikų treneris. Kad darbas geriau sektųsi, jis suburia draugėn tėvus, net senelius ar močiutes, įvairiomis progomis rengia bendras auklėtinių ir jų tėvų šventes. Tai dar labiau suartina trenerį su auklėtiniais ir jų šeimomis, tarsi sukuria naują, didelę ir produktyvią futbolo šeimą. O išganingo ar stebuklingo sėkmės recepto jis tikrai neturi. Sėkmė, pasak Viktoro, tai 99 procentai darbo ir didžiulių pastangų ir tik vienas procentas - talento. Tačiau būtina pasakyti, kad V.Osetrovo darbas ir didžiulės pastangos jo auklėtiniams yra mielos, nenuobodžios. Treneris dirba be šablonų, smagiai, naujai ir daug pasiekia. Nenuostabu".

Išvaiko gatvės pagundas
http://www.kaff.lt/page790
Straipsnio autorius - Zigmas Jurevičius („Laikinoji sostinė“)

Galbūt sportas niekada neatstos šeimos, namų šilumos, tačiau atitraukti nuo gatvės pagundų jis gali. Tio įsitikinęs futbolo treneris Algimantas Putramentas. Jau daugiau nei keturis dešimtmečius A.Putramentas metus skaičiuoja ne dienomis ar mėnesiais, o futbolo sezonais. Netrukus 56 metų futbolo entuziastas pradės dar vieną darbymetį, trunkantį nuo balandžio iki pat gruodžio.

Buvęs futbolininkas, dabar - patyręs treneris A.Putramentas gali neužsikirsdamas valandų valandas pasakoti apie savo vadovaujamas komandas. Jo vedama „VDU-Birštono“ ekipa grūdinasi LFF III lygos Kauno apskrities pirmenybėse. Vytauto Didžiojo universiteto komanda rengiasi Lietuvos studentų lygos varžyboms. O kur dar dešimtys moksleivių, ginančių J.Dobkevičiaus vidurinės mokyklos garbę savo amžiaus grupės varžybose. Jaunieji A.Putramento auklėtiniai jau tapo savotišku trenerio prekės ženklu. Mažieji kauniečiai ne sykį yra tapę „Ežiogolo“ varžybų - neoficialaus Lietuvos čempionato - nugalėtojais.

„Būdami mėgėjai mano vaikai kaip lygūs su lygiais kaunasi su būsimaisiais profesionalais ir neretai juos nugali. Jie patys nustemba, kiek daug galima pasiekti vedamiems noro ir entuziazmo“, teigė treneris. Pas A.Putramentą futbolo paslapčių besimokęs Tomas Snapkauskas jau pateko į Lietuvos jaunių rinktinės ir Edinburgo (Škotija) „Hearts“ klubo trenerių akiratį.

Vis dėlto J.Dobkevičiaus mokykloje kūno kultūros mokytoju dirbantis A.Putramentas didžiuojasi ne tik sportiniais vaikų laimėjimais. Mokytojui labiau rūpi kelias, kurį vėliau gyvenime pasirenka jo auklėtiniai. Pagrindiniu tikslu A.Putramentas laiko gimtojo Aleksoto rajono jaunimo ugdymą. Entuziastas neskaičiuoja valandų, praleistų treniruojant vaikus, kurie profesionaliems futbolo treneriams atrodo nereikalingi. Siekdamas sudaryti palankesnes treniruočių sąlygas, treneris aktyviai prisidėjo prie idėjos iš pagrindų atnaujinti J.Dobkevičiaus mokyklos stadioną.

„Mūsų rajonas - ne pats ramiausias. Ir vaikai čia - įvairūs. Kai kurie auga aplinkoje, kuri juos kasdien stumia į klystkelius. Aš bandau suteikti jiems galimybę pažinti kitokį gyvenimo būdą“, - pasakojo pedagogas. Dažnas treneris per karjerą yra patyręs ne vieną istoriją, vertą rašytojo plunksnos. Paklaustas apie labiausiai įsiminusį nuotykį, A.Putramentas, pats ne vienerius metus dirigavęs Lietuvos moterų futbolo rinktinei, papasakojo apie jo kolegai moterų komandoje nutikusią istoriją, iš kurios pasimokė ir jis pats.

„Tada akivaizdžiai įsitikinau, kuo skiriasi vyrų ir moterų psichologija. Vienas mano kolegų, dorai nepagalvojęs, pasakė griežtesnį žodį vienai savo auklėtinių. Vyras tikriausiai būtų tyliai nurijęs kritiką. O ji pasielgė kitaip. Supykusi pačiupo kamuolį, nusivarė jį savo vartų link ir įsimušė įvartį. Per varžybas!” – šypsojosi A.Putramentas.

Po šio nutikimo treneris stengėsi su futbolininkėmis kalbėtis pasverdamas kiekvieną frazę.

Plateliuose trenerių seminare patirtimi dalijosi ir žinomi specialistai
2010-08-17 13:19
http://www.lff.lt/news.php?news_id=8107
Futbolotreneris.lt

Rugpjūčio 9 ir 10 dienomis gražiame Lietuvos kampelyje prie Platelių ežero Plungės vaikų futbolo klubas „Žiogeliai“ organizavo futbolo trenerių seminarą.

Seminare buvo galima sutikti ne vieną Lietuvoje gerai žinomą futbolo trenerį – Lietuvos U-19 rinktinės ir „Šiaulių“ komandos trenerių štabe dirbantį Deivį Kančelskį, „Mažeikių“ trenerį Nerijų Gudaitį, buvusį Kėdainių „Nevėžio“ trenerį Vytautą Vaškūną, „Šilutės“ trenerį Rimantą Čeliauską ir kitus kurie atkeliavo iš dvylikos Lietuvos miestų ir miestelių.

Anglijos patirtis

Organizatorių kvietimu, pasidalinti žiniomis iš Anglijos atvyko treneris Valdas Dambrauskas, kuris pirmąją seminaro dieną papasakojo apie Anglijos jaunųjų futbolininkų rengimo sistemą bei ypatumus, supažindino su Anglijos trenerių rengimo sistema bei atsakė į visus dalyvių klausimus.

Praktinio užsiėmimo metu V.Dambrauskas pravedė trumpą treniruotę „Žiogelio“ vaikams, kurios metu pademonstravo profesionalų darbą ir tikrą aistrą trenerio darbui. Vakare buvo plačiau pristatytas interneto projektas Futbolotreneris.lt, buvo diskutuojama dėl jo tolimesnio vystymosi bei galimybės ir toliau rengti panašius seminarus.

Antroji diena prasidėjo Arvydo Gražiūno paskaita, kurios metu buvo pristatytas Lietuvos jaunųjų futbolininkų sistemos kūrimo būtinumas. A.Gražiūnas pasidalijo Anglijos stipriausių klubų akademijose sukaupta patirtimi.

Pagal ją, Lietuva visų pirma turėtų sukurti bendrą rengimo sistemą, į kurią orientuotųsi visi jaunimo treneriai. Diskusijų metu buvo bandoma išsiaiškinti kaip Lietuvoje galėtume pritaikyti kitų šalių praktiką bei kas turėtų būti atsakingas už tokios sistemos kūrimą.

Zoninės gynybos principai

Viena pagrindinių seminaro temų buvo zoninė gynyba futbole, kurią po A.Gražiūno paskaitos ėmė aktyviai dėstyti V.Dambrauskas. Jis visus dalyvius supažindino su zoninės gynybos istorija, paaiškino pagrindinius principus bei pateikė nemažai pavyzdžių, kaip ši sistema taikoma praktikoje. Treneriai peržiūrėjo video medžiagą iš vieno zoninės gynybos pradininkų Arrigo Sacchi treniruočių, taip pat pasidalijo patirtimi, kaip jiems asmeniškai sekasi taikyti šią sistemą praktikoje.

Seminaro pabaigoje V.Dambrauskas pravedė treniruotę orientuotą į zoninę gynybą, užsiėmimo metu futbolininkams buvo aiškinamos pozicijos tam tikrose situacijose, akcentuojamas komandos draugo “pasaugojimas” bei zoninės gynybos kompaktiškumas.

Patenkinti ir žinomi treneriai

Užsiėmimų metu treneriai galėjo susipažinti su naujais žmonėmis, pasidalinti patirtimi, padiskutuoti visiems rūpimais klausimais. Pasak futbolo trenerių, pabendrauti ir pasidalinti idėjomis yra labai svarbu – nors visi vienas kitus pažįsta, bendrauti rungtynių metu tenka labai retai. Plateliuose diskusijos virė nuolat. Seminaro dalyvių teigimu, tokia praktika yra nepaprastai naudinga bei įneša naujos energijos ir motyvacijos į trenerio darbo kasdienybę.

„Labai patiko, kad seminaro metu buvo tiek teoriniai, tiek praktiniai užsiėmimai. Treneriai turėjo galimybę pamatyti kaip teorinės žinios yra pritaikomos praktikoje. Ateityje būtų galima tokius kursus išskirstyti pagal futbolininkų amžių, pozicijas ir kita. Tokie seminarai Lietuvoje galėtų vykti dažniau, nes treneriams yra sudaromos puikios sąlygos pasitobulinti, sužinoti naujų dalykų bei prisiminti senas žinias“, - teigė Lietuvos U-19 jaunimo rinktinės vyriausiasis treneris D.Kančelskis.

Pasak A lygos debiutantų trenerio, buvusio Lietuvos rinktinės žaidėjo Nerijaus Gudaičio, seminaras buvo ženklas, kad reikia pradėti dirbti kitaip: „Po seminaro treniruotės klube ir su vaikais akivaizdžiai pagyvėjo.“

Vienas iš seminaro vedėjų Valdas Dambrauskas džiaugėsi, kad jis viršijo lūkesčius: „Pirmąjį seminarą galima laikyti labai pavykusiu. Jį organizuodami nesitikėjome, kad bus tiek daug susidomėjusių. Idėja buvo suorganizuoti seminarą Plungės regionui, tačiau dalyvavo treneriai iš įvairių Lietuvos vietų. Diskusijos, susitikimai per pastarąsias dvi dienas parodė, kad Lietuvos futbolo treneriams to labai reikia.“

B.Zelkevičius: pripažinti klaidas – ne iškelti baltą vėliavą
2010-11-13, 10:33
http://kauno.diena.lt/naujienos/sportas ... ava-310807" onclick="window.open(this.href);return false;
Aurimas Skinulis

Benjaminas Zelkevičius, vienas Lietuvos sporto autoritetų, kritiškai vertina dabartinę šalies futbolo padėtį, bet kartu nepraranda optimizmo.

"Jei nebūtų tikėjimo, ko vertas gyvenimas? Tačiau nuotaika, kai galvoju apie dabartinį mūsų futbolą, tokia pati kaip ir oras – niūrokas ruduo, bet retkarčiais pro debesis prasiskverbia ir vienas kitas saulės spindulys", – interviu dienraščiui sakė buvęs ilgametis Lietuvos nacionalinės rinktinės ir legendinio Vilniaus "Žalgirio" vyriausiasis treneris, pastaruoju metu savo patirtį perteikiantis sostinės "Ateities" futbolo mokyklos auklėtiniams.

– Treneri, šį pavasarį mūsų dienraščiui sakėte, kad Lietuvos futbolo čempionatas jums nekelia ypatingo susidomėjimo. Sezonas jau baigiasi, gal jūsų nuomonė pasikeitė? – paklausėme B.Zelkevičiaus.
– A lygos pirmenybėse iš anksto viskas buvo aišku, o kai taip yra, argi įdomu? Panevėžio "Ekranas" akivaizdžiai stipresnis už visas kitas aukščiausiojo diviziono komandas. Jokios didesnės intrigos, išskyrus kovą dėl antrosios bei trečiosios vietų, bet ir tai buvo galima numatyti, turint galvoje ekipų sudėtis, jų darbo strategiją. Gal kiek atkakliau konkuravo A lygos vidutiniokai, naują savo karjeros etapą pradėjo jauni treneriai. Smalsu, kaip seksis ateityje olimpiniam čempionui Arminui Narbekovui. Jis buvo puikus futbolininkas.

– Kokį įspūdį jums paliko nacionalinės rinktinės startas Europos čempionato atrankos varžybose?
– Optimistiškai nuteikė pergalė prieš čekus, gerai sužaistos rungtynės su pasaulio ir Europos čempionais ispanais. Be to, komandos, su kuriomis teks konkuruoti dėl antrosios vietos grupėje, – Škotija ir Čekija, kol kas nepademonstravo įspūdingo žaidimo, todėl lyg atsiranda galimybė užimti aukštą poziciją. Tai džiugina. Vis dėlto pagrindinė kova – prieš akis, bet vilčių, kad galime prasibrauti į finalo turnyrą, yra. Kita vertus, neapleidžia ir nerimas, kad svarstyklės gali pakrypti į kitą pusę.

– Kauno futbolo-beisbolo klubo (FBK) "Kaunas" prezidentas Gintaras Ugianskis viešai pareiškė, kad Lietuvos futbolas merdi. Esą tai liudija smukęs A lygos čempionato lygis, prastas šalies klubų pasirodymas Europos taurių turnyruose, tragiški jaunimo rinktinių rezultatai. Ką jūs manote apie tai?
– Pritariu Kauno klubo vadovui. Mane ypač nuvylė jaunimo rinktinių žaidimas, jų beviltiški pralaimėjimai. Skaudžiausia, kad septyniolikmečiams ir devyniolikmečiams nepadėjo net namų sienos – juk jie rungtyniavo Kaune ir Marijampolėje. Perspektyva? Liūdnoka.

– Lietuvos futbolo federacijos (LFF) vadovai deklaruoja, kad jaunimo rengimo problema – iš sovietinių laikų likusi sistema, pagal kurią tebedirba šalies sporto mokyklos. Ar jūsų, vyresnės kartos futbolo specialisto, nežeidžia tokie argumentai?
– Nereikia suplakti politikos su sportu. Buvo futbolo mokyklos, sporto internatai, treneriai parengė gabių vaikų, kurie išaugo į tarptautinės klasės žaidėjus. Turiu galvoje ir anuometį Vilniaus "Žalgirį", ir dabartinę rinktinę, kurios branduolį sudaro tos vadinamosios sovietinės sistemos auklėtiniai. Stadionai buvo pilni žiūrovų, futbolas teikdavo džiaugsmą. Ir tautinės nuotaikos atgydavo, ir mūsų trispalvės tribūnose išsiskleisdavo. Juk ne viskas praeityje buvo blogai. Daugiau – gerosios patirties, iš kurios, beje, galėtų pasimokyti ir LFF. Apmaudu, kad nenorima tam skirti dėmesio, viskas šluojama iš eilės. Juk daug kas priklauso ir nuo federacijos. Jos pareiga – ne vien ieškoti ir dalyti pinigus. Į darbą reikia įdėti širdies, nešykštėti dėmesio žmonėms. Kai neturima ko pasakyti apie futbolą, prasideda įvairios spekuliacijos. Jomis dangstosi diletantai, bet yla vis tiek anksčiau ar vėliau išlenda iš maišo.

– Per knygos apie Lietuvos studentų futbolo istoriją pristatymą kalbėjote, kad jums kelia nerimą LFF pasirinkta kryptis. Ką turėjote galvoje?
– Vien faktas, kad rengiant ir išleidžiant šią knygą Futbolo federacija nepajudino nė piršto, parodo jos požiūrį. Prieš knygos iniciatorius ir autorius reikia nulenkti galvą, nes Lietuvoje turime labai mažai futbolui skirtų leidinių. Be to, studentų futbolas – vienas etapų į profesionalų futbolą. Juk ir Vilniaus "Žalgirį" iškėlė studentai. Neabejoju, kad akademinio jaunimo futbolas vertas neeilinio dėmesio, bet LFF, regis, mano kitaip. Tačiau negerbiantieji praeities neturi ir ateities.

– Kokią Lietuvos futbolo ateitį matote jūs?
– Tikiuosi, kad valtis, kurioje sėdi mūsų futbolo bendruomenė, bus irkluojama darniai. Tačiau nepakanka vien stebėti futbolą iš tribūnos, reikia įeiti į jo vidų, įsiklausyti, jausti. Ir pripažinti trūkumus, klaidas, kad jos nesikartotų. Tai nereiškia iškelti baltą vėliavą. Ar nors kartą girdėjote, kad LFF prezidentas Liutauras Varanavičius būtų pasakęs, kad suklydo, padarė ne taip? Aš negirdėjau. Jei kas nors blogai – kalti futbolininkai, treneriai, sporto mokyklos. O federacija – niekuo dėta? Manau, kad žmonės, nepripažįstantys savo klaidų, niekada nepasiekia norimo tikslo. Tiesos apie futbolą niekur nepaslėpsi: išeina komanda į aikštę lyg į viešą teismą ir žmonės mato, kas yra kas. Jokie rožiniai burbulai neišgelbės, jei rezultatas – ne mūsų naudai.

Ar nors kartą girdėjote, kad LFF prezidentas Liutauras Varanavičius būtų pasakęs, kad suklydo, padarė ne taip?

labai teisingas pastebėjimas.

Ar nors kartą girdėjote, kad LFF prezidentas Liutauras Varanavičius būtų pasakęs, kad suklydo, padarė ne taip?

labai teisingas pastebėjimas.

tai kad ponas Litauras klaidu nedaro

Aš paklausiu ko jūs kimbate prie Gerb.Liutauro Varanavičiaus?
Nejaugi jums jis blogai dirba? Aš asmeniškai norėčiau minimum dar dešimt metų jį matyti tam pačiam poste, nes progresas vyksta, o ne stovi.

Aš paklausiu ko jūs kimbate prie Gerb.Liutauro Varanavičiaus?
Nejaugi jums jis blogai dirba? Aš asmeniškai norėčiau minimum dar dešimt metų jį matyti tam pačiam poste, nes progresas vyksta, o ne stovi.

o as noretsiau kad Litauras liktu iki amzaus galo

Ar nors kartą girdėjote, kad LFF prezidentas Liutauras Varanavičius būtų pasakęs, kad suklydo, padarė ne taip?

labai teisingas pastebėjimas.

tai kad ponas Litauras klaidu nedaro

kaip tai nedaro,o karjera ukio banke?

kaip tai nedaro,o karjera ukio banke?

O cia tikrai klaida jam buvo?

L.V. nedaro klaidų siekiant asmeninės naudos, bet LT futbolui tai negelbėja...Nebent apsimetėliai jo klapčiukai (ant kurių jis dėjęs) visais būdais bando įrodyti kaip čia viskas gražu, kokie įdomūs čempionatai ir t.t. Beje nepripažinus klaidų neįmanoma jų ištaisyti, o klaidų nedaro tik nedirbantys..

Sporto mokyklos trenerio atsakas futbolo vadovams
2010 m. lapkričio 17 d. 11:21
http://www.sportas.info/naujienos/4033.html" onclick="window.open(this.href);return false;

Vilniaus futbolo mokyklos trenerio Eimanto Poderio atsakas LFF vadovams: talentų nerandate, nes ieškote tik komandose, kurių treneriai yra jums lojalūs.

Spalio pabaigoje pakvietę sporto žurnalistus kartu papusryčiauti, Lietuvos futbolo federacijos (LFF) vadovai pasidalijo mintimis apie jaunųjų Lietuvos futbolininkų ugdymo spragas. LFF prezidentas Liutauras Varanavičius, techninio skyriaus direktorius Stasys Stankus ir nacionalinės rinktinės treneris Raimondas Žutautas tuomet negailestingai kritikavo sporto mokyklų veiklą. Jų pasisakymus galima rasti čia (http://www.sportas.info/naujienos/3745.html" onclick="window.open(this.href);return false;). Vilniaus futbolo mokyklos trenerį Eimantą Poderį papiktino federacijos vadovų kaltinimai. Buvęs nacionalinės rinktinės žaidėjas, pradedantysis treneris ir vis dar futbolą žaidžiantis Alytaus „Vidzgirio“ klube – 37-erių metų E.Poderis kai kuriais klausimais išsakė savo nuomonę. Į L.Varanavičiaus teiginį, kad į Nacionalinę futbolo akademiją atrinktus talentingiausius paauglius tenka iš naujo mokyti futbolo pagrindų, E.Poderis atkerta: „Gal tuomet nerinkite, o patys nuo mažens auginkite vaikus? Neturėsite ant ko pykti“. „Siūlyčiau pažvelgti į nacionalinės rinktinės žaidėjų sąrašą ir pasidomėti, kur šie žaidėjai sportavo būdami vaikai. Raskite bent vieną ne sporto mokyklos auklėtinį!“, - sakė E.Poderis.

L.Varanavičius pripažino, kad nėra patenkintas šių metų jaunimo rinktinių rezultatais. E.Poderio įsitikinimu, tai pasakyta per švelniai. Trenerio nuomone, federacijos prezidentas turėtų pripažinti, kad rezultatai tragiški, apgailėtini ir gėdingi, bei galėtų susimąstyti apie pokyčius akademijos vadovų gretose. E.Poderiui nesuprantamas federacijos noras turėti didesnę įtaką sporto mokyklų veikloje. „Ar tai noras pasisavinti vaikams skiriamus pinigus?“, - retoriškai klausia treneris.

Federacijos nuomone, ir tai yra užfiksuota futbolo strategijoje, jaunųjų futbolininkų rengimas turi gulti ant klubų pečių. Siekiama, kad kiekvienas A lygos klubas turėtų penkiolika komandų – dešimt įvairaus amžiaus berniukų, dvi mergaičių, vieną veteranų, be abejo, pagrindinę ir dublerių. E.Poderio įsitikinimu, apie tai, kol patys klubai stovi ant popierinių kojų, net kalbėti neverta. „Lietuvoje praktiškai nėra normalių futbolo klubų. Yra tik klubeliai. Jei jie nesugeba laiku mokėti pagrindinės komandos žaidėjams atlyginimų, tai ką kalbėti apie trenerius, trenerių tobulinimo kursus, bazes, jaunimo komandas?.. Daug ką pasako paskutinis – „Vėtros“ –pavyzdys, o tokių pavyzdžių būta daug. Kur dabar super klubo „Vėtra“ pamaina? Apie licencijavimą apskritai nesinori kalbėti. Skambūs žodžiai, bet rezultatai nuliniai.“

E.Poderį nustebino ir Stasio Stankaus, LFF techninio skyriaus direktoriaus, teiginiai, jog, sporto mokyklų treneriai dirba ne šiuolaikiniais metodais, ir tai taip pat neva viena priežasčių, kodėl talentingų futbolininkų surasti darosi vis sudėtingiau. „Sako, yra parengę nemažai metodinės medžiagos. Leiskite paklausti, kurioms sporto mokykloms ją yra pateikę apart akademijos Kaune? Ar jie bent mato sąlygų vaikams treniruotis skirtumus Lietuvoje ir Europoje? Kaip galima aklai siūlyti tuos pačius dalykus, kai sąlygos visiškai skirtingos, ir kaip įmanoma juos įgyvendinti?“, - teigia E.Poderis. S.Stankus taip pat teigė, kad Lietuvoje nėra tiek talentingų žaidėjų, kad būtų galima sudaryti rinktinę vien iš 1992 m. ar 1994 m. gimimo žaidėjų, todėl tenka remtis ir jaunesniais. E.Poderis šypteli: „Turėtų iš ko rinktis, bet patys nekviečia vaikų iš komandų, kurių treneriai nėra jiems lojalūs arba turi savo nuomonę ir nebijo jos reikšti“.

E.Poderiui nerimti pasirodė ilgalaikėje futbolo strategijoje numatyti planai, susiję su vaikų futbolo trenerių ruošimu. Federacija siekia kūno kultūros mokytojams, dirbantiems mokyklose, suteikti treniravimo C licencijas. „Tokie treneriai tikrai „paruoš“ mūsų jaunuosius futbolininkus... Pasiskaitys Stankaus išleistų knygelių, praeis federacijos organizuotus kelių valandų kursus, už kuriuos dar reikės patiems susimokėti, nes federacija nieko už „ačiū“ nedaro, ir pirmyn! Nemanau, kad tokie treneriai išugdys aukštos klasės žaidėjus. Greitai trenerių turėsime daugiau nei žaidėjų, tik esant tokioms sąlygoms - ką ir kur treniruosime? Geriau sudarytų tinkamas sąlygas esamiems treneriams, kurių dabar yra 220, nei kalbėtų vėjus apie tai, kaip paruoš naujus“, - sakė E.Poderis.

Nacionalinės rinktinės treneris Raimondas Žutautas pabrėžė, kad svarbiausia – ne rezultato siekimas, masiškumas ir meistriškumo ugdymas. „Dabar vyksta sporto mokyklų konkurencija dėl rezultato – kas stipresnis. Tačiau tai turi vykti ne mažųjų sąskaita. Kai iš grupės 6-9 metų vaikų gauna žaisti vos pusė, likusieji po labai trumpo laiko nusivilia ir meta treniruotes, o mes prarandame potencialius talentus“, - sakė R.Žutautas. E.Poderio teigimu, rezultatų siekimas vyksta ne tik dabar, aiškinimąsis, kas geresnis, vyko visuomet, bet tai netrukdydavo užaugti geriems futbolininkams. „Taip ugdomas kovotojų ir nugalėtojų mentalitetas. Parodykite, kuris, eidamas į aikštę, nenori nugalėti“, - replikavo E.Poderis.

gerai cie Poderis isdejio lff y suns dienas

tuo LFF pripaišys Poderiui ŪB kareivio statusą, kad bando žlugdyti Lietuvos futbolą ....

Daugeliui teiginių galima pritarti, bėda ta, kad Eimantas nepakalbėjo apie problemų sprendimo būdus.
Ir nelabai supratau paskutinio momento. Kaip galima išsiugdyti kovotojų mentalitetą nuo mažų dienų sėdint ant suoliuko? Žutautas juk kalbėjo apie prarastus potencialius talentus, o ne apie tai, kad kartą per dvidešimt metų ir Lietuvoje išauga Šemberas, Stankevičius ar Jankauskas.